kardiologai

Lietuvoje bent pusė žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, pagrindinė to priežastis – nekontroliuojamas kraujospūdis ir cholesterolis, sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kardiologas Rokas Šerpytis. „Situacija dabartinė Lietuvoje yra pakankamai prasta, mes gyvename Rytų Europos regione ir bent pusė žmonių Lietuvoje miršta nuo širdies kraujagyslių ligų“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė R. Šerpytis.

Nors lietuviai kaip musės miršta nuo kardiovaskulinių ligų, štai Klaipėdos miesto poliklinikoje nėra nė vieno gydytojo kardiologo. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad uostamiestyje susiklosčiusi unikali situacija. Pati poliklinika atkerta, kad tai – visos šalies problema. Dar prieš kurį laiką viešintas didelės gyvos žmonių eilės vaizdas prie Klaipėdos universiteto ligoninės filialo, teigiama, gali virsti realybe bet kuriame mieste.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro gydytojai pacientą Mykolą žino ne vienerius metus. Pastarąsias dvi savaites, po kurių skirtas operacinis gydymas, pacientu rūpinosi gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė. Aortos vožtuvo stenoze sergančio paciento gyvybė buvo pakibusi ant plauko, nes kardiochirurgai, dirbantys Vilniaus ar Kauno klinikose, pamatę paciento tyrimo duomenis, rodančius organizmo išsekimą, delsė imtis širdies vožtuvo keitimo operacijos.

Ties Klaipėdos jūrininkų ligonine lauke besidriekiant gyvoms eilėms registracijai pas kardiologus, šios ligoninės Kardiologijos klinikos vadovė Dalia Jarašūnienė sako, kad būtini sisteminiai sprendimai ir šeimos gydytojų tarnybos stiprinimas. „Mes prisiimam visą atsakomybę už visą susidariusią situaciją, bet pirmiausia reikia pagalvoti, kodėl susidarė ši situacija? (...) Tai sisteminiai dalykai.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje bus pakeista registracijos tvarka ir padidintas kardiologų konsultacijų skaičius, trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Tai ministras žurnalistams Vyriausybėje tvirtino kilus pasipiktinimui dėl nuotraukose užfiksuotų gyvų eilių prie šios ligoninės, kur pacientai laukia registracijos pas gydytojus. „Labai gaila, kad tik visuomenei įsikišus ir asmeniškai ministrui pradėjus domėtis rado laiko ir įstaigos vadovai susirinkti į pasitarimą.

Respublikinė Šiaulių ligoninė neigia žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją dėl neteisėtai nutekinto medikų laiško. Ketvirtadienį naujienų portalas lrytas.lt pranešė, kad apie problemas ligoninėje prabilusių kardiologų laiškas atsidūrė apskųsto padalinio vadovo rankose, nors buvo adresuotas Respublikinės Šiaulių ligoninės laikinajai administratorei Česlovai Špūrienei bei sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sudarytai Pokyčių inicijavimo grupei.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro Konsultacijų skyriaus koridoriuje – vos keletas žmonių. Nors čia dirba ne tik konsultuojantys kardiologai, bet atliekami ir tyrimai. Birželio viduryje panaikinus karantiną, kuris buvo paskelbtas dėl COVID-19 ligos, kardiologai nesulaukia įprasto didelio srauto pacientų. Centro vadovė, kardiologė dr.

Kardiologai sako, jog kraujagyslių ir širdies ligos vis dar išlieka karštu tašku, pasiglemžiančiu daugiausiai gyvybių. Gydytojai pastebi, jog dažnas ignoruoja pirmuosius ligų simptomus. Tačiau kai kurie susirgimai itin klastingi ir vis dažniau smogia netikėtai. Interviu su Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja dr. Dalia Jarašūniene.   „Įkrauk savo širdį“ Širdies diena skirta ne parodyti kokias mes technologijas turime, o kad skatintume vieni kitus gyventi sveikai.

Kardiologai tvirtina, kad daugumai netekčių būtų galima užkirsti kelią, jeigu žmonės reguliariai tikrintųsi, ir tai galima daryti nemokamai. Tačiau, pavyzdžiui, jau dešimtmetį veikiančia nemokama prevencine kardiologine programa pasinaudojo mažiau nei pusė potencialių ligonių. Dauguma esą neturi laiko arba apie tokią galimybę tiesiog nežino, tačiau medikai tvirtina, kad žmonės tiesiog tingi rūpintis savo sveikata ir laukia tol, kol padėti jau nebeįmanoma.

Pasitinkant Pasaulinę širdies dieną, Vilniaus universiteto Santariškių klinikų kardiologas prof. Pranas Šerpytis atkreipia dėmesį, kad aktyvus ir sveikas gyvenimo būdas neretai byloja ir apie žmogaus kultūringumą. Pasak jo, fizinės kultūros nereiktų sieti su sportinių rezultatų siekimu ir didelėmis fizinėmis apkrovomis. Esama sporto šakų, kurios neša didelę naudą sveikatai, net ir nebūdamos labai įtemptos. Viena tokių sporto šakų – golfas, teigiama pranešime spaudai.

Šį savaitgalį minima Pasaulinė širdies diena. Kasmet nuo širdies ir kraujagyslių ligų  pasaulyje miršta per 17 mln. žmonių. Lietuvoje tai – kas antros mirties priežastis. Todėl į tarptautinį kardiologų simpoziumą Vilniuje pasidalyti patirtimi pakviesti iškiliausi šios srities specialistai iš visos Europos, praneša LRT Televizijos naujienų tarnyba. Pagal sergančių širdies-kraujagyslių ligomis ir nuo jų mirštančių žmonių skaičių Lietuva pirmauja Europoje.

Pacientai nuogąstauja, kad vaikų kardiologai nyksta kaip dinozaurai, nes eilėse tenka laukti po keturis mėnesius, o jei laiku nespėsi prisiregistruoti - ir ilgiau. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad vaikų kardiologų Lietuvoje netrūksta. Jauna šeima, gavusi šeimos gydytojo siuntimą dvejų metų sūnų nuvesti pas vaikų kardiologą, buvo nemaloniai nustebinta sužinojusi, kad laukti konsultacijos teks apie keturis mėnesius.

Vaikų kardiologų trūkumas Lietuvoje vis dar lieka opi problema, ypač kai bent vienas jų įstaigoje suserga ar išeina atostogauti. Klaipėdietė Sonata "Vakarų ekspresui" papasakojo, kad kovo mėnesį Klaipėdos vaikų ligoninėje jos dukrai buvo diagnozuota ūmi reaktyvinė artropatija. Pasigydžiusi ligoninėje po 10 dienų jai pradėta reabilitacija Palangos "Gintaro" sanatorijoje. "Tačiau ketvirtadienį smarkiai sušlubavo mergaitės sveikata. Atsinaujino ligos simptomai, sustreikavo širdis.