Lygių galimybių kontrolierė teigia, jog taip leidžiama asmenų diskriminacija ir ketina siekti atnaujinti teismo procesą.
2018 metais kontrolieriaus tarnyba nusprendė, jog Kauno poliklinikos padalinys Aleksote diskriminuoja žmones su judėjimo negalia, nes nuo 2010 metų nepritaiko pastato neįgaliesiems.
Tyrimą tarnyba pradėjo, gavusi moters, su neįgalia dukra negalėjusius atvykti neurologo konsultacijai, skundą.
Kauno poliklinika teigė, jog pastatas asmenims su judėjimo negalia nepritaikytas, nes yra senas, tai yra brangu ir dėl to užtruko, nes poliklinika neturėjo tam finansinių galimybių, kurių aktyviai ieško.
Lygių galimybių kontrolierė Agenta Skardžiuvienė konstatavo, kad Kauno poliklinika nesudarė vienodų sąlygų visiems vartotojams gauti tokias pačias paslaugas ir tokiu būdu sudarė sąlygas diskriminuoti asmenis, turinčius judėjimo negalią.
LVAT: neįvertinti kiti būdai gauti paslaugas
Poliklinika šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, teigdama, jog vyksta darbai siekiant poliklinikos pastatą pritaikyti neįgaliesiems ir kad įstaiga tikslo diskriminuoti neturėjo.
Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė, įvertinęs, jog pastato senumas ar pareiškėjo tikslo diskriminuoti neturėjimas nepaneigia diskriminacijos fakto.
Šį sprendimą apskundusi poliklinika teigė, jog vertinant situaciją svarbu atsižvelgti į tai, jog poliklinika sudaro alternatyvias sąlygas asmenims su negalia: specialistai atvyksta pas negalią turinčius žmones į namus arba nukreipia pas specialistus, kur šie gali patekti bei dar kartą pabrėžė, jog pastato rekonstrukcijos darbai užtruko dėl didelės jų kainos.
Bylą išnagrinėjęs LVAT atkreipė dėmesį, kad reikalavimas pritaikyti pastatus neįgaliesiems turi būti vykdomas, kai šie pastatai yra statomi, rekonstruojami, remontuojami arba keičiama statinių paskirtis, kas poliklinikos pastate daroma minimu laikotarpiu nebuvo.
Teismas taip pat pažymėjo, jog kontrolierė „nevertino, ar buvo sudarytos kitos sąlygos pareiškėjui, kai jis pats savarankiškai negali patekti į Poliklinikos padalinio poskyrį, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, be kita ko, ir pareiškėjo nurodytą kaip alternatyvų vieną iš būdų – paslaugos teikimą namuose“.
Atsižvelgęs į tai, jog nebuvo ištirtos svarbios aplinkybės, teismas panaikino kontrolierės sprendimą ir nurodė skundą nagrinėti iš naujo.
Šis LVAT sprendimas yra neskundžiamas.
Kontrolierė: leidžiama asmenų diskriminacija
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, reaguodama į šį sprendimą, penktadienį išreiškė susirūpinimą bei pavadino jį „precedento neturinčiu“.
„Šiuo teismo sprendimu iš esmės pasakoma, kad nėra būtina užtikrinti senų pastatų, kuriuose teikiamos viešosios paslaugos, prieinamumo. Tai ne tik prieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijai, bet nubraukia ilgametį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, nevyriausybinių organizacijų bei aktyvistų darbą siekiant asmenų su negalia savarankiškumo“, – pranešime cituojama kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.
„Kaip tuomet reikėtų vertinti pagarsėjusią rinkimų bylą, kurioje asmenys, negalėję patekti į balsavimo vietas ir taip balsuoti lygiai su visais, prisiteisė kompensacijas?“ – svarsto ji.
Kontrolierė atkreipia dėmesį, kad tai, jog poliklinikos administracija buvo pradėjusi prieinamumo užtikrinimo procesą, nepaneigia paties pažeidimo fakto – sprendimo priėmimo metu pacientai su negalia negalėjo patekti į Šilainių padalinio Aleksoto Šeimos sveikatos priežiūros poskyrį.
„Ketinimas pašalinti pažeidimą ateityje ar rengimasis jo pašalinimui savaime šio pažeidimo nepanaikina. Be to, faktas, kad poliklinikos administracija neturėjo tikslo diskriminuoti asmenų su negalia, nepanaikina atsakomybės prieš pacientus su negalia. Jie turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas savo rajone, o ne vykti ten, kur patogu poliklinikos darbuotojams“, – teigia A. Skardžiuvienė.
Lygių galimybių kontrolierė reiškia susirūpinimą šiuo LVAT sprendimu. Pasak jos, jis gali iš esmės keisti diskriminacijos dėl negalios atvejų tyrimą bei lėtinti visuomeninės reikšmės pastatų prieinamumo užtikrinimą nacionaliniu mastu.
A. Skardžiuvienė ketina prašyti atnaujinti bylinėjimosi su Kauno miesto poliklinika procesą.
Pasak tarnybos, pagal iki šiol galiojusią teisminę praktiką alternatyvus paslaugų gavimas buvo laikomas asmens teise, bet ne pareiga.
