„Dabar palankus metas Lietuvos verslui stiprinti raumenis – investuoti į priemones, kurios didintų veiklos efektyvumą ir stiprintų konkurencingumą. O mažesnė nei pernykštė infliacija ir vis dar sparčiai kilsiantys atlyginimai didins gyventojų perkamąją galią ir vartojimą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
Auga užsienio šalių ekonomikos
Numatoma, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 3,2 proc. – tai 0,4 proc. punkto daugiau, nei prognozuota 2017 m. gruodžio viduryje. Tokį pokytį iš esmės lėmė tarptautinė aplinka – ypač euro zonoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse ūkio plėtra buvo gerokai didesnė, nei tikėtasi.
Tiesa, kai kuriose Lietuvai svarbiose užsienio prekybos partnerėse (Latvijoje, Lenkijoje) ekonominis aktyvumas kils mažiau nei pernai. Be to, kol kas numatoma, kad mažiau augs ir Rusijos importas. Dėl to manoma, kad Lietuvos eksportas didės mažiau nei pernai. Vis dėlto, palyginti su 2017 m. gruodžio mėn., eksporto augimo prognozė šiais metais didinama nuo 4,5 iki 5,7 proc.
Svarbus plėtros veiksnys – investicijos
Aktyvėjanti eksportuojamų produktų paklausa skatins įmones investuoti, ypač į gamybos pajėgumų plėtrą – įrenginius, informacines technologijas, transporto priemones. Tai didins importą, nes nemaža dalis gamybos priemonių ar technologijų įvežama iš kitų šalių. Nuo 2017 m. daugėja investicijų ir statybų sektoriuje, jas skatina negyvenamųjų pastatų ir inžinerinių statinių statyba. Šios investicijos šiemet turėtų būti dar gausesnės, nes po dvejus metus trukusios pauzės turėtų suintensyvėti ir ES paramos lėšų srautas.
Gyventojai vartos daugiau
Numatoma, kad ūkio augimą skatins ne tik didėsiantis eksportas ir investicijos, bet ir auganti gyventojų vartojimo galia. Lietuvos bankas numato, kad nedarbo lygis (2018 m. sudarys 6,7 proc., 2019 m. – 6,6 proc.) toliau nuosaikiai mažės ir šiais, ir kitais metais, o paklausa darbo rinkoje skatins įmones toliau kelti atlyginimus. Prie to, ypač paslaugų sektoriuje, prisidės ir nuo metų pradžios kilstelėtas minimalusis mėnesinis darbo užmokestis. Taigi, gyventojų pajamos turėtų ir toliau augti, o tai sudarys sąlygas skirti daugiau išlaidų vartojimui. Dėl to gyventojų vartojimas pastebimai prisidės prie viso ūkio aktyvumo augimo. Šių metų darbo užmokesčio didėjimo prognozė gerinama nuo 6,1 iki 6,7 proc., o 2019 m. jis turėtų pakilti 6 proc.
Kainos kyla mažiau
Kaip ir prognozuota, infliacija rimsta – numatoma, kad šiemet ji sudarys 2,7 proc. ir bus ketvirtadaliu mažesnė nei buvo pernai (3,7 proc.), o 2019 m. ji turėtų sumažėti dar labiau – iki 2,2 proc. Mažėjantį kainų augimą šiemet iš dalies lemia gausi pasaulinė maisto žaliavų pasiūla ir gana didelės jų atsargos. Dėl šios priežasties vartotojams mažiau kyla mėsos, pieno ir jo produktų, nealkoholinių gėrimų kainos. Dėl pasaulinių tendencijų mažiau nei 2017 m. brangsta ir degalai. Tokie tarptautinės ekonominės aplinkos veiksniai mažina infliaciją ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Estijoje. Be to, mūsų šalyje šiemet lėčiau didėja paslaugų kainos, skirtingai nei pernai, taip reikšmingai nedidinami akcizai.
