gydytojai

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šią savaitę panaikino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sprendimą dėl Kauno poliklinikos pastato pritaikymo žmonėms su negalia ir įpareigojo kontrolierių skundą dėl galimos diskriminacijos nagrinėti iš naujo. Lygių galimybių kontrolierė teigia, jog taip leidžiama asmenų diskriminacija ir ketina siekti atnaujinti teismo procesą.

Šalyje net trečdalis ligoninių dar neatvėrė durų savo pacientams. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tai jau vadina veltėdžiavimu. Pasak jo, pasiruošti veiklos atnaujinimui gydymo įstaigos turėjo visą mėnesį, tačiau neskubėjo galbūt dėl to, kad ir nedirbdamos gauna finansavimą iš ministerijos. Ministras grasina iki pirmadienio nepradėjusioms gydyti ligoninėms pinigų kranelį užsukti. O gyventojai tuo metu dalijasi istorijomis, kaip nesulaukia net būtinosios pagalbos.

Milžiniškos pacientų eilės poliklinikose ir ligoninėse, kur laisvos vietos pas specialistą gali tekti laukti net iki rudens vidurio. Tokią kasdienybę piešia Lietuvos gydytojai, kurie kritikuoja naują ligoninių, poliklinikų darbo tvarką. Esą rekomendacijos dirbti ciklais ne tik neleidžia pacientams laiku pradėti gydymo, bet ir mažina medikų algas.

Karantinas švelninimas, tačiau kai kurie sergantys tautiečiai, ilgus mėnesius laukę tyrimų, siuntimų pas gydytojus, ar net operacijų, vis dar tebelaukia. Mat ne visos šalies gydymo įstaigos dėl saugumo reikalavimų suspėja su norinčiųjų srautais. Prie kokių medicininių paslaugų nutįsusios ilgiausios eilės, ir kokie pasikeitimai laukia jau nuo kitos savaitės? Nuo gegužės vidurio šalies poliklinikos pacientams duris atvėrė. Tik ne taip plačiai, kaip norėtųsi.

Nerimsta aistros dėl sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos kurtų medalių medikams pagerbti. Jais bus apdovanoti priešakinėse linijose su koronavirusu kovoję sveikatos priežiūros atstovai. Tačiau medikų sąjūdis tokio apdovanojimo nei nori, nei laukia. Kai kurie tikina, kad Sveikatos apsaugos ministerijai iš pradžių vertėtų pasirūpinti algomis, apsaugos priemonėmis ir kvalifikaciją keliančiais mokymais, o ne beverčiais metalo gabalėliais.

Tikrai neeilinė istorija iš Santaros klinikų – smegenų auglio šalinimo operacijos metu prabudintas pacientas užgrojo altu. Tai buvo pirmoji tokia operacija, kurios metu iš nejautros pažadintas pacientas ne tik atsakinėjo į psichologo klausimus, bet ir grojo muzikos instrumentu. O pamatyti išskirtinius vaizdus iš operacinės dabar galite ir jūs. Vaizdai iš išskirtinės operacijos Santaros klinikose, kur 55-erių Dainius Palšauskas groja altu, kai tuo metu chirurgai iš jo smegenų šalina auglį.

Sveikatos apsaugos ministerija užsimojo pažaboti per kelias darbovietes dirbančius ir esą taip koronavirusą gydymo įstaigose neatsakingai platinančius medikus. Ministras Aurelijus Veryga siūlo gydytojams dirbti pagal darbo ciklus ir tą pačią dieną nelakstyti pas pacientus iš vienos gydymo įstaigos į kitą. Pasipiktinę medikai atšauna, kad tokia tvarka sukels tikrą chaosą gydymo įstaigose – esą regioninės ligoninės liks be specialistų, o pacientai pas gydytojus eilės lauks mėnesius.

Marijampolietė Sandra (redakcijai vardas ir pavardė žinomi) visą pasaulį apėmusios pandemijos metu išgyveno bene skaudžiausią savo gyvenimo etapą. Moteris tikina, kad ji kurį laiką turėjo nešioti negyvą vaisių po savo širdimi, nes medikai laiku nesuteikė taip reikalingos pagalbos. Tuo metu moters ginekologė sako, kad moteriai buvo suteikta visa reikalinga pagalba.  Naujienų portalui tv3.lt marijampolietė Sandra atvira širdimi sutiko papasakoti savo be galo skaudžią patirtį.

Į valdžios institucijas dar vakar oficialiai kreipęsi medikai kritikuoja sveikatos apsaugos ministro, valstybės operacijų vadovo (VOV) Aurelijaus Verygos gegužės 11 d. išleistą, o vėliau paskubomis koreguotą, sprendimą dėl keliose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių medikų darbo ciklais.  Medikų teigimu, tokiu sprendimu operacijų vadovas ne tik pasikėsino apriboti žmonių teisę gauti sveikatos paslaugas, bet ir viršijo savo įgaliojimus.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga apribojo medikų galimybes teikti planines paslaugas keliose sveikatos priežiūros įstaigose. Pirmadienį pasirašytame jo kaip operacijų vadovo sprendime nurodoma, jog asmens sveikatos priežiūros specialistų darbas, jeigu jie dirba daugiau nei vienoje įstaigoje, organizuojamos ciklais kiekvienoje sveikatos priežiūros įstaigoje.

Gydymo įstaigos atveria duris planinių konsultacijų ir operacijų laukiantiems gyventojams. Tačiau nuo šiol vykstantiems operacijos ir gydymo į ligoninę – naujas reikalavimas: visi tokie pacientai privalo atlikti koronaviruso tyrimą. Tyrimą gyventojai jau gali atlikti mobiliuose koronaviruso patikros punktuose. Sveikatos apsaugos ministerija neslepia svarstanti tokį pat reikalavimą taikyti ir platesniam pacientų ratui, tarkime, norintiems tik gydytojo konsultacijos.

Lietuvai kovojant su koronavirusu, be atvangos plušantys šalies gydytojai švenčia profesinę medikų dieną. Priešakinėse fronto linijose dirbantiems gydytojams šiemet žmonės siunčia jautrius palaikymo žodžius, įkvepiančias dainas ir nuoširdžias padėkas už varginantį darbą. Tačiau patys medikai šią dieną švenčia ne be įtampos, be didžiulių susibūrimų ir su simboliniais palingavimais gydymo įstaigų languose ar balkonuose.

Dauno sindromu sergantis vyras pasveiko nuo koronaviruso, nors buvo prognozuojama, kad jis išgyvens vos 24 valandas. Benas McCaffery (34) šeštadienį labai džiaugėsi galėdamas pagaliau grįžti pas savo šeimą, įveikęs ligą per dvi savaites Vakarų Jorkšyre, Jungtinėje Karalystėje esančioje ligoninėje. Jo įtėvis Neilas buvo nufilmuotas paliatyvinės slaugos skyriuje kartu su Benu, kai jiedu ruošėsi važiuoti namo, paneigę visas prognozes ir dėkodami medikams,  rašoma mirror.co.uk.

Po dviejų savaičių kovos su koronavirusu ir gydymo Santaros klinikose Ukmergės ligoninės gydytoja Aušra Rodzevičienė pasveiko ir sugrįžo namo. Po Velykų moteris jau planuoja prisijungti prie kolegų Ukmergės ligoninėje ir tęsti darbus. Moteris su gyventojais pasidalino svarbia žinute – kiekvienas iš mūsų, dar neužsikrėtęs koronavirusu, turėtų susidaryti veiksmų planą, jei susirgtų.

Iki pirmadienio koronavirusas diagnozuotas 111 Lietuvos medicinos darbuotojų, BNS informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centas. Alytaus apskrityje yra vienas susirgęs medikas, Kauno – 13, Klaipėdos – 34, Marijampolės – keturi, Panevėžio – trys, Šiaulių – du, Tauragės – vienas, Utenos – trys, Vilniaus – 50. Pirminiais duomenimis, daugiau kaip tūkstantis medikų turėjo tiesioginių kontaktų su užsikrėtusiais asmenimis.

Vilniaus Šeškinės poliklinikoje penktadienį patvirtintas trečias atvejis, kuomet medikė užsikrėtė koronavirusu, portalui tv3.lt patvirtino poliklinikos vadovė Daiva Kanopienė. „Taip, patvirtinta trečia. Ji tikrai su užsieniu [kontaktų] neturėjo. Jis iš tikrųjų neturėjo ir manome, kad nuo paciento. Ji tik ekstra pagalbą teikė, labai mažai kontaktavo. Ji saviizoliacijoje jau nuo kovo 19 dienos“, – tv3.lt kalbėjo D. Kanopienė.

Iš vaistinių medicinines apsaugos kaukes ir respiratorius lietuviai išpirko jau prieš gerą mėnesį. Tuo metu sveikatos priežiūros specialistai tikino, kad kaukės nuo viruso neapsaugo. Tačiau dabar, esant karantinui ministro A. Verygos tvirtinimu, kaukes dėvėti būtina. Todėl šiuo metu kaip niekad išaugo, kaukių siuvėjų ir pardavėjų, skaičius. Portalas tv3.lt pasidomėjo kiek kainuoja medžiaginės kaukės ir per kiek laiko pardavėjas jas atsiunčia pirkėjui.

Koronavirusas Lietuvoje plinta ir toliau, o štai pasaulyje šis susirgimas pasiglemžia vis daugiau gyvybių. Tuo metu ministras Aurelijus Veryga baiminasi, kad  panikos ir tuščių lentynų vaistinėse. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta uždrausti parduoti daugiau kaip vieną pakuotę vaistų tam, kad žmonės nekauptų bereikalingų vaistų atsargų. Visgi, vaistininkai kalba kitaip.

Tyrėjai Australijoje antradienį paskelbė ištyrę žmogaus organizmo imuninį atsaką į užsikrėtimą naujuoju koronavirusu, o šis pasiekimas gali lemti proveržį stengiantis suvaldyti pandemiją. Grupė mokslininkų ištyrė kraujo mėginius, paimtus iš paciento, užsikrėtusio koronaviruso sukeliamu susirgimu COVID-19 ir hospitalizuotu dėl vidutinio sunkumo simptomų.

Išaušus karantinui šalyje gyvenimas didmiesčiuose iš tiesų gerokai sulėtėjo, tačiau tik ne Panevėžyje. Aukštaitijos sostinėje dėl visuotinio karantino užsidarius poliklinikoms ir šeimos klinikoms pas medikus nebegalintys patekti pacientai vistiek nuo pat ryto veržėsi pro duris. Didžioji dauguma į rekomendacijas nekišti nosies iš namų moja ranka ir reikalauja siuntimų, reabilitacinių procedūrų, vaistų.

Šeimos gydytojai ir slaugytojai kreipėsi į visuomenę, informuodami kaip nuo rytojaus bus teikiamos paslaugos. Labiausiai pabrėžiama, kad norint suvaldyti viruso plitimą būtina likti namuose. Informuojama, kad: •    Konsultacijos su šeimos gydytojais ir slaugytojomis bus vykdomos nuotoliniu būdu – naudosime telefonines konsultacijas. Tik su šeimos gydytojo leidimu bus galima atvykti į pirmines paslaugas teikiančią įstaigą.

Koroneris pasmerkė gydytojus, kurie pralaukė šešias valandas, prieš duodami trijų mėnesių kūdikiui antibiotikų, rašoma dailymail.co.uk. Kirsty Link ir Aidanas Crawfordas savo sūnų Lewysą į Velso universitetinę ligoninę Kardife atvežė, kai vaikui staiga pakilo aukšta temperatūra. Vėliau paaiškėjo, kad kūdikiui buvo prasidėjęs meningokokas ir grėsė kraujo užkrėtimas.

Kėdainių ligoninėje vos antrus metus veikianti Skausmo klinika lūkesčius pateisino su kaupu. Klinikoje lankytojų skaičius nuolat auga, maža to, į Kėdainiuose dirbančius specialistus kreipiasi ir gyventojai iš kitų, net didžiųjų, Lietuvos miestų. Klinikoje besilankančių pacientų skaičiui ir toliau augant, bus svarstoma ir apie skyriaus plėtimą.

Lietuvoje patvirtinus pirmąjį susirgimą koronavirusu, o medikų darbo apimtims vis augant, sveikatos apsaugos darbuotojai susirūpino savo sveikata ir prašo jiems užtikrinti socialines garantijas, kurios priklausytų dirbant su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis. Seime jau įregistruota tai užtikrinanti įstatymo pataisa, tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patikina, kad papildomų priemonių imtis nereikia.

Atokūs, nuo didmiesčių nutolę rajonai, išgyvena tikrą badą dėl medikų trūkumo. Šokiruoja ir tai, jog su kaimo pacientais šeimos gydytojai dirba patys sulaukę net itin garbingo amžiaus. Štai Pasvalio poliklinikoje šeimos gydytojais priversti dirbti net keli 80-mečiai medikai. O poliklinikos vadovas neslepia, po 5 metų išvis nebebus kam gydyti ligonių, mat visi įstaigos gydytojai bus sulaukę pensijos.

Lietuvos medikai baiminasi, kad operacijos metu padarę klaidą, gali būti siunčiami už grotų ir netekti mediko licencijos. Šalyje jau yra ne vienas atvejis, kai gydytojai po pacientų mirties yra priversti minti teismų slenksčius. Dėl pacientės mirties teisiamam chirurgui Žilvinui Saladžinskui gresia laisvės atėmimo bausmė, taip pat gali būti draudžiama dvejus metus verstis gydytojo praktika.

Aurelijus Veryga žada ginti apie mobingą kalbančius gydytojus, net jei jam teks sėsti už grotų. Po to kai Klaipėdos prokuratūra pareikalavo, kad sveikatos ministerija išduotų kas anonimiškai pasiskundė dėl psichologinio smurto Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Veryga kreipėsi į visas įmanomas institucijas: nuo STT iki Generalinės prokuratūros. Anot, ministro anoniminę informaciją suteikę gydytojai negali būti įvardinti.

Lietuvos medikų sąjūdis (LMS) išplatino kreipimąsi į teisinės sistemos atstovus bei žiniasklaidą norėdami išsakyti savo poziciją dėl visuomenės nuteikimo prieš medicinos darbuotojus, formuojamos nuomonės teismams bei daromo spaudimo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMU KK) chirurgui Žilvinui Saladžinskui, jo darbdaviui ir aplinkai.

Socialiniame tinkle „Facebook" plinta Kauno klinikų medikų išplatintas įspėjimas, kaip esant galūnių traumoms laiku nesureagavus galima netekti ir itin brangaus dalyko –pavyzdžiui, vestuvinio žiedo. Tokiu konkrečiu atveju pasidalino Skubios medicinos klinikos darbuotojai. „Eilinįsyk į šipulius sukarpę meilę, skubame visiems priminti, kad patyrus net ir iš pažiūros menkas galūnių traumas reikia nedelsiant nusirinkti visas jas puošusias grožybes.

Eilių patekti pas gydytojus problemą bei kylančias korupcijos rizikas padėtų išspręsti viešai skelbiama vieninga registracijos sistema, nurodo antikorupcinį vertinimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba.  STT vertinimu, daugiausia problemų siekiant patekti pas medikus kyla būtent todėl, jog iki šiol nėra sukurta tinkamai veikianti, vieninga ir į pacientą orientuota registravimo sistema.

Sergamumui peršalimo ligomis tai augant, tai mąžtant, vieni žmonės griebiasi vitaminų ir vaistų, kiti – eterinių aliejų. Specialistai dalijasi į dvi stovyklas, vieni tam pritaria, kiti grūmoja, esą, jeigu garinsim bet kokius aliejus, galim ne tik nenusikratyti ligų, bet ir pasigauti dar baisesnių – alergiją ar vėžį.

Į portalą tv3.lt kreipėsi viltį sulaukti pagalbos iš medikų praradusi šeima. Agnė pasakoja, kad jos 47-erių metų uošvis guli Anykščių ligoninėje jau trečią savaitę negalėdamas pajudinti rankos. Tačiau, moters teigimu, medikai dėl vyro būklės tik gūžčioja pečiais ir nesiunčia tyrimams į Vilnių. „Seselės pasakė: šiandien išrašysime jus, darykit, ką norit“, – abejingumu stebėjosi ji. Agnės pasakojimu, viskas prasidėjo nuo to, kad jos uošvis vieną rytą pabudęs nebegalėjo pajudinti rankos.

Lietuviai ketvirti Europos Sąjungoje pagal apsilankymų pas gydytojus skaičių, praėjusią savaitę paskelbė „Eurostatas“. Apibendrinus 2017 metų duomenis paaiškėjo, kad Lietuvoje vienam gyventojui per metus vidutiniškai tenka 9,5 gydytojo konsultacijos. Dažniausiai pas gydytojus lankosi vengrai ir slovakai, vidutiniškai po 10,9 karto per metus, bei vokiečiai – 9,9 karto.

Jau kuris laikas pabrėžiama, kad Lietuva iš kitų šalių išsiskiria dideliu bendru gydytojų skaičiumi. Tačiau daugelis žmonių netveria pykčiu, kai sąžiningai mokėdami mokesčius norėdami patekti pas gydytojus priversti laukti ir po kelis mėnesius ar dar ilgiau, o norėdami greitesnės konsultacijos turi plačiau atverti piniginę.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, pagal kurį per metus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sutaupytos lėšos – beveik 1,5 mln. eurų – bus skirtos gydytojams rezidentams kaip vienkartinės išmokos. Jomis visų rezidentų – tiek jaunesniųjų, tiek vyresniųjų – sąskaitos turėtų pasipildyti jau artimiausiomis dienomis. Vienkartines išmokas, sieksiančias apie 860 eurų, gydytojams rezidentams perves gydymo įstaigos, kuriose gydytojai rezidentai dirba.

Prekyba vaistais internetu vis populiarėja. Tačiau šiuo metu internetu jums gali parduoti tik nereceptinius vaistus, o receptinių – tenka kulniuoti į vaistinę. Žmonėms, kuriems nuvykti į vaistinę nėra patogu, toks apribojimas gerokai apsunkina vaistų įsigijimą. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo leisti internetu pardavinėti ir gydytojų išrašomus receptinius vaistus.

Po 200 eurų už vieną vizitą pas nekvalifikuotą gydytoją – kai kurių nevaisingų moterų realybė. Vis dėlto net dideli pinigai negarantuoja, kad moters svajonė pastoti išsipildys. Įstatymų kalviai atsigręžė į netradicinius gydymo būdus siūlančiuosius ir ketina reglamentuoti alternatyviąją mediciną, kad tokias paslaugas galėtų teikti tik aukštąjį išsilavinimą ir licencijas turintys asmenys. Tuo metu netradicinę mediciną praktikuojantys specialistai Seimui siūlo paprastesnį kelią.

Aršias diskusijas keliantis privalomas vaikų skiepijimas skinasi kelią Seime. Socialdemokratai siūlo privalomai skiepyti vaikus nuo poliomielito, raudonukės ir tymų – esą situacija dabar yra nevaldoma, kasmet nuo tymų lieka nepaskiepyta tūkstančiai vaikų. Maža to, kalbama ir apie neskiepytų vaikų neįleidimą į darželius ir kitas bendrojo lavinimo įstaigas. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija pasisako prieš priverstinį vaikų skiepijimą ir galimas sankcijas tėvams.

Medikai, pedagogai ir dėstytojai – trys darbuotojų grupės, kurioms Vyriausybė žadėjo, jei ne aukso kalnus, tai bent gerokai oresnius uždarbius. Nesulaukę įgyvendintų pažadų, į streikus per metus leidosi ir pedagogai, ir sveikatos sistemos darbuotojai.

Šią savaitę visuomenę apskriejo sukrečianti žinia apie savaitgalį nusižudžiusį jauną Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dirbusį gydytoją. Po įvykio medikų bendruomenėje netruko pasklisti kalbos apie sudėtingas gydytojų darbo sąlygas, nežmoniškus krūvius, iš vyresnių kolegų patiriamas patyčias ir kitus skaudulius. Tiesa, šis įvykis skaudžiai palietė ir kolegą, plastikos chirurgą – Darių Jauniškį. Savo poziciją garsus plastikos chirurgas išsakė feisbuke.

Rajonų ligoninių medikai susirūpino savo saugumu darbe. Nuo girtų, kumščiais mosuojančių ir agresyvių pacientų pavargusios rajonų ligoninės ginkluojasi pagalbos mygtukais, o didžioji Panevėžio ligoninė dėl tokių atvejų ėmė samdytis net apsaugą. Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių darbuotojai neslepia, kad dažnai iš ligoninės jiems pirmiesiems tenka atlaikyti net gyvybei pavojingus pacientų išpuolius.

Ukmergės ligoninės chirurgai atliko kiek neįprasta operaciją – iš paciento bambos jie ištraukė vienuolikos centimetrų kirmėlę. Į medikus vyras kreipėsi dėl sunkiai pakeliamų skausmų pilvo srityje. Atlikus pjūvį paaiškėjo – vyrą kankino lietuviškų uodų platinamas, po oda migravęs parazitas. Tai jau trečias šiemet Lietuvoje registruotas toks atvejis. Įspūdžiais po kiek neįprastos operacijos dalijosi ir kompiuterio ekrane tik pašalintą, dar besiraitančią kirmėlę rodė chirurgas Nikas Samuolis.

Skandalas Biržuose. Iš ligoninės išrašytas sunkios būklės ligonis atsidūrė namie, kur jis slaugyti paliktas nevaikštančiai ir pačiai priežiūros reikalaujančiai sutuoktinei. Senolio sveikatai dar pablogėjus ir tapus kritinei, skubiai vežti į ligoninę atgal senolio nesutiko ir greitoji. Neįgalią žmoną paaiškinimas šokiravo – esą vyro niekas neveš, nes nėra vietų ligoninėj. Dabar senukas komos būklės ir jau reanimacijoje. Tiesa, Biržų ligoninė skundą vadina melagingu.

Šį sekmadienį TV8 medicinos laidos „Sveikatos medis“ rubrikoje „Ačiū, daktare“, kurioje žmonės dėkoja jų gyvybę išgelbėjusiems gydytojas, žiūrovų laukia neeilinė istorija. Pirmą kartą padėka keliaus ne tik gydytojams, bet ir vienam piliečiui, kurio žaibiška reakcija ir kažkada išmoktos pirmos pagalbos pamokos išgelbėjo jauno vyro gyvybę. Į autobusą skubėjęs vilnietis virėjas Rytis Vasčiula judrios sankryžos automobilių spūstyje užsidegus žaliai šviesai pastebėjo nejudančią mašiną.

Prieš 14 metų pradėta kurti ir dešimtis milijonų eurų „suvalgiusi“ Elektroninės sveikatos sistema medikams tebekelia problemų. Gydytojai piktinasi, kad sistemoje norint išrašyti receptą ar užregistruoti pacientą tenka nueiti kryžiaus kelius. Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) žada sistemos tobulinimą.

 Specialistai įspėja – į Lietuvą iš Australijos atkeliauja grėsmingas ir pavojingas, net skiepams sunkiai pasiduodantis gripas. Australijoje jau prasidėjęs šio sezono gripo virusas į ligos patalus guldo ir senolius, ir kūdikius. O šimtams užsikrėtusiųjų gripas baigėsi mirtimi. Maža to, specialistai pastebi, kad šiemet virusas Australiją pasiekė anksčiau nei prognozuota, tad visai gali būti, kad anksčiau jis užklups ir į Lietuvą.

Pasijutusi silpnai ir nusprendusi pasidaryti kraujo tyrimus poliklinikoje portalo tv3.lt skaitytoja Irma (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.) liko nieko nepešusi. Moteris buvo šokiruota sužinojusi, kad nemokami tyrimai jai nepriklauso, mat jau tyrėsi kraują balandžio mėnesį.

Vaikų gydytojai įspėja: artėja vėsesni orai, o su jais kasmet išauga ir mirtinos ligos – meningoko – tikimybė. Statistika kraupi: Lietuvoje sergamumas šia liga net septynis kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį, o jau daugiau kaip metus sudaryta galimybe kūdikius skiepyti nemokamai tėvai naudojasi vangiai. Medikai perspėja nerizikuoti vaikų gyvybėmis. Vien šiemet meningokokas Lietuvoje jau pražudė tris vaikus.

Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) pateikia gąsdinančią prognozę – po dešimtmečio Lietuvoje trūks slaugytojų, vaikų gydytojų ir vidaus ligų gydytojų. Tiesa, kai kurių sričių medikams gali tekti stipriau „pasistumdyti“: numatomas didelis odontologų, burnos higienistų, odontologų padėjėjų bei šeimos gydytojų perteklius.