infliacija

Lietuvių, manančių, kad kiti metai bus geresni, per metus sumažėjo, šis rodiklis yra mažiausias nuo 2011 metų, skelbiama naujausiame Eurobarometro tyrime. Manančiųjų, kad artimiausi 12 mėnesių bus geresni, 2017 metų rudenį buvo 25 proc., palyginti su 2016 metų duomenimis, tokių žmonių sumažėjo penkiais procentiniais punktais. Sumažėjo ir optimistiškai žvelgiančiųjų į šeimos ir šalies finansinę padėtį. Savo gyvenimu yra patenkinti 70 proc. Lietuvos gyventojų.

2018 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m. gruodžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, degalų ir tepalų, kitų asmens priežiūros prietaisų, reikmenų ir priemonių kainų padidėjimas bei drabužių, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, avalynės kainų sumažėjimas (žr. 3 lentelę). Per šį laikotarpį vartojimo prekių kainos padidėjo 0,4 proc., o paslaugų kainos – 0,2 proc.

Ketvirtą 2017 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 metų laikotarpiu, Lietuvos BVP išaugo 3,9 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 3,6 procento), per visus metus – 3,8 procento. Ekonomikos plėtra buvo viena iš sparčiausių per visą pokrizinį laikotarpį. Ypač džiugina įspūdingai išaugęs eksportas – 17 proc. (sausio–lapkričio mėn. duomenimis), nors importo didėjimas nuo jo neatsiliko ir buvo 17,5 procento.

Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis visų šalių ekonomiką. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad šiuo metu pasaulio ekonomika ant bangos, tuo pačiu šį teiginį lydi ir geros prognozės Lietuvai. Visgi, apklausos rodo, kad nerimauti šiais metais yra dėl ko.

Grynieji pinigai, atsiskaitomoji banko sąskaita ir indėliai išlieka populiariausios santaupų kaupimo priemonės Lietuvoje. Oficialiosios statistikos duomenimis, pernai metų antrą pusmetį šalies gyventojai bankų atsiskaitomosiose ir indėlių sąskaitose buvo sukaupę daugiau negu 12 mlrd. eurų ir dar bent 1,3 mlrd. eurų laikė grynaisiais pinigais.

Pernai įsisiūbavusi infliacija šiemet turėtų atslūgti. Taip nutiks dėl to, kad nebebus tokio reikšmingo poveikio tų veiksnių, kurie kainas pakėlė 2017 metais.  Pernai kainų įsispartėjimą, kuris, vidutiniškai per metus siekė 3,7 proc., lėmė tiek vidaus ekonominiai veiksniai, tiek vartotojams nepalankios tendencijos pasaulinėse žaliavų rinkose. Per metus infliaciją labiausiai padidino maisto produktų ir gėrimų (iš jų – alaus, pieno, aliejaus ir riebalų), degalų bei paslaugų kainos.

2017 m. gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis buvo nulinis, nes kai kurių vartojimo prekių ir paslaugų kainų didėjimą atsvėrė kitų vartojimo prekių ir paslaugų kainų mažėjimas, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

2017 metais Lietuva karaliavo tarp Europos šalių, kur fiksuotas didžiausias kainų augimas. Atrodo, kad šiais metais šį titulą turėtume prarasti, tačiau tai dar nereiškia, kad kainos mažės. Ekonomistai skaičiuoja, kad 2018 metais Lietuvoje infliacija sieks apie 3 proc. Pagrindinių veiksnių, skatinusių smarkiau augti šiemet kainas – nebeliks. Tačiau išliks kitas aspektas, kuris ir toliau kels paslaugų kainas į viršų.

2018-ieji – geltonojo šuns metai, vadinasi, pamatysime, kokį lietuvišką posakį apie šunis galėsime pritaikyti kitąmet, prognozuodamas politinę padangę juokavo politologas Algis Krupavičius. Tuo tarpu ekonominiu požiūriu Lietuvos laukia augimas, tik svarbu nepavėluoti į nuvažiuojantį traukinį, mano ekonomistas Žygimantas Mauricas. Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas A. Krupavičius Lietuvos politikoje numato įdomius ir reikšmingus 2018-uosius.

Lietuvos infliacija šiuo metu nekelia nerimo Europos Centriniam Bankui (ECB), nes kainų augimas yra lengvai paaiškinimas, tvirtina Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Infliacija yra labai aiškiai paaiškinima. Darbo užmokestis daro įtaką kainoms. Bazės efektas – naftos ir maisto kainos. Galiausiai mūsų grynai nacionalinis aspektas – mokesčiai, vienkartinis veiksnys, kuris padarė Lietuvą čempionais net ir kaimynų atžvilgiu“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo V. Vasiliauskas.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje per metus augo sparčiausiai Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje lapkritį siekė 4,4 proc., Latvijoje - 2,7 proc., Estijoje - 4,2 procento. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje brango 0,3 proc., Latvijoje - 0,1 proc., o Estijoje - 0,5 procento.

Baltijos šalys susiduria su didžiausia infliacija Europoje. Tačiau tai – mūsų asmeninė bėda, o ne Europos centrinio banko (ECB), sako ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, jau dabar matoma vartotojų reakcija į padidėjusias kainas – perkama mažiau. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda Lietuvos gamintojų ir tiekėjų konferencijoje kalbėjo, kad globalinė ekonomika šiuo metu labai neblogos būklės, nėra matoma „Achilo kulnų“, auga perkamoji galia euro zonoje.

Suderinta metinė infliacija spalį Lietuvoje buvo didžiausia tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Tai jau ketvirtas mėnuo iš eilės, kai Lietuva pirmauja ES pagal kainų augimą. Lietuvoje infliacija spalį siekė 4,2 proc., Estijoje – 4 proc., o Latvijoje – 2,7 proc., rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Metinis kainų augimas spalį fiksuotas visose ES valstybėse. Visoje ES vidutinė infliacija spalį siekė 1,7 proc., o vien euro zonoje - 1,4 procento.

Pastaruoju metu įsibėgėjęs kainų augimas lėtėja, tačiau bendroji infliacija yra kur kas didesnė nei prieš metus – ji siekia 4,4 proc. Kurį laiką infliaciją didino naftos bei kai kurių maisto žaliavų kainų pokyčiai, o vėliau ir su vidaus ekonomine raida susiję veiksniai, tokie kaip atlyginimų augimas ir mokestiniai pokyčiai. Šiemet matome kur kas spartesnį pieno produktų kainų augimą, jis siekia daugiau nei 10 proc.

Spartus kainų augimas pastebimas visoje trijose Baltijos šalyse. Tačiau ar derėtų jį stabdyti ir ar tai gali padaryti prekybos tinklai? Štai lietuviško mažmeninės prekybos tinklo „Maximos“ Estijoje generalinis direktorius Vygintas Šapokas savo „LinkedIn“ paskyroje pranešė, kad „Maxima Eesti“ investuoja 4 mln. eurų į kainų mažinimą. „Tai mūsų indėlis bendrose pastangose suvaldyti maisto produktų infliaciją Estijoje“, – rašė jis.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos BVP trečiąjį ketvirtį padidėjo 3,4 proc. per metus. Palankios darbo rinkos sąlygos, kylantys atlyginimai, istorinėse žemumose strigusios palūkanų normos dar vis palaiko gyventojų vartojimo apetitą. O atsigavusios Vakarų rinkos duoda darbo mūsų eksportuotojams, reeksporto ir transporto sektoriams.

Itin spartus kainų augimas šiais metais neliko nepastebėtas. Maitinimo įstaigų apyvartos mažėjo ne tik vasaros laikotarpiu, bet ir rugsėjį. Ekonomistas teigia, kad verslininkams turėtų būti akivaizdu – visų sąnaudų į kainą perkelti negalima. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šiais metais didžiausią įtaką bendram kainų augimui darė didesni akcizai alkoholiui, augusios žaliavų kainos bei darbo užmokesčio augimas. Iš maisto produktų labiausiai augo pieno produktų bei alaus kainos.

 Lietuvos banko analitikas Ernestas Virbickas sako, jog nepaisant nemažos infliacijos, kitais metais, kaip ir šiemet, gyventojų perkamoji galia augs. „Perkamoji galia didėja, nors infliacija ir šiek tiek didesnė - virš 3 proc. šiemet, bet vis dėlto darbo pajamos kyla gerokai daugiau. Tą numatome ir kitiems metams. Kainos didės ne tiek daug, kiek užmokestis“, - žurnalistams penktadienį sakė Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkas E. Virbickas.

Viešinama statistika skelbia, kad Lietuvoje itin pigu pragyventi, tačiau paklausus to čia gyvenančiųjų, gali išgirsti visai priešingą nuomonę.  „Bloomberg“ teigia, kad pats pigiausias pragyvenimas iš 19 euro zonos šalių – Lietuvoje. Jie pastebi, kad Liuksemburge kainų lygis daugiau nei du kartus didesnis nei Lietuvoje. Kaip viduriuką pasiėmę Vokietiją, jie rašo, kad Liuksemburge prekės ir paslaugos yra 33 proc. brangesnė, o Lietuvoje – 43 proc. pigesnės nei Vokietijoje.

Pastaruoju metu šoktelėjusi šalies infliacija kitais metais gali būti stabilizuota, o jos pagrindiniu varikliu išliks augantys atlyginimai. BNS kalbinti ekonomistai tvirtino, jog šiemet didžiausios įtakos prekių ir paslaugų kainų augimui turėjo didėjantys atlyginimai, kai kurių maisto produktų brangimas ir alkoholio akcizų didinimas. Tačiau kitais metais pastarųjų įtaka kainoms turėtų sumažėti, todėl ir infliacija gali būti mažesnė nei šiemet.

 Premjeras tikina, kad į infliaciją Lietuvoje žiūrima pernelyg jautriai. Kainų augimas, anot Sauliaus Skvernelio, nėra toks didelis, kad pralenktų darbo užmokesčio augimą. „Tikrai 5 proc. (metinės infliacijos - BNS) nebus, pagal tai, kas yra numatyta, realiai šiemet privačiame sektoriuje numatytas 10 proc. darbo užmokesčio augimas, viešajame daugiau nei 6 proc.

Lietuvoje metinei infliacijai pasiekus 4,8 proc., valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis dėl kainų kilimo kaltina eurą ir verslą. Anot jo, būtent dėl euro įvedimo kainos Lietuvoje kyla, o verslininkai naudojasi tuo, toliau didindami kainas. „Iš principo mes įspėjome prieš porą metų, kad euro įvedimas sukels labai stipriai kainas ir prekybininkai tuo labai aiškiai naudosis.

Kainų augimas Lietuvoje lenkia kitas Europos šalis, o ypač visus stebina pieno produktų kainų augimas. Patys gamintojai pastebi, kad tai turėjo įtakos vartojimui, tačiau pienininkai jau užsimena apie mažėsiančias kainas, o ekonomistas dalinasi įžvalgomis, kas kitais metais infliacijos rodiklius kels į viršų. Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad 2017 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų daugiausia padidėjo kai kurių daržovių kainos.

Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje neslopsta, bet didina pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 4,8 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu vartotojų kainų augimas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Pagal metinės infliacijos tempus Lietuva ir toliau karaliauja Europos Sąjungos (toliau - ES) šalių rikiuotės viršūnėje. Šio rodiklio atžvilgiu nežymiai lenkiame kaimynines šalis, o visos ES vidurkį viršijame net 2,7 karto.

SEB banko makroekonomikos apžvalgoje vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuvos ekonomikos augimo prognozės didinamos, naftos kainos nors ir kyla, bet kol kas lietuvių smarkiai nepaveikia, o krizė gali ateiti iš centrinių bankų. Kalbėdamas apie Baltijos šalis ekonomistas sako, kad Estijos ekonomika nors ir augo daugiau, tai dar nėra stiprus išsiveržimas, tad situacija visose trijose šalyse ganėtinai panaši.

Sakoma, kad istorija linkusi kartotis. Tačiau, ar įmanoma, kad Lietuvai vėl teks išgyventi sunkus krizinius metus, kaip 2009 metais? Naujienų portalas tv3.lt kalbina ekonomistą ir nekilnojamojo turto (NT) specialistą, kurie atskleidžia, kad dabartinė situacija yra panaši į prieškrizinį laikotarpį, tačiau yra ir ne vienas skirtumas. Trys tendencijos rodančios perkaitimą „Nordea“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad dabartinė situacija primena 2005–2006 metus.

Šių metų rugpjūčio mėnesį vidutinės kainos Lietuvoje buvo 4,6 proc. didesnės nei prieš metus. Jau trečią mėnesį iš eilės šalyje fiksuojamas sparčiausias infliacijos augimo tempas Europos Sąjungoje. Tačiau čia galima prisiminti posakį, kad statistika yra kaip bikinis – tai, ką ji atskleidžia, sudomina ir intriguoja, tačiau tai, ką ji slepia, yra esmė.

Lietuvos bankas pagerino ūkio augimo prognozę. Ekonomikos augimui įgaunant pagreitį, darbo rinkoje vis labiau jaučiama įtampa, dėl jos sparčiai didėja atlyginimai. Didesnė šiemet bus ir infliacija, tiesa, kitąmet ji turėtų gana reikšmingai sumažėti. „Ekonomikos augimą iš esmės skatina su eksportu susiję veiksniai – sustiprėjusi ekonominė padėtis užsienio šalyse ir gausesnės investicijos. Tačiau įsibėgėjusią plėtrą gali pristabdyti darbuotojų stygius.

Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių metų pusėje viršijo 10 proc. Ar tai jau reiškia, kad Lietuvos ekonomika kaista? Kas yra ekonomikos perkaitimas? Ekonomikos perkaitimu yra laikoma situacija, kai visuminė paklausa pradeda stipriai viršyti gamybinį šalies potencialą.

Suderinta metinė infliacija rugpjūčio mėnesį Lietuvoje buvo didžiausia tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Lietuvoje rugpjūtį infliacija siekė 4,6 proc., Estijoje - 4,2 proc., o Latvijoje - 3,2 proc., rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Metinis kainų augimas rugpjūtį fiksuotas visose ES valstybėse, tačiau trijų Baltijos šalių rodikliai buvo didžiausi visoje ES. Po Latvijos sekė Didžioji Britanija - 2,9 proc, Vengrija - 2,7 proc.

Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį paspartėjo iki 4%, palaikomas itin palankių išorės ir vidaus veiksnių. Euro zonos ekonomikos renesansas bei iš recesijos lipanti Rusijos ekonomika lėmė dviženklį eksporto augimą, o plūstelėjusios ES paramos lėšos suteikė laikiną postūmį investicijų augimui. Vidaus vartojimas taip pat augo sparčiau nei prognozuota, namų ūkiams plačiai atveriant savo pinigines nežiūrint įsibėgėjančios infliacijos.

Statistika patvirtina, kad atlyginimai šalyje auga ir daugeliui. Tačiau augant atlyginimams kyla ir kainos, o kartu ir vis opesne problema tampa darbo našumas. Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus bruto darbo užmokestis šalyje išaugo 8,7 proc.

Lietuvoje kainos vis nesustoja augti, o naujausiais duomenimis, infliacija pralenkėme ne tik kitas Europos šalis, bet ir Baltijos šalis. Analitikė mano, kad toks kainų augimas darosi nebe sveikas ir siūlo mažiau vartoti. Tuo tarpu Lietuvos bankas mano, kad jau kitąmet kainos taip nebeaugs.  2017 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Lietuvos ekonomikai nemažinant augimo tempo, neigiamą infliacijos poveikį jaučia ne tik vartotojai - juntamai brangstančios prekės ir paslaugos ima trukdyti ir verslo plėtrai. Trys iš keturių smulkaus ir vidutinio verslo atstovų tvirtina, kad augančių kainų poveikis verslui yra akivaizdus, atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Beveik trys ketvirtadaliai, arba 77 proc. smulkių ir vidutinių verslininkų nurodo, jog didėjančios kainos stabdo verslo plėtrą.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tvirtina, jog pastaruoju metu šalyje infliaciją didino alaus kainos ir pabrangęs šildymas dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatinio tarifo šilumai panaikinimo. „Turbūt reikėtų sutikti su tuo, kad du žingsniai, tai akcizai buvo, ypač alaus akcizas pakilęs. Didžiąją dalimi infliaciją nulėmė alaus akcizas. Kitas dalykas buvo šilumos PVM, kitaip sakant - šilumos kainos padidėjimas nuo birželio 1 dienos.

Lietuvos statistikos departamentas pateikė liepos mėn. išankstinį infliacijos įvertį, apskaičiuotą pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI). Nors palyginti su birželiu kainos mažėjo, tačiau pažvelgus į visų metų rezultatą gali nukrėsti šiurpas.  2017 m. liepos mėn., palyginti su 2016 m. liepos mėn., metinės infliacijos išankstinis įvertis sudaro 4,1 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.  2017 m. liepos mėn.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas įgauna tvirtesnį pagrindą, nes spartėjantis augimas Kinijoje, Europoje ir Japonijoje atsveria lėtėjimą Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje, sekmadienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Tačiau darbo užmokesčio augimas tebėra vangus, dėl to gali padidėti įtampą, kai kurias šalis skatinanti imtis labiau globalizacijai priešiškos politikos, o pastangos sušvelninti finansų sektoriaus reglamentavimą, kuris buvo nustatytas po 2008 metų krizės, gali...

Lietuvoje infliaciją iki 3,5 proc. iškėlė pasibaigęs galioti lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šilumai ir akcizų alkoholiui bei tabakui padidinimas pavasarį, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Vitas Vasiliauskas prognozuoja, kad kitais metais infliacija Lietuvoje sieks apie 2 procentus, Anot Lietuvos banko vadovo, toks infliacijos lygis yra normalus. „Bendras kainų lygis euro zonoje mažai keičiasi.

Prekių ir paslaugų kainoms Lietuvoje augant sparčiausiai Europos Sąjungoje, galime prieiti liepto galą. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas stebisi, kad jau dabar maisto kainomis lenkiame kai kurias Vakarų šalis. Birželį šių metų ES infliacija siekė 1,4 proc. Tuo tarpu Lietuvoje fiksuota 3,5 proc. metinė infliacija. Tai yra aukščiausias rodiklis visoje ES – rodo Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys.

Suderinta metinė infliacija šių metų gegužės mėnesį Baltijos šalyse buvo didžiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Gegužę Lietuvoje buvo 3,5 proc., Latvijoje ir Estijoje - po 3,1 proc. infliacija, rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Metinis kainų augimas kovą fiksuotas visose ES valstybėse, išskyrus Airiją, kur kainos sumenko 0,6 procento. Visoje ES vidutinė infliacija gegužę siekė 1,4 proc., tik euro zonoje - 1,3 procento.

Nors nuo dugno niekaip neatsiplėšiančios naftos kainos apkarpė infliacijos lūkesčius visame pasaulyje, Lietuvoje kainų augimo tempas kol kas tik spartėja. Metinė vartotojų kainų infliacija birželį toliau didėjo ir pasiekė 3,6 proc. Augančio darbo užmokesčio ir spartėjančios infliacijos spiralė neleidžia vartotojams iki galo mėgautis aukštesniais atlyginimais – kylančios kainos suvalgo dalį perkamosios galios.

Vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje per metus brango sparčiausiai Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje birželį siekė 3,6 proc., Latvijoje - 3,0 proc., Estijoje - 2,9 procento. Mėnesio infliacija Lietuvoje birželį sudarė 0,3 proc., Latvijoje - 0,2 procento. Estijoje užfiksuota 0,1 proc. defliacija.

2017 m. birželio mėn., palyginti su gegužės mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendram vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo šilumos energijos, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, atostogų išvykų, azartinių lošimų kainų padidėjimas bei degalų ir tepalų, daržovių, vyno, drabužių kainų sumažėjimas. Per šį laikotarpį vartojimo prekių kainos sumažėjo 0,2 proc., o paslaugų – padidėjo 1,6 proc.

Europos Centrinio Banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas teigia, kad, euro zonoje įgyvendinant pinigų politiką, būtina elgtis kantriai ir nuosekliai, nes grynoji infliacija tebėra nepakankamai aktyvi, o jos augimo prognozės pagrįstos prielaida, kad ir toliau bus taikoma skatinamoji pinigų politika.

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas šalies BVP metinį augimą, pavasarį prognozuotą kaip 2,6 proc., dabar prognozuoja didesnį – sudarantį 3,3 proc. Be greitai augančio eksporto, ekonomiką skatina ir vidaus vartojimas, kurį didina kylantis darbo užmokestis. „Šiuo metu stebime situaciją, kai kyla visų darbuotojų grupių darbo užmokestis, kad ir kokio dydžio atlyginimą darbuotojai gautų.

Pasaulio finansų rinkose pradėjusios kilti žaliavų kainos byloja apie pasibaigusį defliacijos laikotarpį, sako vieno didžiausių komercinių bankų DNB analitikai. Anot jų, pasaulinės tendencijos persikelia ir į Lietuvą, kur pagrindiniu infliacijos varikliu šiemet išliks brangstančios paslaugos. „Pasaulio finansų rinkose defliacijos etapas jau praėjo ir kainos atsispyrė nuo dugno - reikšmingai atsitiesė energetikos kainos, industrinių metalų kainos ir maisto kainos.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį Taline vyksiančiame posėdyje, kuris pasibaigs ketvirtadienį, nekeis savo pagrindinių palūkanų normų, mano absoliuti ekspertų dauguma. Manoma, kad pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir toliau sieks nulį. Taip pat nebus keičiama ir 0,25 proc. sudaranti palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, bei minus 0,4 proc. palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe.

Lietuvos ekonomika šiemet ir kitąmet turėtų augti 3,2 proc., teigia Tarptautinio valiutos fondo misijos vadovas Christophas Klingenas. Tai daugiau nei fondas prognozavo dar prieš mėnesį. „Ekonomikos perspektyva 2017 ir 2018 metams yra teigiama, prognozuojamas 3,2 proc. augimas kasmet.

  Europos Komisijos (EK) analitikai nekeičia Lietuvos šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės, tačiau kitąmet tikisi spartesnio šalies ekonomikos augimo. Lietuvos BVP šiemet turėtų augti 2,9 proc., o 2018 metais - 3,1 proc., teigiama ketvirtadienį paskelbtose EK pavasario prognozėse. Šiemet vasarį EK analitikai prognozavo, kad Lietuvos ekonomika 2018 metais augs 2,8 procento.