Atsako vienas garsiausių Lietuvos farmacininkų ir fitoterapeutų, daugelio populiarių knygų apie sveiką gyvenseną autorius, medicinos mokslų daktaras docentas Juozas Vasiliauskas.
Magnis – tai mineralinė medžiaga, kuri gyvybiškai būtina įvairioms organizmo funkcijoms palaikyti.
Jis aktyvina daugiau nei 300 fermentų veiklą, dalyvauja ląstelių energijos gamyboje ir apykaitoje, medžiagų apykaitos procesuose, fermentų veikloje, perduodant nervinius impulsus, palaikant raumenų dirglumą, taip pat dalyvauja baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitoje.
Magnio nauda
Jis yra vienas iš svarbiausių širdies veiklos reguliatorių – reguliuoja širdies susitraukimų dažnį, stabilizuoja širdies ritmą, atpalaiduoja širdies raumenį ir aprūpina ląsteles energija, gerina kraujotaką, pasižymi širdį tausojančiu poveikiu.
Jei žmogaus organizme sumažėja magnio, paprastai trūksta ir kalio, kuris reguliuoja kraujo spaudimą, be to, reikalingas ir nervų sistemai. Jų pritrūkti gali dėl diuretikų, vidurius laisvinančių vaistų vartojimo, nevisavertės mitybos, kavos, energetinių bei alkoholinių gėrimų ir sūraus maisto vartojimo, dėl gausaus prakaitavimo, ilgalaikės įtampos bei streso.
Požymiais, kad organizmui trūksta magnio ir kalio, laikomi padidėjęs jautrumas bei dirglumas, nuovargis ir silpnumas, mieguistumas, neritmiškas širdies plakimas ir skausmas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, o daugeliui gerai žinomas šlaunų, blauzdų, pėdų raumenų mėšlungis taip pat dažniausiai kamuoja dėl magnio trūkumo.
Tinkamam medžiagų apykaitos balansui palaikyti organizmas privalo su maistu kasdien gauti tiek magnio, kiek sunaudoja per dieną.
Rekomenduotina vidutinė magnio paros norma suaugusiam žmogui yra tokia: 300 mg moterims, 350 mg vyrams, nėščiosioms ir maitinančioms krūtimi moterims – 350 mg. Vaikams iki 10 metų, atsižvelgiant į jų amžių, ji yra 60–250 mg, paaugliams berniukams – 330–350 mg, paauglėms mergaitėms – 280–300 mg. Dažnai pakanka atkurti reikiamą šio mineralo kiekį organizme, kad aritmija visiškai išnyktų, o kartu sumažėtų infarkto, insulto, inkstų nepakankamumo ir kitų susijusių ligų rizika.
Vaistinėse yra magnio preparatų, bet šio mineralo atsargas organizme galima papildyti ir valgant kai kuriuos maisto produktus, pavyzdžiui, juodą duoną, avižų, grikių, kviečių ir ryžių košes, sėlenas, bet perdirbant grūdai netenka iki 80 proc. magnio. Magnio taip pat yra ankštiniuose produktuose – pupelėse, ypač baltosiose, sojų pupelėse, žirniuose bei lapinėse daržovėse – brokoliuose, kopūstuose, krapuose, petražolėse, salotose, špinatuose ir kitose.
Padeda ir mėlynės
Magnio atsargas organizme papildys ir anakardžių, lazdynų, migdolų, žemės riešutai, džiovinti abrikosai, arbūzai, avietės, bananai, raudonieji burokėliai, braškės, datulės, džiovinti grybai, kukurūzai, mėlynės, moliūgai, morkos, obuoliai, razinos, saulėgrąžų ir sezamų sėklos, juodieji serbentai, slyvos, vynuogės, vyšnios ir net jūros kopūstai, tačiau net gausiai valgant augalinį maistą jo gali trūkti, ypač jei vartojamas perdirbtas maistas. Todėl nenustebkite, jei gydytojas jums rekomenduos papildomai vartoti magnio preparatus. Beje, labai svarbu prisiminti, kad mūsų organizmas magnio atsargų nekaupia, todėl reguliariai jį turi gauti su maistu.