Šią žinią itin skaudžiai sutiko ir nemažai Lietuvos krepšinio gerbėjų – visada besišypsojęs G. Chižniakas 2000-2002 metais žaidė Kauno „Žalgiryje“ ir spėjo ne tik pavergti lietuvių širdis, bet ir pats pamilti Lietuvą.
Itin šiltai auklėtinį prisimena ir Algirdas Brazys, dirbęs „Žalgirio“ vyriausiu treneriu tuos dvejus metus, kai ekipos garbę gynė G. Chižniakas.
„Jis tiek kaip žaidėjas, tiek kaip žmogus buvo labai pozityvus. Visada toks buvo. Neesmė, ar sekėsi, ar buvo sunkūs momentai, jis vis tiek šypsodavosi. Grigorijus labai traukdavo prie savęs žmones tiek aikštėje, tiek gyvenime. Atrodydavo, kad jis visada buvo laimingas, labai atviras. Reta tokių žmonių. Buvo didžiulis malonumas su juo dirbti, niekada nėra kilę jokių problemų“, – tv3.lt sakė A. Brazys.
G. Chižniakas buvo ne tik puikus žmogus, bet ir krepšininkas. Žaisdamas „Žalgiryje“ jis dvejus metus iš eilės pirmavo Eurolygoje pagal blokuotus metimus.
Eurolygoje jis fiksavo įspūdingą statistiką – pelnydavo po 13,3 taško, atkovodavo 7,7 kamuolio, blokuodavo 3,2 metimo ir rinkdavo 20,3 naudingumo balų.
„Krepšinio aikštėje mums buvo sunkus momentas, tada „Rytas“ pirmą kartą perėmė LKL čempionų titulą. Ir kai Griša atėjo pas mus, buvo pagrindinis centras ir labai daug prisidėjo prie to, kad susigrąžintume titulą. Lietuvoje jam teko grumtis ir prieš brolius Javtokus. Jis labai prisidėjo prie krepšinio šlovės sugrąžinimo Kaunui“, – prisiminė A. Brazys.
Pastaruoju metu G. Chižniakas Lietuvoje lankėsi ne tik tam, kad aplankytų senus draugus. Čia krepšinio paslapčių mokosi ir jo sūnus Platonas.
„Lietuvą jis laikė antrais namais, atvežė čia sūnų, nes norėjo, kad šis sportuotų Kaune“, – teigė A. Brazys.
2001 metais G. Chižniakas tapo Lietuvos čempionu, 1997 ir 2003 su Ukrainos rinktine žaidė Europos čempionate.
