Grupė mokslininkų ištyrė kraujo mėginius, paimtus iš paciento, užsikrėtusio koronaviruso sukeliamu susirgimu COVID-19 ir hospitalizuotu dėl vidutinio sunkumo simptomų.
Studijos, paskelbtos žurnale „Nature Medicine“, autoriai pabrėžia, kad organizmo bendrojo imuninio atsako į naują ligą seka buvo nustatyta pirmąkart.
„Stebėjome iš tikrųjų stiprų imuninį atsaką, pasireiškusį prieš klinikinį pasveikimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Melburne veikiančio Peterio Doherty universiteto Infekcijų ir imunologijos instituto darbuotoja Katherine Kedzierska.
„Stebėjome imuninį atsaką, bet ji [pacientė] regimai nesveikavo, bet po trijų dienų pacientė pasveiko“, – pridūrė ji.
Tyrėjai skuba sukurti vakciną nuo koronaviruso SARS-nCoV-2, kuriuo, kaip rodė antradienio 9 val. Grinvičo (11 val. Lietuvos) laiku paskelbti duomenys, pasaulyje užsikrėtė daugiau kaip 180 tūkst. žmonių, o daugiau kaip 7 tūkst. jų mirė.
K. Kedzierska sakė, kad jos grupės tyrimas buvo „svarbus žingsnis siekiant suprasti, kaip yra gyjama nuo [koronaviruso sukeliamo susirgimo] COVID-19.
„Gavome patikrinamų rezultatų su daugiau vidutiniškai sunkiai susirgusių pacientų. Dabar galime kelti klausimą: kaip tai skiriasi arba ko trūksta žmonėms, kurie suserga mirtinai?“ – pridūrė ji.
Tyrėja sakė, kad padarytas išvadas galima pritaikyti dvejopai.
Visų pirma jos padės virusologams sukurti vakciną, nes skiepijimo tikslas – išprovokuoti ir sustiprinti organizmo natūralų imuninį atsaką į infekciją, nepadarant žalos sveikatai.
Komanda nustatė keturias imuninių ląstelių populiacijas COVID-19 užsikrėtusios pacientės kraujyje, kai moters būklė pagerėjo.
K. Kedzierska sakė, kad šios populiacijos yra „labai panašios į mūsų matomas pas gripu susirgusius pacientus“.
Nors gripas kasmet pasaulyje nusineša šimtus tūkstančių žmonių gyvybių, prieš jį jau sukurta veiksmingų vakcinų.
Imuniniai žymenys
Tyrimo rezultatai taip pat galėtų būti praktiškai pritaikyti kuriant pacientų tikrinimo metodus, sakė K. Kedzierska.
Jų stebėjimai taip pat gali padėti sveikatos apsaugos tarnyboms geriau prognozuoti būsimus ligų protrūkius ir nustatyti pažeidžiamiausias gyventojų grupes.
Šie imuninės sistemos „žymenys“ teoriškai galėtų suteikti galimybę patikimiau prognozuoti, kuriems pacientams pasireikš lengvi simptomai ir kuriems gresia mirtinas pavojus.
Dauguma mirusių COVID-19 užsikrėtusių pacientų buvo senyvi arba kitomis ligomis sergantys žmonės, pavyzdžiui, kuriems anksčiau buvo diagnozuotas diabetas arba širdies ligos.
Kita vertus, vaikams ligos simptomų neretai nepasireiškia arba jie būna lengvi. K. Kedzierska sakė, kad reikia daugiau tyrimų, siekiant išsiaiškinti priežastį, bet vienas iš paaiškinimų galėtų būti faktas, kad senstančių žmonių organizmo imuninis atsakas natūraliai lėtėja.
Doherty instituto direktorė Sharon Lewin, viena iškiliausių užkrečiamųjų ligų specialisčių pasaulyje, sakė AFP, kad šios studijos rezultatai – daug žadantys.
„Tai rodo, kad organizme kyla labai geras ir stiprus imuninis atsakas į virusą ir kad jis susijęs su simptomų nykimu“, – pabrėžė Sh. Lewin.
„Tikėkimės, kad dabar sugebėsime sužvejoti tuos antikūnus ir auginti juos dideliu mastu“, – pridūrė ji.
