infarktas

Lietuvoje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) kinta vangiai. Tarp visų mirčių priežasčių kas antra įvyksta nuo ŠKL – pagal šią statistiką vis dar pirmaujame Europoje, ir sąjungos šalių vidurkį lenkiame net 4 kartus. Skaičiai, pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės profesorės Jelenos Čelutkienės būtų dar vaizdingesni, jei juos prilygintume aviakatastrofai: kas mėnesį netektume vieno „Boeing“ lėktuvo, pilno darbingo amžiaus vyrų ir moterų.

„Neabejoju, kad ateityje gali kilti naujas antplūdis, bet tai bus ne koronavirusu sergantys žmonės, manau, padaugės užleistų ligonių, kurie kentėjo, bet nevažiavo į ligoninę, kurie negalėjo patekti pas specialistą“, – įsitikinusi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė Milda Kovaitė. Nemalonūs pojūčiai ir skausmas krūtinėje daugeliui kelia nerimą, nes tai, kas susiję su širdimi, yra rimta.

„Kodėl gyvybės ir mirties klausimo atveju, medikai negali priimti į ligoninę? Kodėl negalima suteikti pagalbos užsidėjus visas reikiamas apsaugos priemones nuo koronaviruso?“ – klausimus kelia su naujienų portalu tv3.lt susisiekusi Aistė Pelakauskaitė. Mergina pasakoja, kad gegužės pradžioje neteko savo mylimo tėčio, kurį ištiko infarktas. Aistė sako mananti, kad jos tėčiui galėjo būti nesuteikta būtina skubioji pagalba, o dėl to visa šeima dabar gedi netekusi artimojo.

Koronaviruso krizė į keblią, kartais ir labai sudėtingą padėtį įstūmė daugybę kitomis ligomis sergančių pacientų, tarp jų – širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimų turinčius žmones. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – dažniausiai pasitaikanti mirties priežastis pasaulyje.

Prie kūdrų, pagrioviuose, kirtavietėse, jaunuolynuose, nešienaujamose pievose želia nereiklus dirvožemiui krūmas – blindė, arba gluosnis, pavasarį apsipilantis dideliais geltonais „kačiukais“. Tai nuo seno žinomas vaistinis augalas, kurio žievėje gausu glikozido salicino, organizme virstančio salicilo rūgštimi. Ar žinojote, kad suskubę prisiskinti gluosnio„kačiukų“, galėsite mėgautis kvapnia ir skania arbata? Juk dabar – pats blindžių žydėjimas.

Pareigūnai gavo liudininkų pranešimą, kad kelyje „Via Baltica“ pastebėjo įtartinai vairuojantį asmenį. Pareigūnai ir laidos „Farai“ operatorius netrukus išskubėjo ieškoti minėtojo vairuotojo. Ilgai jie netruko – jiems priešais akis raudono „Seat“ su itališkais numeriais vairuotojas net du kartus vos per plauką išvengė dviejų avarijų. Vairuotojas norėjo sukti kairėn, tačiau nei iš šio, nei iš to metėsi į dešinę pusę ir vos nepakliuvo po vilkiko ratais.

Tėklės šeima džiaugiasi – po ilgo gydymo ir reabilitacijos jie galės sutikti gražiausias metų šventes kartu. Spalio pabaigoje garbaus amžiaus moterį ištiko infarktas, dėl kurio ji buvo atvežta į Kauno klinikas ir ten praleido beveik mėnesį laiko, rašoma pranešime spaudai. Pasak Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Širdies nepakankamumo chirurgijos sektoriaus vadovo, gydytojo širdies chirurgo dr.

Moterys vidutiniškai verkia 3,5 karto per mėnesį, o vyrai lieja ašaras maždaug 1,9 karto. Kaip bebūtų, visuomenėje yra nusistovėjęs nusistatymas, kad ašaros yra silpnumo požymis. Bet jeigu jaučiate, kad reikia išsiverkti, nesivaržykite. Verkimas turi teigiamą reikšmę sveikatai, rašoma brightside.me. Padeda įveikti stresą 2014 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo atrasta, kad verkimas padeda numalšinti stresą.

Kai Šilutės pašonėje valdžia ėmėsi remontuoti kelią, ir Stasė, ir šiandien jau palaidotas jos vyras Zenonas džiaugėsi, kad gyvenimas gerėja. Tačiau džiaugsmas truko neilgai. Šiandien dėl Stasės vyro mirties atsakomybės prisiimti nenori ne tik kelininkai, bet ir Šilutės meras. Į laidą „Prieš srovę“ kreipusis Stasė tikisi, kad šis reportažas padės tragedijai nesikartoti.

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) vis dar pasiglemžia daugiausiai gyvybių šalyje. Tačiau Rugsėjo 29-ąją, minint Pasaulinę širdies dieną, medikai primena, kad nuosekli profilaktika ir viso labo tinkami kasdieniai įpročiai gali padėti išvengti šių ligų.

Tikriausiai  nėra kito žmogaus, kuris apie Lietuvos krepšinį būtų sukaupęs daugiau žinių nei Vidas Mačiulis. Todėl esame įpratę jį matyti rankose belaikantį mikrofoną, padabintą mažu krepšinio kamuoliuku, o pasąmonėje tuo metu pradeda skambėti frazė „Krepšinio pasaulyje“. Tokį Vidą pažįsta bene kiekvienas, tačiau ar žinote, kad garsiausio Lietuvos sporto žurnalisto gyvybę yra išgelbėjęs aiškiaregys? Iš tikrųjų Vido gyvenimas primena įtemptą dramą: nesulaukęs net penkerių jis susirgo t...

Kasmet tūkstančiai žmonių Lietuvoje, užklupti netikėtos nelaimės, laiku nesulaukę pagalbos miršta arba rimtai suserga. Mat aplinkiniai, pristigę žinių ir bijodami pakenkti, tiesiog neišdrįsta suteikti tuo metu gyvybiškai svarbios būtinosios pagalbos. Visai neseniai infarktą viešoje vietoje patyrė ir žymus etiketo specialistas Giedrius Drukteinis, kuriam gyvybę išgelbėjo praeiviai žmonės.

Gydytojai siunčia pavojaus signalą: kasmet tūkstančiai žmonių Lietuvoje, užklupti netikėtos ligos savo namuose ar viešoje vietoje, laiku nesulaukę pagalbos miršta arba rimtai suserga, nes aplinkiniai, pristigę žinių ir bijodami pakenkti, tiesiog neišdrįsta suteikti tuo metu gyvybiškai svarbios būtinosios pagalbos.

Širdies ir kraujagyslių ligoms būdingi tipiški simptomai, apie kuriuos sužinoma vis daugiau. Tačiau kai kuriems žmonėms gali pasireikšti ir tokių pojūčių, kurių su širdies ligomis įprastai nesietų.

Lietuvoje nuo širdies kraujagyslių sistemos ligų miršta apie 54 proc. gyventojų. Jei anksčiau būdavo įprasta, kad miokardo infarktas ar išeminė širdies liga pakerta pagyvenusius žmones, tai šiais laikais mirtinas pavojus gresia ir 30-40 metų žmonėms. Gydytojai baksnoja pirštu į šių laikų žmogaus gyvenimo būdą, kur nuolat skubama ir pamirštama pasirūpinti bent trumpomis poilsio akimirkomis. Ir tai nėra vienintelė priežastis, kuri gali sukelti žmogui mirtinas komplikacijas.

Nors dažnai girdime grėsmingą statistiką apie tai, kad širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje, vis daugiau žmonių išmoksta sėkmingai kontroliuoti padidėjusią šių ligų riziką net vyresniame amžiuje. Pasak medicinos centro „Northway“ ir Santaros klinikų gydytojos kardiologės dr. Egidijos Rinkūnienės, ši nauja teigiama tendencija suteikia optimizmo.

Infarktą patyręs etiketo specialistas ir laidų vedėjas Giedrius Drukteinis paleistas iš Santaros klinikų ir šiuo metu jaučiasi kur kas geriau. Pirmadienio vakarą naujienų portalo tv3.lt paklaustas, kaip jaučiasi, jis patikino, kad jau yra išleistas iš ligoninės. Vis tik tai dar nėra gydymo pabaiga. Dabar etiketo specialisto Druskininkuose laukia beveik tris savaites truksianti reabilitacija. „Labai didelės pagyros mūsų sveikatos apsaugos sistemai, profesionaliai ir rūpestingai.

Prasidėjus vasaros sezonui, naujienų portalas tv3.lt kviečia elgtis atsakingai ir, ištikus bėdai, padėti šalia esančiam žmogui. Žinia, vasarą padažnėja nelaimingų atsitikimų, o pramogos gamtoje, lauke arba miške neretai baigiasi traumomis arba nelaimingais atsitikimais. Kad atostogos bei laisvadieniai neapkarstų, o nuotaika nedingtų net ištikus bėdai, publikuojame konkrečius, išsamius bei profesionalius patarimus, kuriuos tv3.lt skaitytojams parengė geriausi šalies medikai ir specialistai.

Šią savaitę prie vairo susmukęs Giedrius Drukteinis sujaudino visą Lietuvą. Infarktą patyręs garsus vyras buvo gaivinamas reanimobilyje, o jau netrukus Santaros klinikose operuotas ir stebimas medikų. Praėjus porai dienų po nelaimės, naujienų portalui tv3.lt G.Drukteinio žmona papasakojo daugiau apie vyrą bei jo būklę po patirto infarkto.

Infarkto ištiktas 49-erių Giedrius Drukteinis vis dar medikų rankose. Apie tai, kaip jis jautėsi prieš infarktą ir kokiomis nuotaikomis gyveno, būdamas visiškai sveikas, naujienų portalui tv3.lt pasakoja garsi žurnalistė, laidų redaktorė, Giedriaus kolegė ir bendrakursė Ligita Juknevičiūtė. Ji atvira – kiekvienas pokalbis su Giedriumi jai buvo lyg atgaiva sielai. „Tai labai šmaikštus, įdomus, malonus žmogus, su kuriuo mes kiekvieno pokalbio metu juokdavomės iki ašarų.

Energingą, pakilios nuotaikos ir visada nepriekaištingai atrodantį etiketo specialistą, laidų vedėją Giedrių Drukteinį (49 m.) pakirto infarktas. Greitąją iškvietė praeiviai  Šią žinią naujienų portalui tv3.lt patvirtino jo kolega ir bičiulis žurnalistas Domas Burkauskas. „Viskas buvo labai keistai, aš ėjau pro šalį toje vietoje, kur jis važiavo automobiliu, rytoj turėjome kartu filmuoti. Ėjau pro šalį ir pamačiau panašią mašiną į jo ir tada Giedrių mašinoje.

Prieš tris savaites širdies smūgį patyręs buvęs Madrido „Real“ klubo simbolis ir vienas geriausių visų laikų Ispanijos rinktinės vartininkų Ikeras Casillasas skaičiuoja paskutines dienas profesionaliame sporte.  Deja, futbolininko šeimai smogė dar viena nelaimė. Šiuo metu FC „Porto“ klubo garbę ginantis I. Casillasas infarktą patyrė eilinės treniruotės metu. Ispanas buvo skubiai išgabentas į ligoninę, kurioje praleido penkias paras.

Antradienį futbolo pasaulio bendruomenę apskriejo netikėtos ir liūdnos žinios – Bolivijoje rungtynių metu užgeso jauno teisėjo Victoro Hugo Hurtado gyvybė. 32-ejų futbolo teisėjas susmuko ant žemės vos prasidėjus antrajam rungtynių tarp „Always Ready“ ir „Oriente“ komandų kėliniui – 47-ą minutę. Kaip skelbia „The Sun“, V. Hurtado netrukus buvo išgabentas į ligoninę, tačiau tuomet nutiko tai, dėl ko buvo bijoma labiausiai.

Gyva Ispanijos futbolo legenda, vienas geriausių pastarojo dvidešimtmečio vartinininkų, ilgametis Madrido „Real“ vartų sargas, šiuo metu ginantis FC „Porto“ klubo garbę, Ikeras Casillasas, baigia futbolininko karjerą. Gegužės 1-ąją širdies smūgį treniruotės metu patyręs ispanas buvo išgabentas į ligoninę, iš kurios vartininką medikai paleido po 5 dienų.

Penktadienį Lietuvą sukrėtė žinia dėl netikėtos humoristo Vytauto Šerėno mirties. Vyras mirė po kroso – jam sustojo širdis. Statistikos duomenimis daugiau nei pusė mirties priežasčių Lietuvoje susijusios su širdies ligomis. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kardiologas Pranas Šerpytis pasidalino patarimais, kaip atpažinti ir išvengti šios netikėtos ligos. „Visų pirma norėčiau pasakyti, kad man labai gaila ir aš apgailestauju dėl Šerėno mirties. Tai buvo didis žmogus.

Žiemą gripu ir peršalimu serga tūkstančiai žmonių. Paprastai nuo jų gydomasi priešuždegiminiais vaistais – ibuprofenu ir vaistais nuo slogos, padedančiais lengviau kvėpuoti. Dažniausiai tai – patikimi vaistai, vartojami rekomenduojamomis dozėmis, bet JAV kardiologų asociacija teigia, kad jie gali pakenkti širdies sveikatai, rašoma ok-salute.it.

Šalyje siaučiantis gripas kasdien kerta vis skaudžiau, sukeldamas mirtinai pavojingas komplikacijas ir nusinešdamas gyvybes. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas atkreipia gyventojų dėmesį, kad gripo virusas pavojingas tuo, jog dažniausiai itin greitai išplinta organizme, taip sukeldamas staigias komplikacijas.

Valgiaraščio pokyčiai gali padėti kiekvienam užkirsti kelią infarktui ir palaikyti sveikas ir švarias arterijas, rašoma portale msn.it. Dalinamės sąrašu maisto produktų, kurių savybės padeda valyti arterijas ir yra labai naudingos sveikatai. Ciberžolė Ciberžolė labai padeda užkirsti kelią riebalų sankaupoms. Arbūzas Arbūzai ne tik yra gaivūs ir malšina troškulį – tai taip pat puikus širdies sveikatos padėjėjas. Arbūzai gamina azoto oksidą, kuris palaiko kraujagyslių sveikatą.

Penktadienį Ukrainos sporto pasaulį sukrėtė netikėta žinia – būdamas vos 44-erių mirė vienas garsiausių šalies krepšininkų Grigorijus Chižniakas. 216 cm ūgio milžiną ištiko infarktas. Šią žinią itin skaudžiai sutiko ir nemažai Lietuvos krepšinio gerbėjų – visada besišypsojęs G. Chižniakas 2000-2002 metais žaidė Kauno „Žalgiryje“ ir spėjo ne tik pavergti lietuvių širdis, bet ir pats pamilti Lietuvą.

Penktadienį Ukrainą sukrėtė netektis sporto pasaulyje. Būdamas 44-erių mirė buvęs krepšininkas Grigorijus Chižniakas, žaidęs ir Lietuvoje, Kauno „Žalgiryje“. Neoficialiomis žiniomis G. Chižniaką ištiko infarktas, po kurio jis nebeatsigavo. Kol kas platesnė informacija apie nelaimę nepateikiama. G. Chižniakas buvo vienas geriausių centrų Europoje šio amžiaus pradžioje. Karjerą 216 cm milžinas baigė 2010 metais, bet toliau liko krepšinio pasaulyje ir rūpinosi Kijevo „Budivelnik“ marketingu.

„Mano artimieji, kuriuos kamuoja šlaunų ir blauzdų mėšlungis, vartoja magnį. Tačiau girdėjau, kad jis labai svarbus ir naudingas mūsų organizmui dėl įvairių priežasčių. Kuo jis ypatingas ir kaip atpažinti, kad organizmui trūksta šio mineralo?“ – teiraujasi Joana Petravičienė iš Kėdainių r. Atsako vienas garsiausių Lietuvos farmacininkų ir fitoterapeutų, daugelio populiarių knygų apie sveiką gyvenseną autorius, medicinos mokslų daktaras docentas Juozas Vasiliauskas.

Nors vasara lepina karštais orais, kurie kartais net sveikam žmogui tampa tikru iššūkiu, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis dabartinė temperatūra kelia didelį pavojų. Dėl kaitrių orų gali sutrikti širdies ritmas, pakilti kraujospūdis, pablogėti bendra sveikata ar net ištikti insultas arba infarktas. Kaip sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis apsisaugoti nuo karščio pasekmių, pavojingų net gyvybei, pasakoja gydytoja kardiologė Greta Radauskaitė.

Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar lyderiauja pagal statistiką, kai reikia įvardinti žmonių mirtingumo priežastį Lietuvoje. Miokardo infarktas, kuris dar žinomas ir kaip širdies smūgis – staigi širdies raumens (miokardo) tam tikro ploto žūtis (nekrozė) arba jo negrįžtamas pakenkimas. Pateikiame pagrindinius infarkto simptomus ir požymius, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį kiekvienam, kuris nori spėti sau padėti.

Ko gero, daugelis žinome, kad gripas ir peršalimas gali sukelti rimtų ar net mirtinų komplikacijų. Mokslininkai paskelbė, kad po infekcijos ar susirgus gripu, net 40 proc. padidėja tikimybė patirti širdies smūgį, rašoma „Daily Mail“. Išvados leidžia manyti, kad šimtai tūkstančių turėtų susirūpinti ir pradėti vartoti vaistus, jeigu sirgo gripu arba turėjo pūslės uždegimą. Infekcijų sukeliamos komplikacijos, mokslininkų teigimu, net pavojingesnės nei nutukimas.

Miokardo infarktas įvyksta, kai širdies raumenyje staiga ima trūkti deguonies, nes vainikinių arterijų (koronarų) šakoje sumažėja arba nutrūksta kraujo tėkmė. Taip atsitinka, kai vainikinę širdies arteriją susiaurina susikaupusios aterosklerozinės plokštelės, užspaudžia spazmas arba užkemša trombas, rečiau embolas. Todėl stipriai sumažėja ar visai nutrūksta tam tikrų miokardo dalių (tai priklauso nuo to, kokia ir kokio stambumo širdies arterija užkemšama) aprūpinimas krauju.

Moteris su žiniasklaida pasidalijo neįtikėtinai skaudžia istorija. Kol buvo išvykusi, namuose prižiūrėdamas vaikus mirė jos sutuoktinis. Liūdniausia tai, kad vaikai visą dieną praleido prie tėčio lavono. Dėl šios priežasties Helen Daykin nusprendė kreiptis pagalbos į kitus tėvus. Mama norėtų, kad mokytojai atidžiau atkreiptų dėmesį į vaikus, kurie nesuteikdami jokios informacijos nepasirodo pamokose ar darželiuose.

Kaip teigia Amerikos širdies asociacijos atstovai, kas 34 sekundes Jungtinėse Amerikos valstijose žmones ištinka širdies priepuolis. Daugelis žmonių jį išgyvena, vėliau grįžta į darbą, mėgaujasi normaliu gyvenimu. Vis dėlto, ne visada situacija gali baigtis be komplikacijų. Bent akimirką uždelsus, infarktas gali baigtis mirtimi.

 Alytaus apskrityje chirurgas nukentėjusiam vyrui vietoj širdies 3 valandas operavo skrandį. Stasio Kudirkos ligoninėje per klaidą vyrui buvo diagnozuotas skrandžio trūkimas ir tik operacijos metu paaiškėjo, kad pacientą kamavo ne pilvo skausmai, o infarktas. Lina Stanevičienė pasakoja, kad jos vyras Jonas pasijuto prastai po kelionės traktoriumi iš miško. Vyras ilgai nedelsė surinko greitosios numerį ir paskambino žmonai.

Lietuvoje ir visoje Europoje pagrindinė mirties priežastis - širdies ir kraujagyslių ligos. Jei netikėtai jums ar jūsų artimiesiems suspaudė širdį, ėmėme justi skausmą krūtinės srityje, nedvejokite ir imkitės gelbėti gyvybę - vos per vieną minutę tai galite padaryti!  Jei matote, kad greta esančiam žmogui negera, jis skundžiasi skausmais, iš krūtinės persikeliančiais į žandikaulį, kuo greičiau kvieskite greitąją pagalbą.

Trombozė – viena iš pagrindinių mirtingumo ir neįgalumo veiksnių Lietuvoje, kuri pažeidžia dešimtis tūkstančių žmonių. Per parą Lietuvoje insultą patiria maždaug 35 žmonės, devyni iš jų miršta. Pasaulinės insulto dienos, kuri minima spalio 29-ąją ir Pasaulinės trombozės dienos, minimos spalio 13-ąją, proga, Lietuvos žmones pasiekė gera žinia, – jiems, kaip ir kitų Europos šalių gyventojams, pagaliau bus kompensuojami efektyvūs šiuolaikiniai kraujo krešėjimą reguliuojantys vaistai.

Pirmadienį, spalio 23 dieną, norėdami atkreipti dėmesį į nuolatos augantį insulto aukų skaičių, VšĮ „Saugok save“ Vilniaus V. Kudirkos aikštėje atliko socialinį eksperimentą, kuriuo siekta išsiaiškinti, ar praeiviai sostinės centre sugeba atpažinti insulto simptomus ir moka suteikti pagalbą. Eksperimento rezultatai nustebino ir patyrusį gydytoją neurologą profesorių Dalių Jatužį, ir eksperimente dalyvavusį aktorių Artūrą Žiedelį. „Praeiviai reagavo įvairiai.

Nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje miršta 58 proc. gyventojų. Daugiau nei trečdalį mirčių sukelia miokardo infarktas. Kaip jį atpažinti ir prireikus suteikti pirmąją pagalbą pataria gydytoja – kardiologė Greta Radauskaitė, pacientus konsultuojanti Medicinos diagnostikos ir gydymo centre. Miokardo infarktas arba kitaip vadinamas širdies smūgis apibūdinamas kaip staigi širdies raumens tam tikro ploto žūtis arba jo negrįžtamas pakenkimas. Per dieną mūsų širdis padaro 100 tūkst.

Jei užsikemša virtuvėje kriauklė, mes kviečiame santechniką. Jei ryte nusidriekia automobilių eilės prie sankryžos, norime, kad būtų įrengtas viadukas ar aplinkelis. „Kamščiai“ gatvėse vagia brangų laiką ir priverčia keisti planus, sukelia nervinę įtampą ir stresą. Tuo tarpu nedaugelis susimąsto, kad po visą organizmą išsiplėtęs kraujagyslių tinklas, kurio ilgis siekia net 100 000 km, taip pat gali būti pažeistas „kamščių“ – kraujo krešulių, dar kitaip vadinamų trombų.

Kardiologai sako, jog kraujagyslių ir širdies ligos vis dar išlieka karštu tašku, pasiglemžiančiu daugiausiai gyvybių. Gydytojai pastebi, jog dažnas ignoruoja pirmuosius ligų simptomus. Tačiau kai kurie susirgimai itin klastingi ir vis dažniau smogia netikėtai. Interviu su Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja dr. Dalia Jarašūniene.   „Įkrauk savo širdį“ Širdies diena skirta ne parodyti kokias mes technologijas turime, o kad skatintume vieni kitus gyventi sveikai.

Daugelį įvairaus amžiaus ir sveikatos būklės žmonių kamuoja kraujospūdžio problemos – per aukštas arba pernelyg žemas kraujo spaudimas. Be to, dažnais atvejais net esant kraujo spaudimo sutrikimams galime to nejausti, kas itin didina insulto ar infarkto riziką. Všį Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojas Andrius Petkevičius nurodo, ką kiekvienas privalo žinoti apie kraujo spaudimą, siekiant išvengti bauginančių pasekmių. „Tiesa, kad per didelio arba per mažo kraujo spaudimo mes galime nejausti.

Infarktai, širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys. Atrodo, mokslininkai aptiko dar vieną šias ligas ir net alkoholizmą bei savižudybes skatinančią priežastį. Visa tai, pasak mokslininkų, gali paskatinti galingų elektros tinklų skleidžiami dažniai. Sakot, paranojikų kalbos? Tačiau mokslininkai cituoja tyrimų rezultatus. Kiek rimti tokie teiginiai ir ar galim nuo tokio poveikio apsisaugoti? Priraizgyti laidai namo pašonėje. Jame vilniečių šeima gyvena jau trisdešimt metų.

Kiekvienais metais artėjant paskutiniam rugsėjo sekmadieniui, kuomet minima Pasaulinė širdies diena, įvairios sveikatos organizacijos kviečia atkreipti dėmesį į širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, aktyvesnį gyvenimo būdą. Dietologai ragina nepamiršti ir sveikos mitybos – tinkamai pasirinkti maisto produktai taip pat gali sustiprinti širdies veiklą. „Sureguliuota mityba yra labai svarbi bet kokių problemų su sveikata turintiems žmonėms.

Širdies infarktas – viena dažniausių mirties priežasčių. Vis dėlto skaudžią statistiką lemia ne tik sveikatai žalingi įpročiai, bet ir žinių trūkumas.  Nors daugelis įsivaizduoja, kad širdies infarktą galima nujausti pajutus stiprius skausmus krūtinėje, pritrūkus oro ar apsvaigus galvai, vis dėlto viskas nėra taip paprasta, nes didžioji dalis šių simptomų net nepajaučia. 2016-aisiais metais atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad net 45 proc.

Trys tūkstančiai infarktų per metus. Kiekvienais metais jų daugėja ir infarktas pakerta vis jaunesnius žmones. Kokios jo priežastys ir kaip egtis jam ištikus? Pagaliau, kaip atpažinti, kad tai jis. Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kardiologijos skyriaus vedėjo daktaro Mykolo Biliuko, infarktai ištinka tiek vyrus, tiek moteris, tiesa, moterų infarktų daugėja.