Ilgametis parlamentinio Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas prognozuoja, kad siūloma tvarka paskatins medicinos paslaugų brangimą, tačiau pataisas teikiantis socialdemokratas Antanas Vinkus tuo abejoja.
Seimas šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti A.Vinkaus parengtas Sveikatos sistemos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo 2018 metų keisti šiuos įkainius tvirtinti pačių sveikatos priežiūros įstaigų vadovams, kurie kainas dar turėtų suderinti su įstaigos savininkais.
Dabar mokamų paslaugų kainas tvirtina tik sveikatos apsaugos ministras. Vienos paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, už kitas moka patys pacientai.
Pasak A.Vinkaus, dabar maždaug 200 apmokamų paslaugų sąraše, kuris patvirtintas 1996-aisiais, o atnaujintas 2006 metais, nėra gyvybiškai svarbių paslaugų, galiojančios kainos yra pasenusios, neatitinka paslaugų teikimo dabartinių sąnaudų.
„Jeigu ir toliau kainas tvirtintų sveikatos ministras, norint pasiekti geresnį tvirtinamų kainų lankstumą ir objektyvumą, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų periodiškai rinkti informaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų apie šioms paslaugoms teikti paramos sąnaudas, paslaugas teikiančių darbuotojų darbo užmokestį, vaistinius preparatus, medicinos pagalbos priemones, elektros energiją, komunalines paslaugas, turto amortizaciją ir t. t. Įstaigoms būtų užkrauta didelė administracinė našta. Skirtingose sveikatos priežiūros įtaigose teikiant tas pačias paslaugas, susidaro skirtingi šių paslaugų teikimo kaštai. Sveikatos apsaugos ministras, tvirtindamas vienodą visoms įstaigoms paslaugos kainą, negali to įvertinti, o kainas tvirtindamos pačios įstaigos galės diferencijuoti priklausomai nuo susidariusių sąnaudų“, – pristatydamas pataisas Seime šią savaitę teigė A.Vinkus.
Anot jo, jeigu Seimas pakeitimams pritartų, teritorijose, kur būtų kelios sveikatos priežiūros įstaigos, atsirastų jų teikiamų paslaugų kainų konkurencija. Taip pat prognozuojama, kad pataisos leis tas kainas lanksčiau atnaujinti.
Tuo metu A.Matulas prognozuoja, kad nustačius naują tvarką, atsirastų daugiau paslaugų, už kurias žmonės turės susimokėti.
„Mokamų paslaugų atsiranda labai daug. Jeigu žmogus nedraustas arba jeigu neturi siuntimo, iš karto jis turi mokėti. Šiandien Lietuva ir taip moka iš namų ūkio išlaidų daugiau negu Europos Sąjunga rekomenduoja. Jūs tikriausiai įtariate, kad jeigu steigėjas ir įstaiga pati tvirtins tas mokamas paslaugas, tai paslaugos žmonėms labai pabrangs“, – prognozavo parlamentaras.
„Tikrai mano įsitikinimu paslaugos nepabrangs“, – prieštaravo A.Vinkus.
Audito komiteto vadovė konservatorė Ingrida Šimonytė irgi neatmetė galimo medicinos paslaugų brangimo.
„Suprantu, kad Gydytojų vadovų sąjunga labai norėtų tokio sprendimo, bet reikia paklausti, o kokios bus tokio sprendimo pasekmės“, – pareiškė ji.
Komiteto vadovė priekaištavo, kad dabar valstybės ir savivaldybių įsteigtos medicinos įstaigos „ir taip veikia tam tikromis šiltnamio sąlygomis“, o jų turtas nėra apskaitytas.
„Sutvarkykime šitų institucijų naudojamo turto valdymą, kad mes pamatytume realius paslaugų teikimo kaštus, ir tada jau galėtume kalbėti apie kokius nors kitus sprendimus“, – teigė I.Šimonytė.
Ji pripažino, kad „nėra normalu, kai kainos neperžiūrimos 20 metų“, tačiau, pasak parlamentarės, jeigu įkainiai bus palikti tvirtinti pačioms įstaigoms, paslaugos brangs.
„Su visa pagarba stebėtojų taryboms ir įvairiems kitiems steigėjams, kitiems geriesiems žmonėms, tikrai neturiu jokių iliuzijų, kad šito sprendimo rezultatas bus koks nors kitas, kaip tik įkainių augimas“, – sakė Audito komiteto vadovė.
„Yra, pavyzdžiui, visos psichoterapeuto paslaugos, kurios mums yra nepaprastai svarbios, taip pat dantų protezavimo paslaugos. Jau dabar mūsų žmonės, namų ūkiai sveikatos paslaugoms išleidžia pakankamai didelę dalį savo biudžeto“, – pridūrė I.Šimonytė.
