Žinomas Kauno klinikų chirurgas Žilvinas Saladžinskas teisiamas dėl neatsargaus pacientės gyvybės atėmimo. Prieš beveik penkerius metus jo pacientei atlikta storosios žarnos naviko šalinimo operaciją, tačiau po jos moteris mirė. Bylos duomenimis, gydytojas pacientei neatliko visų būtinų tyrimų. Mirusios moters artimieji teisme įrodinėja, kad operuodamas vėžį, chirurgas pažeidė blužnį. Įvykus blužnies kraujavimui ją teko pašalinti, o tai sukėlė ūmų kasos uždegimą.
Dėl pacientės mirties chirurgui dabar gresia laisvės atėmimas iki trejų metų lygtinai, taip pat gali būti uždrausta dvejus metus verstis gydytojo praktika. O kur dar šimtatūkstantinis piniginis ieškinys.
Lietuvos medikų sąjūdį tokios sankcijos piktina, mat neklysta tik tie, kas nedirba. O gresiantis susidorojimas už bet kokią klaidą žlugdo gydytojų motyvaciją dirbti.
„Pirmiausia, mes turime suvokti, kokią mes transliuojame žinutę, kad chirurgas yra vos ne žudikas. Reali vos ne laisvės atėmimo bausmė, apribojama galimybė verstis praktika, piniginė bauda. Iš esmės, atsitiko nelaimė, bet ta nelaimė yra prilyginama vos ne tyčiniam nusikaltimui“, – sako Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkės pavaduotoja Jurgita Sejonienė.
Taip pat pacientės artimieji prašo priteisti apie 240 tūkstančių eurų, iš kurių turtinė žala sudaro beveik 14 tūkstančių eurų.
Ir tai Lietuvoje yra ne pirmas atvejis, kai gydytojas dėl klaidos, pasibaigusios paciento mirtimi, atsiduria teisiamųjų suole. Štai prieš keletą metų nuteistas chirurgas urologas Mindaugas Žiukas, iš jo dvejiems metams atimta teisė verstis mediko praktika. Chirurgas operacijos metu pacientui pažeidė klubinę veną, dėl to kilo ūminis vidinis kraujavimas ir žmogus mirė.
„To paties daktaro Žiuko atvejis rodo, kad kai jam buvo apribota teisė versti medicinos praktika, operuoti Lietuvoje, jisai tą sėkmingai išvažiavęs daro Švedijoje. Tai mes turime galvoti, ar mes norime prarasti tuos žmones, kurie galėtų sėkmingai dirbti, galbūt daliai iš jų reikėtų kvalifikaciją pakelti. Kitais atvejais reikėtų pažiūrėti, ar nėra kokių sisteminių problemų įstaigoje“, – pasakoja J. Sejonienė.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtai įsitikinęs, kad baudžiamasis procesas prieš medikus turėtų vykti tik tuo atveju, jei paaiškėtų, kad gydytojas tyčia pakenkė pacientui arba pažeidė darbo drausmę, pavyzdžiui, operaciją atliko būdamas girtas.
Pasak ministro, jau nuo šių metų sausio įsigaliojo „žalos be kaltės modelis“, kuriuo yra siekiama skatinti analizuoti gydytojų klaidas, o ne juos sodinti už grotų ir atimti licenciją.
„Baudžiamasis persekiojimas turėtų būti taikomas tik tada, jei mes darytume prielaidą, kad medikas tai padarė tyčia. Arba jisai veikė kažkokiom aplinkybėm, kurios pažeidžia ir darbo drausmę. Pavyzdžiui, buvo neblaivus, apsvaigęs nuo kažkokių medžiagų. Tada tai yra asmens kaltė“, – teigia ministras Aurelijus Veryga.
Operuojantys chirurgai pripažįsta, kad jų darbas kupinas streso ir įtampos, todėl žmogiškų klaidų pasitaiko ir čia. Maža to, po atliktų operacijų niekas nėra apsaugotas nuo komplikacijų, mat kiekvieno žmogaus organizmas skirtingai reaguoja į intervenciją.
„Chirurgo darbas yra tiktai tam tikra dalis. Toliau priklauso ir nuo ligos sudėtingumo, ir nuo ligos išplitimo sudėtingumo, galima paminėti ir organizmo atsparumą, yra daug veiksnių. Netgi, sakykime, tų komplikacijų sunku išvengti ir paprastesnėse operacijose“, – kalbėjo chirurgas Gintaras Varanauskas.
Lietuvos medikų sąjūdis tvirtina, kad atimti gydytojo licenciją už padarytą klaidą yra paprasta, tačiau sugrąžinti sužlugdytą mediką į darbo rinką yra kur kas sudėtingiau, mat mediko nueitas kelias yra be galo ilgas, į jį investuojami dideli pinigai ir laikas.
„Ką mes gausime patraukę iš sistemos žmogų, į kurį investavo valstybė, kol jisai baigė studijas, į kurį investavo žmogus, kuris įgijo kvalifikaciją. Nes operuoti, tai ne taip, kad tu pabaigei 12 metų studijas ir eini operuoti. Tam reikia dar keletą metų asistuoti, daug mokytis ir važinėti. Nėra taip paprasta“, – sako J. Sejonienė.
Lietuvos medikų sąjūdis ragina remtis kitų šalių patirtimi, kur yra įdiegta mediko klaidos kultūra. Štai Didžiojoje Britanijoje anesteziologe dirbanti lietuvė pacientui vaistus suleido ne į stambiąją kaklo veną ir į širdį, o į miego arteriją. Pacientą ištiko insultas, vėliau jis mirė. Tačiau po šios klaidos jauna gydytoja turėjo pildyti dokumentus, nurodyti, kas atsitiko, aptarti situaciją su intensyviosios terapijos konsultantais ir galiausiai pranešti apie padarytą klaidą mirusiojo artimiesiems.
Net ir po visko jauna gydytoja nebuvo nulinčiuota įsiutusios minios, ji išsaugojo savo darbo vietą.
