Tiesa, europinio paslaugų kainų vidurkio, pasak ekspertų, dar nepasiekėme, o tai reiškia, kad kirpyklų, remonto ir kitų paslaugų kainos dar labiau didės ir ateityje. Tikėtina, kad dar vieną šuolį matysime ir šių metų pabaigoje. Visgi ekonomistai be blogosios įžvelgia ir teigiamą šio brangimo pusę.
Barselonoje oras – plius 20, žymiosios gatvės pilnos turistų, o puodelis espresso pigesnis nei Vilniuje. Tuo stebisi Ispanijoje ketverius metus gyvenantis sporto žurnalistas Tomas Ramanskas.
„Gaudi alėjoje, netoli Sagrada Familia, turistinėje vietoje, galima kavos už 1,6 eurų, 1,8 eurų atsigerti. Prieš kelis metus Užupyje prie „Angelo“ gurkšnojau kavą, mokėjau 2,4 euro“, – sako T. Ramanskas.
Ne ką brangiau nei Vilniuje galima nusipirkti ir skanėstą. Atsižvelgiant į vietos populiarumą, visai akių nebado ir pietų pasiūlymai. Pasak Tomo, neturistinėse vietose nesikandžioja ir kirpyklų kainos.
„Dabar moku 13,5 euro. Mano kaimynai kerpasi už 7 eurus, tai jiems 13 eurų yra kaip ir daug“, – kalba T. Ramanskas.
Panašiai apsikirpti vyrui kainuoja ir Lietuvoje.
„Pats kiek grįžtu į Lietuvą, pradedu stebėtis, kad Vilniuje brangiau nei Barselonoje“, – teigia T. Ramanskas.
Panašiais pastebėjimais dalijasi ir kone dešimtmetį Toskanos regione gyvenanti Neringa Budrytė. Geriausias kainų pavyzdys esą – irgi italams šventas puodelis kavos.
„Jei anksčiau buvo galima išgerti espresso prie baro sumokėjus mažiau nei eurą, dabar jau kainuoja 1,1 eurų, 1,2 eurų visuose miestuose ir kalbama, kad dar kils ir gali pasiekti 1,5 eurų“, – sako žurnalistė Neringa Budrytė.
Paslaugos brangsta ir Italijoje, tačiau ne tiek, kiek Lietuvoje. Vilniaus centre espresso jau senokai kai kur kainuoja pora eurų.
„Aš nejaučiu didelio kainų skirtumo tarp Italijos ir Lietuvos. Jeigu nueini į restoraną, netgi daugiau gali sumokėti Vilniuje nei Italijoje“, – kalba N. Budrytė.
Pasitrumpinti plaukus moteriai Italijoje kainuoja apie 20 eurų, kartu su dažymu procedūra gali kainuoti ir 80, ir 120 eurų. Lietuvoje šimtą eurų paslauga viršija nebent prabangesniuose salonuose, tačiau 70 eurų – itin dažna kaina. Škotijoje, Glazge, kirpėja dirbanti lietuvė Vaida pasakoja, kad moteriai apsikirpti ir pasidažyti ten galima už 40 svarų – maždaug pusšimtį eurų. Ji irgi nebemano, kad Lietuvoje paslaugos pigesnės nei svetur.
„Seniau buvo „trendas“, kad visos skrenda dažytis į Lietuvą per atostogas, o dabar apsikeitė, visos pasidaro ir skrenda jau gražios. O jei kalbam apie vyriškus kirpimus, 100 proc. Lietuvoj yra brangiau“, – tikina kirpėja Vaida Jonuškaitė.
Daugeliui tautiečių šoką labiausiai kelia metų pabaigoje kilusi net keliolikos procentų infliacija, kuri nepalieka pasirinkimo:
„Su kiaurais batais nevaikščiosi, jei mašina nevažiuoja, irgi nevažiuosi.“
„Remontai, viskas, labai pabrangę. Nesvietiškai. – Gyvenimą apsunkina? – Be abejo, o ką mes uždirbam.“
„Prieš 2 metus dažydavau plaukus, tai mokėdavau 25 eurus. O dabar vos ne 60.“
Visgi ne ką mažiau įspūdingi ir pastarųjų penkerių metų kainų šuoliai. Per šį laikotarpį bendras kainų vidurkis mūsų šalyje augo penktadaliu. Tai – dvigubai daugiau nei bendrijos vidurkis. O labiausiai šoko restoranų, kavinių patiekalų ir gėrimų kainos. Jie per penkerius metus išbrango net 38-iais procentais – triskart labiau nei ES vidurkis.
Ir tai – pirma vieta europinėje infliacijos lentelėje. Visa tai lemia ir bendrą paslaugų kainų šuolį. Per penkmetį paslaugos Lietuvoje pabrango net 27-iais procentais – irgi triskart daugiau nei Europos vidurkis. Kai, pavyzdžiui, Šveicarijoje ar Graikijoje paslaugos pabrango vos keletu procentų.
„Lietuvos gyventojai nuvykę į Graikiją, Ispaniją pamato kone identiškas kainas, kokios buvo prieš 5 metus, o Lietuvoje yra apie 40 proc. didesnės nei buvo prieš 5 metus. Tai Lietuva praranda konkurencinį pranašumą“, – komentuoja ekonomistas Žygimantas Mauricas.
O labiausiai per penkmetį brango net ne kirpyklos. Prireikus socialinių paslaugų namie esančiam ligoniui, dabar tai kainuotų net 85-iais procentais daugiau. Būsto remontas, odontologo paslaugos jau pabrango apie 50 procentų.
„Kainos buvo mažos, nes gaudavom ir mažus atlyginimus. Ekonominė aplinka buvo tokia, kad pinigų mažai, tai visi už savo paslaugas reikalauja mažų kainų. Per paskutinius 5 metus atlyginimai augo dviženkliais skaičiais“, – sako ekonomistas Marius Dubnikovas.
Visgi – ar pastarieji kainų šuoliai reiškia, kad Lietuva jau priartėjo prie ES paslaugų kainų vidurkio?
„Mes pereinam į kitą etapą, kitą kainų lygį, esam stiprūs vidutiniokai savo regione. Dar kažkiek pigesni nei Vakarų Europos šalys, tačiau sparčiai besivejantys. Laiko klausimas, 5 metai daugiausiai, kai kainų lygis tiek aukštas, kad didesnio skirtumo nebeliks“, – teigia Ž. Mauricas.
„Ar mes priartėjome – tai tikrai ne. Paslaugos vis dar brangs. Per artimiausius 5 metus, atsisukus atgal, būsime labai nustebę, kad 2022 m. taip viskas pigiai kainavo“, – tikina M. Dubnikovas.
Kainos esą pasmerktos augti ir dėl pajamų kilimo, ir dėl dabartinių energetikos išteklių brangimo bumo. Dar vienas paslaugų kainų šuolis esą gresia jau šių metų pabaigoje, kai verslas vėl perskaičiuos savo sąnaudas dėl toliau augančių energetikos kainų.
Visgi blogoji medalio pusė esą turi ir gerąją – jeigu paslaugos brangs, tačiau žmonės ir toliau galės jas įpirkti, tai tiesiog reikš, kad lietuviai gyvena vis geriau. Paslaugos itin brangios ir gero gyvenimo pavyzdžiais nuolat minimose Šveicarijoje ar Britanijoje.
