„Įkrauk savo širdį“
Širdies diena skirta ne parodyti kokias mes technologijas turime, o kad skatintume vieni kitus gyventi sveikai. Tai, kaip skambutis, kad viskas yra tavyje ir tu tai gali padaryti – pasirūpinti savimi. Šių metų širdies dienos šūkis – „Įkrauk savo širdį“, tai yra duok savo širdžiai tai, kas jai reikalinga, judėk dėl savo širdies.
Geras daktaras yra ne tas, kuris sugeba ligą išgydyti, o tas, kuris sugeba apsaugoti žmogų, kad šis nesusirgtų. Tačiau, kad tai nutiktų, reikia aplankyti šeimos gydytoją, ne tik kai ištinka bėda.
Aš manau būtina profilaktika, norint užkirsti kelią ligoms. Juk pasitikrinus kraujo spaudimą, atlikus kraujo tyrimus, išaiškinama labai daug ligų ir tai gali išgelbėti netgi gyvenimą.
Ar lietuviai vis dar širdies ir kraujagyslių ligų čempionai?
Širdies ir kraujagyslių ligų aktualumą pasako skaičiai: daugiausiai žmonių miršta būtent nuo šių ligų. Tai išlieka karščiausiu tašku nors ir vaistų yra, ir mums atrodo, kad viską investuojam į savo sveikatą, bet iš to mirties taško niekaip negalime pajudėti.
Ką daryti, kad situacija pasikeistų?
Pirmiausia reikia atsigręžti į patį žmogų. Sakom reikia pradėti rūpintis sveikata, tačiau tą daryti reikia ne tada kai susergi ar kai artėja pensija. Tą daryti reikia nuo pat vaikystės. Mamai reikia rūpintis vaiko sveikata. Bet tai nėra papildų nupirkimas ar vizitas pas gydytoją. Reikia ugdyti tam tikrą gyvenimo būdą, kurio paskui nereikėtų keisti.
Jeigu mes įprasime judėti, saikingai maitintis, nebūsime nutukę – mūsų gyvenimo kokybė bus geresnė, ne tik išgyvenamumas pailgės. Juk neužtenka tik būti gyvam. Tokiu gali būti ir vartomas lovoj. Juk norisi vaikščioti, sportuoti, džiaugtis gyvenimu. Tad ta gyvenimo kokybė labai svarbi.
Ir ne vaistai pailgina ir pagerina gyvenimą, o daugiausiai mes patys. Visa jėga yra mumyse. Mes daug ką galime padaryti.
Ar galime sakyti, kad ligos pasiglemžia vis jaunesnius žmones?
Medikams skaudžiausia, kai ūmios ligos padaro neįgaliais jaunus žmones ar kai jie miršta, kai ištinka ūmūs miokardo infarktai. Todėl, kad prailgintume gyvenimą, sveikata reikia pradėti rūpintis jau vaikystėj. Ūmūs miokardo infarktai, koronarinė širdies liga, insultai – ligos, kurios atsiliepia visų skaudžiausiai žmogui.
Kokios priežastys lemia šias ligas?
Pagrindinis šių ligų faktorius yra amžius. Tačiau negalima sakyti, kad jis vienintelis, jų yra daug. Turi reikšmės mityba, nutukimas, judėjimas, stresinė aplinka.
Į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį?
Pirmiausia reikėtų mokėti pastebėti nepastebimus dalykus. Pavyzdžiui, aterosklerozė niekada nesukelia skausmo, tik progresuoja. Tačiau galima išsiaiškinti rizikos veiksnius. Tarkim padidėjusį cholesterolio kiekį, kraujospūdį.
Kai atsiranda skausmai krūtinėje, skausmai už krūtinkaulio, per vidurį, kaklaraiščio tipo skausmai, plintantys į kaklą, trumpalaikiai, – tai nėra prasidėjęs bronchitas ar skrandžio skausmai. Greičiausiai tai kardiologinio tipo skausmai. Tai gali būti pirmas pranašas ūmaus miokardo infarkto. Reikia paskambinti į greitąją medicininę pagalbą ar kreiptis į priėmimo skyrių ir patikrinti ar tai nėra tas simptomas, kuriam reikia greitos ir neatidėliotinos pagalbos. Kuo greičiau ji bus suteikta, tuo mažiau bus pasekmių po ūmaus įvykio.
Pajutus pirmus simptomus pacientus kviesčiau pirmiausia pradėti nuo rizikos veiksnių įvertinimo šeimos gydytojo ar kardiologo kabinete.
Reikėtų atkreipti dėmesį į fizinio krūvio metu spaudžiamus skausmus, kurie praeina nutraukus fizinę veiklą. Negalvoti, kad tai trumpalaikis dalykas o kreiptis į šeimos gydytoją, kardiologą, o jeigu skausmas atsiranda ramybės būsenoj, išpila prakaitas, kad ir trumpalaikis krūtinę užgulantis skausmas, kuris yra ne taškinio pobūdžio, o plataus, nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tai gali būti ir prieš infarktinė būsena. Tad neignoruokite savo širdies.
