paslaugų kainos

Lietuvos bankas beda pirštu į rekordiškai aukštas maisto kainas ir žeria kritiką prekybininkams. Pasak banko vadovo Gedimino Šimkaus, jeigu tik norėtų, prekybininkai galėtų sumažinti prekių kainas, mat galimybių tam tikrai yra. Lietuvos bankas taip pat atnaujino ir ekonomines prognozes bei prakalbo apie „amerikietiškus kalnelius“. Esą šie metai bus geresni nei tikėjosi specialistai, tačiau kitąmet ekonomika augs lėčiau, nes Europa vis labiau jaus aukštų palūkanų naštą.

Finansų ministerija pristatė planus padidinti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Esą taip būtų siekiama labiau suvienodinti mokesčius visiems dirbantiesiems, nesvarbu, kokią veiklos formą jie yra pasirinkę. Tačiau dirbančiųjų savarankiškai žmonių atstovai ir ekonomistai tokį sprendimą kritikuoja. Anot jų, didesni mokesčiai lems, kad individuali veikla, kaip darbo forma, išnyks, pabrangs paslaugos ir didės neapskaitomos arba šešėlinės ekonomikos mastai.

Elektros sąskaitos auga ne tik gyventojams, bet ir įmonėms. Jų atstovai tikina, kad ieško būdų, kaip taupyti elektrą. Todėl mažina apšvietimą, nakčiai išjungia elektros prietaisus. Tačiau jei sąskaitos ir toliau augs bendrovės tikina, kad teks kelti savo paslaugų kainas vartotojams.

Paslaugos Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus brango sparčiausiai Europoje. Ekonomistai pastebi, kad dabar, nuvykę atostogų į Graikiją, kavos galime išgerti už tokią pat kainą kaip prieš penkmetį. Kai mūsų šalyje kaina pakilo kone 40 procentų. Užsienyje gyvenantys tautiečiai tikina nebejaučiantys kainų skirtumo – ar užsuktų į kavinę Italijoje, ar gimtinėje.

Vartojimo prekės ir paslaugos Baltijos valstybėse per metus labiausiai pabrango Lietuvoje. Metų (12 mėnesių) infliacija balandį, palyginti su kovu, gerokai ūgtelėjo visose trijose šalyse. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, metų infliacija Lietuvoje balandį buvo 2,5 proc. (kovą – 1,6 proc.), Latvijoje – 1,7 proc. (0,3 proc.), Estijoje – 1,9 proc. (1,1 proc.). Mėnesio infliacija balandį Lietuvoje ir Latvijoje siekė 0,9 proc., Estijoje – 0,4 procento.

Klaipėdiečiai maisto parduotuvėse randa brangesnius maisto produktus. Vilniuje kišenes tuština paslaugų kainos. Karšto vandens kainos miestuose skiriasi ne centais, o beveik dviem eurais. O pigiausia būtų gyventi Šiauliuose. Tačiau pajamos šiame mieste taip pat atitinkamai mažesnės, skaičiuoja Statistikos departamentas. Jo specialistai kiekvieną mėnesį skelbia populiariausių produktų vidutines mažmenines kainas.

Lietuvoje kovą, išankstiniais vertinimais, mėnesio infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), siekė 1 procentą. Suderinta išankstinė metinė (kovą, palyginti su 2020-ųjų kovo mėnesiu) infliacija buvo 1,6 proc., remdamasis negalutiniais duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.

Koronaviruso pandemija pernai padarė bent vieną gerą darbą – trumpam sumažino vis augančias prekių ir paslaugų kainas. Tačiau šiemet, verslininkams prisitaikius prie pandemijos, finansų ekspertai 2021 metų antroje pusėje prognozuoja spartų kainų kilimą.  „Mes žinome, kad žmonės yra sukaupę daug santaupų ir kad tik išėję iš karantino visi bandys vartoti vienu metu. Tai aš neabejoju, kad 2021 metų antroje pusėje infliacija tikrai pakils.

Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių savo metinės infliacijos rodikliais, o per praėjusius metus populiariausių paslaugų kainos šalyje šoktelėjo beveik 5 procentais. Skaičiai iš pirmo žvilgsnio nedžiugina, tačiau ekonomistai į tai skatina pažvelgti kitu kampu ir aiškina, jog augančios kainos – ženklas, kad ekonomika atsigauna.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje itin sparčiai augo paslaugų kainos. Ypač po karantino gyventojai pastebėjo, kad daug daugiau reikia mokėti maitinimo įstaigose, kirpyklose ir grožio salonuose, pas odontologus. Net ekonomistai stebisi kai kuriomis tendencijomis, tačiau nieko gero ateityje nežada. Per pastaruosius metus paslaugų kainos Lietuvoje išaugo 4,9 proc., rodo Statistikos departamento duomenys.

Antrąjį šių metų ketvirtį kainų augimas Lietuvoje yra pastebimai sulėtėjęs. Nors infliacija pagal vartotojų kainų indeksą birželio mėn. padidėjo iki 1 proc. (gegužės mėn. siekė 0,3 proc.), ji ir toliau nėra didelė – pastaruosius tris mėnesius Lietuvoje neviršija 1 proc. Šie kainų raidos pokyčiai daugiausia susiję su kritusiomis naftos kainomis.

Nuo kito mėnesio didžiuosiuose bankuose Lietuvoje įsigalioja nauja kainodara. Vienus klientus šie pokyčiai paveiks labiau, kitus mažiau. Neabejotinai labiausiai nepatenkinti bus tie, kurie linkę visas elektronines paslaugas atlikinėti bankų padaliniuose. Savo klientams bankai šią savaitę siuntinėja laiškus, pranešdami, kad „Luminor“ ir „Swedbank“ pokyčiai įsigalios jau nuo vasario 1 dienos, o „SEB“ pokyčiai nuo 2018 m. kovo 13 dienos.

Lietuvoje – tikrai suirutė dėl mokamų medikams atlyginimų. Gyventojai pasirašinėja peticiją, kuria raginama keliasdešimčia procentų didinti algas, o tuo tarpu Lietuvos gydytojų sąjunga ruošiasi rytojaus deryboms su Vyriausybe. Naujienų portalas tv3.lt pateikia šiuo metu mokamus vidutinius atlyginimus gydytojams ir slaugytojoms bei analitikų įžvalgas, ar įmanoma įvykdyti peticijoje iškeltus reikalavimus.

Prekių ir paslaugų kainoms Lietuvoje augant sparčiausiai Europos Sąjungoje, galime prieiti liepto galą. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas stebisi, kad jau dabar maisto kainomis lenkiame kai kurias Vakarų šalis. Birželį šių metų ES infliacija siekė 1,4 proc. Tuo tarpu Lietuvoje fiksuota 3,5 proc. metinė infliacija. Tai yra aukščiausias rodiklis visoje ES – rodo Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys.

Lietuvos ekonomika auga, nedarbas mąžta, atlyginimai didėja. Tačiau jau ne pirmus metus ekonomistai atkreipia dėmesį į tai, kad darbo našumo rodikliai atrodo itin prastai. Tikinama, kad tokia situacija pažabos atlyginimų augimą arba – kas labiau tikėtina – privers kilstelėti paslaugų ir prekių kainas. Paslaugų kainos kyla greičiau nei tikėtasi Lietuvos banko pateikiamais duomenimis, 2012–2016 m. darbo užmokestis kilo 19 proc., tuo metu darbo našumas – tik 2,9 proc.

Seimas rudenį balsuos, ar keisti dabartinę mokamų sveikatos priežiūros paslaugų įkainių tvirtinimo tvarką ir nustatant kainas daugiau teisių suteikti pačioms gydymo įstaigoms. Ilgametis parlamentinio Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas prognozuoja, kad siūloma tvarka paskatins medicinos paslaugų brangimą, tačiau pataisas teikiantis socialdemokratas Antanas Vinkus tuo abejoja.

Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016-ųjų laikotarpiu, iš visų bendrovėms ir įstaigoms teikiamų paslaugų labiausiai pabrango krovinių tvarkymo paslaugos. Krovinių tvarkymo paslaugos per metus pabrango 24,1 proc., per ketvirtį (pirmąjį ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju praėjusių metų ketvirčiu) šių paslaugų kaina šoktelėjo 13,8 proc., pranešė Statistikos departamentas. Per metus transportavimo vamzdynais paslaugų kainos padidėjo 12,6 proc.

Keičiantis tarptinklinio ryšio didmeninėms kainoms Europos Sąjungoje, naują kainodarą vienas po kito pristato ir Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai. „Telia“ klientams nuo birželio 15 d., su visais dabartiniais planais ES šalyse bus galima bendrauti iki 11 kartų pigiau. Informuojama, kad mažėja tarptinklinio ryšio paslaugų įkainiai. Pranešime spaudai nurodoma, kad skambinti ES šalyse klientai galės tris kartus pigiau – vietoje dabartinės 0.06 euro/min.

Pernai Baltijos šalių ūkis iš tolo nė kiek nepriminė tigro, tačiau DNB banko analitikų teigimu, gilesnė analizė rodo, jog nė viena Baltijos šalis neprarado potencialo augti sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Ir nors Lietuva pernai atsiliko nuo Latvijos, šiemet šalies ekonomika turėtų sugrįžti į sparčiau augančių ES šalių grupę.

Ministrų kabinetas pritarė fiksuotam bankų paslaugų krepšelio įkainiui, kuris turėtų apriboti jų paslaugų kainas. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad bankininkystės rinkai reikėtų pereiti prie vieno standarto. Anot jo, siūloma krepšelio kaina yra 1,52 euro per mėnesį.

Neseniai atliktu tyrimu bandyta nustatyti, kuriose šalyse pragyvenimas būtų pigiausias. Nors tarp jų atsidūrė ir Lietuva, tačiau tenka pastebėti, kad kaimyninėse šalyse sąlygos gyventi – geresnės. Nustatant pigiausias gyventi šalis, GoBankingRates naudojosi 4 kriterijais: būsto nuomos, maisto produktų kainos, paslaugų kainos ir vietinės perkamosios galios indeksais. Visi šie šalių rodikliai buvo lyginami su Niujorko miesto rodikliu.

Nors praeitais metais kai kurių produktų kainos mažėjo, šiais metais tikimasi, kad jos augs. Ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs, kad darbo užmokesčio kėlimas, akcizų didinimas bei naftos kainos augimas, turės įtakos ir visiems maisto produktams bei paslaugoms.

Lietuvos statistikos departamentas kiekvieną mėnesį stebi ir fiksuoja 100 pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Statistika rodo, kad nuo 2015 metų sausio palyginti su gegužės mėnesiu pabrango 6 paslaugos. Apsilankymas pas gydytoją kardiologą – 0,1 procento Apsilankymas pas gydytoją kardiologą (konsultacija, įskaitant kardiogramą), (1 vizitas) – vidutinė mažmeninė kaina gegužės mėnesį buvo 43,88 euro, sausio mėnesį – 43,83 euro.

Daugelis tų pačių  finansinių paslaugų komerciniuose bankuose apmokestinamos keletą kartų brangiau nei kredito unijose. Šie paslaugų įkainių skirtumai pastebėti per komercinių bankų mokėjimo paslaugų sąnaudų tyrimo pristatymą Lietuvos banke. „Pagal paskutinį tyrimą piniginių komercinių bankų operacijų skaičius nuolat didėja, o jų sąnaudos dažnai viršija gaunamas pajamas. Nepaisant to, kad kredito unijose daugelis finansinių paslaugų yra panašios į bankų, jų mokesčiai kur kas mažesni.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ žurnalisto Lino Sėlio straipsnis „Į politiką – daryti verslo“. Skandalingasis ūkio eksministras su etikos sargų akmeniu ant kaklo bandys atgimti spalio 14 dieną. Triukšmingai iš ministro kėdės išlėkęs Dainius Kreivys savo tinklaraštyje dalijasi mintimis apie artėjančius Seimo rinkimus. Tos mintys dėstomos taip, tarsi eksministras bandytų skalbti savo mundurą.

Statistikos departamentas praneša, kad 2010 metų balandį, palyginti su kovu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,4 proc. 2010 metų balandį, palyginti su kovu, bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 0,8 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 1,2 – transporto prekės ir paslaugos, 1,9 – drabužiai ir avalynė ir 0,9 procento atpigusios sveikatos priežiūros prekės ir paslaugos, 0,8 – įvairios prekės ir paslaugos.