Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, po karantino kai kurių populiariausių paslaugų Lietuvoje vidutinės mažmeninės mėnesinės kainos padidėjo keliais eurais ar netgi daugiau. Lyginant dabartines kainas su praėjusių metų, taip pat galima pastebėti ir tendencingą metinį augimą.
Štai, pavyzdžiui, danties plombavimo helio plomba vidutinė kaina Lietuvoje dar gegužės mėnesį buvo 46,42 eurai. Liepos mėnesio duomenimis, dabar šios paslaugos vidutinė kaina jau siekia beveik 51 eurą.
Panašūs skaičiai matomi ir bandant palyginti įvairių kitų paslaugų kainas – modelinis moterų arba vyrų kirpimas per pastaruosius kelis mėnesius pabrango vidutiniškai puse euro, o apsilankymas pas gydytoją kardiologą – kone 3 eurais.
Nors tai tik keli specifiniai pavyzdžiai, „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė patvirtina, kad pastaruoju metu Lietuvoje tikrai yra pastebimas paslaugų kainų augimas.
„Reikėtų nepamiršti, kad paslaugų kainos Lietuvoje, lyginant su Europos Sąjunga (ES), yra vis dar žemesnės nei prekių, tai yra, prekės kainuoja panašiai, o paslaugos – mažiau. Tai gali būti ir pasivijimo efektas“, – apie galimas kainų kilimo priežastis tv3.lt aiškina ekonomistė.
Verslininkai ne visada gali rinktis
G. Ilekytė pastebi, kad daugelis verslų paprasčiausiai neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik kelti teikiamų paslaugų kainas, nes jiems reikia padengti ir savo pačių išaugusius kaštus.
„Beveik visuose paslaugų sektoriuose paslaugų kainos labai tiesiogiai ir didžiąja dalimi priklauso nuo darbo sąnaudų, ypač jeigu jos yra orientuotos į vidaus rinką ir nepatiria tarptautinės konkurencijos", – sako G. Ilekytė.
Vienos sparčiausiai šiuo metu Lietuvoje brangstančių paslaugų – sveikatos priežiūros. Per liepos mėnesį kiek daugiau nei 2 proc. taip pat išaugo ir farmacijos gaminių kainos.
Odontologijos klinikos „Vilniaus odontologijos centras“ direktorė Kristina Belevičiūtė tv3.lt pasakoja, jog nors per karantiną ir jam pasibaigus paslaugų kainos klinikoje kol kas dar nekito, poreikis tam tikrai yra.
„Nusprendėme nekelti tik dėl to, kad labai daug žmonių nukentėjo per karantiną ir norėjome solidarizuotis su visais, kol kas tų kainų nekeisdami“, – aiškina K. Belevičiūtė.
Klinikos vadovės teigimu, prie išaugusių kaštų labiausiai prisideda reikalingas didelis vienkartinių apsaugos ir dezinfekcinių priemonių kiekis.
„Pavyzdžiui, vienkartinių pirštinių kainos pakilo turbūt 3 kartus. Anksčiau gydytojai galėdavo dirbti su savo darbine apranga, o dabar turi naudoti vienkartinius chalatus, prijuostes ir panašiai. Šių dalykų kainos pakilo ir jų turi naudoti daug daugiau“, – portalui pasakoja „Vilniaus odontologijos centro“ direktorė.
Kyla ne tik kainos, bet ir atlyginimai
Kaip tv3.lt sako „Swedbank" ekonomistė G. Ilekytė, nors visą pasaulį sudrebinusi koronaviruso pandemija ir karantino suvaržymai kiek apsunkino daugelio šalies gyventojų finansinę būklę, šie praradimai – trumpalaikiai ir jau yra pastebima, jog dauguma pamažu grįžta prie įprasto gyvenimo ritmo.
„Lietuvoje prognozuojamas ir sparčiausias atlyginimų augimas, kuris turėtų siekti kiek daugiau nei 4% – daugiausiai Baltijos šalyse“, – priduria G. Ilekytė.
Ji taip pat pabrėžia, jog būtent atlyginimų kilimas ir yra pagrindinė kainų augimo priežastis.
„Paslaugų kainų mažėjimas yra tiesiogiai susijęs ir su darbuotojų algų kritimu. O paslaugų kainų didėjimas – su atlyginimų augimu. Pastaruosius kelerius metus, atlyginimai augo itin sparčiai, tad natūralu, kad paslaugų kainos taip pat stiebėsi į viršų“, – sako ekonomistė.
Paskutiniais duomenimis, antrojo šių metų ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ yra 889,2 eurai. Tai yra beveik 72 eurais daugiau, nei fiksuota praėjusiais metais.
Vis dėl to, šalies gyventojams ateities prognozės gali pasirodyti nekokios – ekspertai numato dar didesnį ne tik paslaugų, bet ir įvairių produktų, kainų šuolį.
„Ekonomikai atsigaunant ir vis dar sparčiai didėjant valdžios sektoriaus išlaidoms, kainų augimas gali įsibėgėti – ekonomistai prognozuoja, kad 2021 m. kainos didės 2,5 proc., o 2022 m. iki 2,8 proc.“, – pripažįsta G. Ilekytė.
Lietuva iš visų Baltijos šalių nukentėjo mažiausiai
ES statistikos tarnyba visai neseniai paskelbė, jog liepą suderinta metinė infliacija Lietuvoje buvo didžiausia Baltijos šalyse. Palyginimui, Lietuvoje infliacija siekė 0,9 proc., kai tuo tarpu Latvijoje vos 0,1 proc., o Estijoje buvo netgi pastebima 1,3 proc. defliacija. Tai reiškia, kad mūsų šalyje kainų lygis kilo beveik dešimtadaliu daugiau nei kaimyninėse valstybėse.
G. Ilekytės nuomone, tai – geras ženklas šalies ekonomikai. Pasak jos, Lietuva nuo pandemijos nukentėjo kone mažiausiai, lyginant tiek su kitomis Baltijos šalimis, tiek su bendrais ES rodikliais.
„Prie to itin prisidėjo tai, kad esame mažai priklausomi nuo atvykstamojo turizmo, o mažiau galimybių į užsienį išvykti turėję lietuviai ne užsidarė namie, bet keliavo ir pramogavo šalies viduje. Taip pat pastebime, kad Lietuvos pramonės produkcija bei eksportas, dėl savo struktūros nukentėjo nesmarkiai ir jau atsigavo į prieš krizę buvusį lygį. Nepakitusi ar net išaugusi paklausa prisidėjo prie kainų kilimo, ypatingai paslaugų sektoriuje“, – aiškina „Swedbank“ ekspertė.
Jos manymu, nors pažiūrėjus į skaičius gali pasirodyti, jog Lietuvai reikėtų kažko pasimokyti iš Latvijos ir Estijos, šiuo atveju joms reikėtų atkreipti dėmesį į mus. Specialistų skaičiavimais, šiais metais Lietuvos ekonomika iš visų Baltijos šalių turėtų trauktis mažiausiai.
