infliacija

Jau daugiau nei dešimtmetį bazinės palūkanų normos euro zonoje artimos nuliui, o nuo 2014 metų vasaros jos yra neigiamos. Ir Europos Centrinis Bankas (ECB), ir kiti didieji pasaulio centriniai bankai žada dar bent kelerius metus išlaikyti itin žemų palūkanų normą ir kitomis priemonėmis skatinti ekonomikų atsigavimą ir suklestėjimą.

Lietuvoje balandį, palyginti su kovu, buvo 0,9 proc. mėnesio infliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja ketvirtą mėnesį iš eilės. Metinė infliacija (balandį, palyginti su 2020 metų balandžio mėnesiu) siekė 2,5 proc., o vidutinė metinė infliacija – 0,9 proc. (kovą – atitinkamai 1,6 proc. ir 0,8 proc.), pranešė Statistikos departamentas.

Klaipėdiečiai maisto parduotuvėse randa brangesnius maisto produktus. Vilniuje kišenes tuština paslaugų kainos. Karšto vandens kainos miestuose skiriasi ne centais, o beveik dviem eurais. O pigiausia būtų gyventi Šiauliuose. Tačiau pajamos šiame mieste taip pat atitinkamai mažesnės, skaičiuoja Statistikos departamentas. Jo specialistai kiekvieną mėnesį skelbia populiariausių produktų vidutines mažmenines kainas.

SEB bankas beveik 3 punktais – nuo 1,8 proc. iki 4,6 proc. – pagerino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę. Tuo metu 2022-ųjų metų prognozė antradienį paskelbtame naujausiame SEB „Nordic Outlook“ Šiaurės šalių ekonomikos apžvalgos leidinyje sumažinta nuo 4,2 proc. sausį iki 3,8 proc. gegužę.

Per pastaruosius metus bankuose laikomų gyventojų indėlių suma šovė į viršų. Tačiau nors pinigų lietuviai ir susitaupė, daugelis su jais nieko nedaro. Augant prekių ir paslaugų kainoms pinigai nuvertėja – ilgainiui už tą pačią jų sumą nusipirkti galima vis mažiau. Tad ką daryti, kad jūsų pinigai nenuvertėtų? Lietuvos banko (LB) duomenimis, šiuo metu kredito įstaigų sąskaitose lietuviai laiko per 18,4 mlrd. eurų – per 20 proc. daugiau nei prieš metus.

Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos kilo jau trečią mėnesį iš eilės. Kaip ir tikėtasi, kovą paspartėjo metinė infliacija. Palyginti su balandžio mėnesiu kovą ji pasistiebė 1 proc. punktu ir siekė 1,6 proc. Nuo pernai balandžio neigiamoje zonoje lindėjusi metinė prekių infliacija išsiropštė į teigiamą zoną ir siekė 0,6 proc., o paslaugos buvo 4 proc. brangesnės nei prieš metus, rašoma pranešime.

Rusijos federalinės statistikos tarnybos („Rosstat“) duomenimis, vidutinė senatvės pensija šalyje per metus, įvertinus infliaciją, sumažėjo 0,1 procento. Šių metų vasarį Rusijos senatvės pensininkams buvo išmokėta vidutiniškai po 15,76 tūkst. rublių (178 eurus pagal dabartinį rublio kursą). Palyginti su tuo pačiu 2020 metų mėnesiu, nominaliai vidutinė senatvės pensija pakilo 5,6 procento.

Baltarusijoje socialiai reikšmingų prekių valstybinis kainų reguliavimas pratęstas dar trim mėnesiams iki šių metų birželio 29-osios. Tokį sprendimą priėmusi Antimonopolinio reguliavimo ir prekybos ministerija priminė 18-os tokių prekių sąrašą, kuriame išvardintos tokios prekės kaip šviežia žuvis, sviestas, miltai, ryžiai, duona, mėsa, sūriai, pienas, maistas kūdikiams.

Lietuvoje kovą, išankstiniais vertinimais, mėnesio infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), siekė 1 procentą. Suderinta išankstinė metinė (kovą, palyginti su 2020-ųjų kovo mėnesiu) infliacija buvo 1,6 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvos ekonomika šiemet augs kiek lėčiau nei prognozuota, vis dėlto gyventojų algos turėtų didėti sparčiau nei kainos. Pagrindas ūkio augimui yra tolimesnis pandemijos suvaldymas ir masinis visuomenės vakcinavimas. Tą Finansų ministerija prognozuoja atnaujintame pavasario ekonominės raidos scenarijuje. Ministerija prognozuoja, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis turėtų išaugti apie 5,2 proc., tuo metu prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai kils 1,8 proc.

Maisto kainos pasaulyje nepaliaujamai auga devintą mėnesį iš eilės. Vasarį sparčiausiai brango cukrus ir augalinis aliejus, skelbia Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Jos skaičiuojamas maisto kainų indeksas vasarį, palyginti su sausiu, pakilo 2,4 proc. iki 116 punktų. Per metus jo vertė išaugo 26,5 procento. Cukraus kainų indeksas per mėnesį paaugo 6,4 proc.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio agentūros skaičiuojamas maisto žaliavų kainų indeksas pakilo į penkerius metus nematytas aukštumas. Impulsą maisto kainoms šauti aukštyn davė pasaulinės paklausos atsigavimas kartu su skirtingose vietose atsirandančiais pasiūlos sutrikimais. Remiantis šiuo indeksu, praėjusių metų gegužę pradėjusios kilti pasaulinės maisto kainos yra pabrangusios beveik ketvirtadaliu. Javų brangimas, ko gero, yra didžiausios įtakos kainų augimui turintis veiksnys.

Koronaviruso pandemija pernai padarė bent vieną gerą darbą – trumpam sumažino vis augančias prekių ir paslaugų kainas. Tačiau šiemet, verslininkams prisitaikius prie pandemijos, finansų ekspertai 2021 metų antroje pusėje prognozuoja spartų kainų kilimą.  „Mes žinome, kad žmonės yra sukaupę daug santaupų ir kad tik išėję iš karantino visi bandys vartoti vienu metu. Tai aš neabejoju, kad 2021 metų antroje pusėje infliacija tikrai pakils.

Lietuvoje sausį, palyginti su pernai gruodžiu, buvo 0,5 proc. mėnesio infliacija, pranešė Statistikos departamentas.  Metinė infliacija (sausį, palyginti su 2020 metų sausio mėnesiu) siekė 0,3 proc., o vidutinė metinė infliacija – 1 proc. (gruodį – atitinkamai 0,2 proc. ir 1,2 proc.

Lietuvoje gruodį, palyginti su lapkričiu, apskaičiuotas artimas nuliui vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis, pranešė Statistikos departamentas. Lapkritį šalyje buvo fiksuota mėnesio defliacija, o prieš tai du mėnesius vartojimo prekių ir paslaugų kainos didėjo. Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija (gruodį, palyginti su 2019 metų gruodžio mėnesiu) siekė 0,2 proc., o vidutinė metinė infliacija – 1,2 proc. (lapkritį – atitinkamai 0,6 proc. ir 1,4 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse lapkritį užfiksuota tik Lietuvoje, o Latvijoje ir Estijoje vartojimo kainos per metus krito. Metų defliacija Latvijoje fiksuojama septintą, Estijoje – aštuntą mėnesį iš eilės. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 0,6 proc., Latvijos ir Estijos – nukrito atitinkamai 0,7 proc. ir 1,1 procento. Vartojimo prekės Lietuvoje per metus atpigo 1,0 proc., paslaugos – pabrango 4,4 proc.

Lietuvos ekonomika šiemet turėtų susitraukti 2 proc., o 2021 metais šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas sieks 2,7 proc., prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Jos ekspertų parengtoje Lietuvos apžvalgoje pažymima, kad koronaviruso pandemijos smūgis šalies ekonomikai buvo gana švelnus,  o prie to prisidėjo ir beveik 10 proc. BVP siekianti Vyriausybės paramos verslui ir gyventojams programa.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse rugpjūtį užfiksuota tik Lietuvoje, o Latvijoje ir Estijoje vartojimo prekės ir paslaugos praėjusį mėnesį buvo pigesnės nei prieš metus. Metų defliacija Latvijoje fiksuojama ketvirtą, Estijoje – penktą mėnesį iš eilės. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 1,3 proc., Latvijos ir Estijos – nukrito atitinkamai 0,2 proc. ir 0,9 procento.

Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių savo metinės infliacijos rodikliais, o per praėjusius metus populiariausių paslaugų kainos šalyje šoktelėjo beveik 5 procentais. Skaičiai iš pirmo žvilgsnio nedžiugina, tačiau ekonomistai į tai skatina pažvelgti kitu kampu ir aiškina, jog augančios kainos – ženklas, kad ekonomika atsigauna.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje liepą buvo didžiausia Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija liepą siekė 0,9 proc., Latvijoje – 0,1 proc., o Estijoje buvo 1,3 proc. defliacija, rodo trečiadienį paskelbti Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 0,9 proc., o vien euro zonoje – 0,4 procento.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje itin sparčiai augo paslaugų kainos. Ypač po karantino gyventojai pastebėjo, kad daug daugiau reikia mokėti maitinimo įstaigose, kirpyklose ir grožio salonuose, pas odontologus. Net ekonomistai stebisi kai kuriomis tendencijomis, tačiau nieko gero ateityje nežada. Per pastaruosius metus paslaugų kainos Lietuvoje išaugo 4,9 proc., rodo Statistikos departamento duomenys.

Lietuvoje sparčiau nei Latvijoje ar Estijoje kylančios kainos rodo, jog Lietuvos ekonomika po koronaviruso krizės atsigauna sparčiausiai Baltijos šalyse, teigia „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.  Birželio mėnesio duomenimis, metinė infliacija iš trijų Baltijos valstybių buvo tik Lietuvoje. Statistikos tarnybų duomenimis, vartotojų kainų indeksas Lietuvoje per metus kilo 1 proc., o Estijoje ir Latvijoje beveik tiek pat nukrito. Paslaugų kainos Lietuvoje per metus pakilo 5,5 proc.

Statistikos departamentui skaičiuojant, jog Lietuvoje birželio mėnesį, išankstiniais vertinimais, mėnesio infliacija buvo 0,4 proc., bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad pingančios daržovės ir dėl kritusios naftos kainos atpigę degalai sulėtino infliacijos augimą. „Dėl koronaviruso naftos kaina labai krito ir tai atpigino degalus, tai turėjo visiškai esminės įtakos sulėtėjusiai infliacijai.

Klausia žmonės manęs kaip apsaugoti turimus pinigus nuo jų nuvertėjimo, kur investuoti – į vertybinius popierius, pensijų fondus ar nekilnojamąjį turtą? Liaudyje juokaujama, kad yra trys būdai kaip galima greitai prarasti visus pinigus: pirma – pralošti kazino, antra – išleisti malonumams su moterimi ar vyru, o trečia – klausytis investicijų konsultantų.

Pasaulio ekonomikai susiduriant su seniai nematytu iššūkiu, turbūt pirmą kartą istorijoje žmonija visiškai atsisako toleruoti nereikalingas mirtis ir sutinka uždaryti viešąjį gyvenimą taip paaukodama ištisus ūkio sektorius, tikina „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Ispaniško maro metu buvo užsidarę atskiri miestai, bet ne ištisos valstybės ir tikrai ne visas pasaulis.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Baltijos valstybėse per metus labiausiai pakilo Lietuvoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje sausį buvo 3,0 proc., Latvijoje – 2,2 proc., Estijoje – 1,6 procento. Vartojimo prekės Lietuvoje per metus pabrango 2,0 proc., paslaugos – 5,3 proc., Latvijoje – atitinkamai 2,0 proc. ir 2,7 proc., Estijoje – po 1,6 procento. Sausį Lietuvoje ir Latvijoje užfiksuota 0,4 proc.

Europos Komisija (EK) paskelbė tarpines makroekonomines žiemos prognozes, kuriose, palyginti su 2019 m. rudens prognozėmis, numatomo Europos Sąjungos (ES) ekonomikos augimo tempo nepakeitė. Ekonomika išliks atspari nepalankiai situacijai išorės aplinkoje, tačiau to nepakaks, kad augimo tempas paspartėtų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Prognozuojamu laikotarpiu ES ūkio raidai reikšmingą įtaką darys vidaus paklausa.

Vartotojai šiemet galės įpirkti daugiau prekių ir paslaugų, kadangi prognozuojama, jog atlyginimų augimo tempas beveik triskart viršys infliaciją. Vis dėlto, lėtėjant ekonomikos apsukoms, gyventojų perkamoji galia taip pat didės lėčiau. Jei naftos žaliavų rinka nepateiks staigmenų, šiemet infliacija turėtų būti panaši, tačiau šiek tiek didesnė nei pernai ir sudaryti 2,3 proc. Energijos produktų kainas reikšmingai veiks valdžios sprendimai. Daugiau kaip 6 proc.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Baltijos valstybėse per metus mažiausiai pakilo Lietuvoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje lapkritį buvo 1,7 proc., Latvijoje – 2,1 proc., Estijoje – 1,8 procento. Vartojimo prekės Lietuvoje per metus pabrango 0,7 proc., paslaugos – 4,3 proc., Latvijoje – atitinkamai 1,8 proc. ir 2,9 proc., Estijoje – 1,1 proc. ir 3,1 procento.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje rugpjūtį buvo didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija rugpjūtį siekė 2,5 proc., Latvijoje – 3,1 proc., Estijoje – 2,1 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 1,4 proc., o vien euro zonoje – 1 procentu.

Pasaulyje daugėja ekonomikos recesijos ženklų, tačiau Lietuvos ūkis kol kas sėkmingai iriasi prieš srovę, niūrias nuotaikas sklaidydamas geresniais nei tikėtasi rezultatais, geriausiais Europos Sąjungoje namų ūkių lūkesčiais ir tvariu eksporto apimčių augimu. Bankas „Luminor“ naujausioje ekonomikos apžvalgoje konstatuoja, kad šiemet Lietuvos ūkis turėtų augti netgi sparčiau nei prognozuota, tačiau jau 2020-iesiems augimo prognozės šiek tiek prastinamos (nuo 2,8 iki 2,6 proc.

Šiemet Lietuvos ekonomika išlaikys gana spartų augimą, tačiau artimiausiu metu jos plėtra lėtės. Mažiau nei pastaruosius kelerius metus augs ir darbo užmokestis, lėtės namų ūkių vartojimas. Tokias prognozes antradienį pristatė Finansų ministerijos vadovybė. „Šiemet ekonomika auga gan sparčiai. Bet žinome, kad vasara nesitęs amžinai. Ir toks spartus ekonomikos augimas nesitęs amžinai“, – žurnalistams sakė finansų ministras Vilius Šapoka. Jo teigimu, daugiausia rizikų kyla iš užsienio rinkų.

Produktų kainas lyginantis portalas Pricer.lt birželį fiksuoja kainų šuolį. Brangsta tiek pigiausios, tiek populiariausios prekės. Nuo metų pradžios pigiausių maisto prekių krepšelis pabrango beveik 4 eurais arba 8 proc. Pranešime žiniasklaidai nurodoma, kad tai yra vienas didžiausių kainų šuolių per Pricer.lt stebėjimų istoriją.

Nors metų pradžioje buvo stebima, kad pagrindinių prekių kainos stabilizavosi, tačiau metams įsibėgėjus, jos vėl ima augti. Tiesa, kai kurie produktai pinga. Negalutiniais Statistikos departamento duomenimis, balandžio mėnesio metinės (2019 m. balandį, palyginti su 2018 m. balandžiu) infliacijos išankstinis įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą sudaro 2,7 proc. Tokia šio rodiklio reikšmė yra didžiausia nuo praėjusių metų spalio. Svetainėje produktukainos.

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Baltijos valstybės per metus labiausiai padidėjo Latvijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje kovą buvo 2,6 proc., Latvijoje – 2,8 proc., Estijoje – 2,3 procento. Vartojimo prekės Lietuvoje per metus pabrango 2,0 proc., paslaugos – 4,3 proc., Latvijoje – atitinkamai 2,7 proc. ir 2,9 proc., Estijoje – 1,3 proc. ir 3,3 procento. Kovą Lietuvoje užfiksuota 0,9 proc., Latvijoje – 1,1 proc., Estijoje – 0,3 proc.

Atsižvelgęs į įvairius neapibrėžtumą skatinančius veiksnius, kurie daro spaudimą euro zonos ekonomikai, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pablogino bendros valiutos bloko ūkio augimo šiais ir kitais metais prognozes. Euro zonos centrinis bankas dabar numato, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet padidės 1,1 proc., nors anksčiau prognozavo, kad ūkio prieaugis 2019-aisiais sieks 1,7 procento. 2020 metų augimo prognozė buvo apkarpyta kur kas mažiau – nuo 1,7 iki 1,6 procento.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje išlieka mažiausia Baltijos valstybėse, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Vartojimo prekės ir paslaugos kainos per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugpjūčiu) Lietuvoje pakilo 2,1 proc., Latvijoje - 2,8 proc., Estijoje - 3,6 procento. Vartojimo prekės Lietuvoje pabrango 1,6 proc., paslaugos - 3,3 proc., Latvijoje - vienodai 2,8 proc., Estijoje - atitinkamai 3,1 proc. ir 4,4 procento.

Naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys parodė, kad per atlyginimai Lietuvoje ir toliau augo, o vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, pagaliau perkopė 900 eurų ribą. Ekonomistai sako, kad tai neabejotinai turės įtakos ir kainų lygiui šalyje. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2018 m. antrąjį ketvirtį sudarė 926,7 eurų: viešajame sektoriuje – 932,9 EUR, privačiajame sektoriuje – 923,8 EUR, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Eurostat duomenimis, liepos mėnesį vartotojų kainos per metus išaugo 2,3 proc. – daug kukliau, nei prieš pusmetį. Europos Sąjungos šalių kontekste pagal šį rodiklį Lietuvą iš lyderių pozicijos jau kurį laiką yra išstūmusios Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Estija. O liepos mėnesį ES rikiuotėje nukritome dar žemiau ir tik 0,1 proc. punkto viršijome ES vidurkį (2,2 proc.). Kad infliacija šiandien lietuvių nebaugina, rodo ir operatyvieji vartojimo duomenys.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje liepos mėnesį buvo kiek didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Lietuvoje ji siekė 2,3 proc., rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES metinė infliacija liepą siekė 2,2 proc., o tik euro zonoje – 2,1 procentai. Latvijoje kainos per metus vidutiniškai ūgtelėjo 2,7 proc., o Estijoje – 3,3 procento. Didžiausia suderinta metinė infliacija liepą buvo Rumunijoje – 4,3 procento.

Lietuvoje liepos mėnesį, išankstiniais vertinimais, mėnesio defliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), siekė 0,5 procento. Suderinta išankstinė metinė (liepą, palyginti su 2017-ųjų liepos mėnesiu) infliacija buvo 2,2 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas. Birželio mėnesį Lietuvoje buvo 0,1 proc. suderinta mėnesio defliacija, o suderinta metinė infliacija siekė 2,6 procento.

Vartojimo kainų augimas per metus Lietuvoje, birželį užfiksavusioje nulinę mėnesio infliaciją, tapo kukliausiu Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje sumenko nuo 2,9 proc. gegužę iki 2,6 proc. birželį, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje - išaugo atitinkamai nuo 2,3 proc. iki 2,8 proc. ir nuo 3,0 proc. iki 4,0 procento.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gegužę buvo viena didžiausių tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Lietuva atsidūrė ketvirtoje vietoje. Lietuvoje infliacija gegužę siekė 2,9 proc., rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje kainos per metus vidutiniškai ūgtelėjo 2,4 proc., o Estijoje – 3,1 procento. Didžiausia suderinta metinė infliacija gegužę buvo Rumunijoje – 4,6 procento.

Per mėnesį Lietuvoje kainos padidėjo 0,4 proc., o per metus – 2,9 proc. Tačiau brango ne viskas. Užfiksuota, kad pigo vaisiai, spirituoti gėrimai, šildymo ir atliekų rinkimo paslaugos.  Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. gegužės mėn., palyginti su balandžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,4 proc.

Euro įvedimas Lietuvoje yra sėkmės istorija, sako aukšto rango Europos Centrinio Banko (ECB) pareigūnas. Tačiau ECB Tarptautinių ir Europos santykių padalinio vadovas Hansas Joachimas Klockersas perspėja, kad sparčiai augant ekonomikai, Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse gali vėl susiformuoti nekilnojamojo turto burbulas ar hiperinfliacijos banga. H. J. Klockersas teigia, kad Lietuva per pastaruosius 20 metų pažengė toli į priekį. „Lietuva yra geras sėkmingo valiutos pakeitimo pavyzdys.

Anksčiau figūravusi trejetuke, Lietuva krenta į šeštą vietą pagal metinį kainų augimą balandžio mėnesį Europos Sąjungoje (ES). Eurostato duomenimis,Lietuvoje infliacija balandį siekė 2,2 proc. Labiau kainos augo Vengrijoje (2,4 proc.), Didžiojoje Britanijoje (2,5 proc.), Estijoje (2,9 proc.), Slovakijoje (3 proc.), Rumunijoje (4,3 proc.). Latvija rikiuojasi iš karto po Lietuvos su  2,1 proc. infliacija.

Baltijos valstybėse didžiausia mėnesio infliacija balandį užfiksuota Lietuvoje – 0,6 procento. Latvijoje vartojimo prekės ir paslaugos praėjusį mėnesį brango 0,2 proc., Estijoje – 0,4 procento. Metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje sumažėjo nuo 2,7 proc. kovą iki 2,3 proc. balandį, Latvijoje – nuo 2,2 proc. iki 2,0 proc., o Estijoje – padidėjo nuo 2,8 proc. iki 2,9 proc., rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys.

Lietuvoje pastaruoju metų kainų augimo tempas slopsta, tačiau pasaulinėje rinkoje augančios naftos kainos vėl gali kilstelti infliaciją šalyje, sako „Swedbank“ ekonomistė Laura Galdikienė. „Mes prognozuojame, kad šiemet vidutinė metinė infliacija sieks 3 proc. ir bus gerokai žemesnė nei pernai. Tačiau situaciją gali pakoreguoti išaugusios naftos kainos. Nors tai beveik neatsispindėjo balandžio mėnesio infliacijoje, bet jau balandžio mėnesį matėme, kad ji euras buvo maždaug 30 proc.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje kovą buvo viena didžiausių tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija kovą siekė 2,5 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje kainos per metus vidutiniškai ūgtelėjo 2,3 proc., o Estijoje – 2,9 procento. Didžiausia suderinta metinė infliacija kovą buvo Rumunijoje – 4 procentai.