Islandijoje išsiveržęs Eyjafjallajökullio ugnikalnis yra per mažas, kad galėtų bent kiek labiau pakeisti klimatą, tačiau mokslininkai svarsto ir blogiausią scenarijų.
Atsakymas į klausimą, ar Islandijoje vykstantis ugnikalnio išsiveržimas gali turėti poveikį klimatui, yra teigiamas, tvirtina JAV nepriklausomos mokslininkų organizacijos „Union of Concerned Scientists“ (UCS) atstovai. Tačiau, pasak jai atstovaujančių mokslininkų, Eyjafjallajökullio išsiveržimas yra per silpnas, kad turėtų didesnės įtakos klimatui.
Kai ugnikalnio į atmosferą išmestas sieros dvideginis pakyla iki stratosferos, jis virsta sieros rūgšties dalelėmis, kurios veikia tarsi mažyčiai saulės šviesą atspindintys veidrodėliai. Dėl to prasideda atmosferos atvėsimas, nes saulės šviesa atspindima į kosmosą. Šio proceso stiprumas priklauso nuo ugnikalnio išmestų medžiagų tipo ir to, kiek laiko jos išlieka atmosferoje, teigiama USC pranešime.
Lyginant su kitais XX a. vykusiais ugnikalnių išsiveržimais, Eyjafjallajökullio poveikis kol kas yra labai kuklus, teigia ekspertai. Šio Islandijos ugnikalnio pelenai tėra pasiekę 16,5 kilometrų aukštį. Tuo tarpu 1991 m. išsiveržęs Pinatubo ugnikalnis (Filipinai) pelenus svaidė į 23,6 km aukštį. Per šio ugnikalnio išsiveržimą, vieną stipriausių per visą praėjusį amžių, į atmosferą pateko nuo 14 iki 26 mln. tonų sieros rūgšties. Tai turėjo rimtų pasekmių klimatui – kelerius metus po išsiveržimo visame pasaulyje buvo stebimas oro temperatūros sumažėjimas, nors tai tebuvo laikinas efektas, teigia mokslininkai.
Pasak USC klimatologės Brendos Ekwurzel, net ir tuo atveju, jei kurio nors ugnikalnio išsiveržimas būtų toks stiprus, kad pajėgtų laikinai atvėsinti planetą, vis tiek didesnę grėsmę keltų dėl mineralinio kuro deginimo į atmosferą išmetamas anglies dvideginis. Mokslininkės teigimu, atmosfera nuo ugnikalnio pelenų išsivaduotų per kelis mėnesius ar metus, tuo tarpu CO2 joje išliks dešimtmečius ar šimtmečius.
Ekspertai perspėja, kad, nesumažinus anglies dvideginio ir kitų „šiltnamio dujų“ emisijų, po laikino klimato atvėsimo, kurį gali sukelti stiprūs ugnikalnių išsiveržimai, vidutinė temperatūra pasaulyje gali staigiai šoktelėti, o tai gali turėti dar skaudesnių pasekmių.
Nagrinėdami blogiausią Eyjafjallajökullio išsiveržimo scenarijų - jei prasidėjęs išsiveržimas vis stiprės ir netrukus išsiverš netoliese esantis Katlos ugnikalnis - JAV mokslininkai prognozuoja, kad naujasis išsiveržimas gali smarkiai atšaldyti orus. Pasak jų, istoriniai duomenys liudija, kad, išsiveržus Eyjafjallajökulliui, jo pavyzdžiu anksčiau ar vėliau imdavo sekti ir Katla. Po Katlos išsiveržimo XVIII amžiuje Šiaurės Amerikoje stojo labai šalta žiema, teigia JAV nacionalinio Orų centro mokslininkas Gary Huffordas. Misisipė užšalo ties Naujuoju Orleanu, rytinėje pakrantėje prasidėjo itin atšiauri žiema. Jei Eyjafjallajökullio aktyvumas ir toliau didės, sukeldamas ir Katlos ugnikalnio išsiveržimą, reikia laukti rimtų orų pokyčių, nors jie ir bus laikini, teigia mokslininkas.
