gydytojai

Šeimos gydytoja Toma Kundrotė sistemos atnaujinimus vertina kritiškai, esą jie neveikia net gydytojams, tai ką jau kalbėti apie pacientus. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo nepamiršti ir kitų būdų registruotis pas gydytojus.

Vis daugiau žmonių skundžiasi ilgėjančiomis eilėmis prie odontologų kabinetų poliklinikose. Kai kuriems tautiečiams sugedus dantims tenka laukti tris, o kartais ir šešis mėnesius. Medikų teisių gynėjai atkerta – kitaip nebus: kol poliklinikos nemokės didesnių algų ir negerins darbo sąlygų, jauni specialistai ir toliau dirbs privačiame sektoriuje ar net užsienio šalyse.

28-erių tauragiškės Simonos Jakutienės gyvenimas prieš kelerius metus apsivertė aukštyn kojomis. Būdama sveika, 22 metų mergina susirgo klastinga liga, kurios tikslios diagnozės negali nustatyti nei vienas gydytojas. Šiuo metu mergina sėdi neįgaliojo vežimėlyje, tačiau stengiasi kuo labiau džiaugtis gyvenimu ir iš jo pasiimti viską, ką jis duoda. Simonos liga prasidėjo neseniai baigus mokslus ir pradėjus dirbti bendrosios praktikos slaugytoja, 2018 metais.

Iš Teksaso kilęs Vincentas Tolmanas buvo miręs 45 minutes – radę jo kūną kavinės tualete, medikai įkėlė jo kūną į lavonmaišį ir nuvežė į ligoninę. Akis į akį su mirtimi susidūręs vyras papasakojo, ką matė – nuo jo žodžių šiurpsta oda. 2002 m. sausį Vincentas sukniubo vienos kavinės tualete. Prieš tai kartu su draugu jie išgėrė įtartinų maisto papildų, nusipirktų internetu ir pajutę, kad kažkas negerai, nulėkė į artimiausią kavinę, tikėdamiesi, kad pavalgę pasijus geriau.

Rokiškio rajono ligoninėje beveik pusę metų darbuojasi trys nauji, jauni, skirtingų sričių specialistai. „Rokiškio Sirena“ jau rašė, kad vasaros viduryje darbą rajono gydymo įstaigoje pradėjo: vidaus ligų gydytojas, skyriaus vedėjas Justas Grušauskas, gydytojas geriatras, geriatrijos skyriaus vedėjas Vidas Šavinis bei fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Žygimantas Paliūnis.

Prieš keletą dienų kaunietės Dalios Darugelienės gyvenimas trumpam sustojo. Jos mamai prarijus svetimkūnį, pirminės pagalbos sulaukti nepavyko, tačiau namuose paskambinus į greitosios pagalbos centrą, su gydytojos nurodymais, pati moteris sugebėjo apsaugoti mamą nuo galimos nelaimės.

Prieš aštuonerius metus, 28-erių klaipėdietė Jūratė Devintinaitė pajautė pirmuosius pakitusios sveikatos požymius. Šių metų pavasarį moteris sužinojo netikėtą diagnozę – trečioji Laimo ligos stadija. Tv3.lt naujienų portalui Jūratė pasakoja, kokie yra pirmieji ligos požymiai, su kokiais sunkumais jai tenka susidurti ir įspėja visus lietuvius.

Gydytoja įspėja – šventinis persivalgymas gali baigtis rimtomis sveikatos problemomis ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Šiomis dienomis medikai laukia pacientų antplūdžio, jų, manoma, bus maždaug trečdaliu daugiau nei eilinę budėjimo dieną. Pastebima, kad per šventes ir lietuviai yra linkę persivalgyti riebaus maisto, dažnam tai baigiasi sveikatos sutrikimais.

Besiskundžiantiems dėl didelių eilių pas gydytojus, šie siūlo pacientams visų pirma atsigręžti į save. Tiek gydytojai, tiek poliklinikų vadovai sutartinai pabrėžia, kad užsiregistravę pas specialistą, tačiau negalėdami atvykti ir to neatšaukę asmenys dirbtinai išpučia eiles taip iš kitų atimdami brangaus vizito pas gydytoją laiką. Nors atšaukti vizitą įpareigoja jau trejus metus galiojantis įstatymas, dar kone 10–15 procentų nesivargina to daryti.

Į darbą skubančius vilniečius nuo ryto linksmino „Raudonosios nosys“ – taip pasivadinę gydytojai klounai. Linksmoji komanda bandė miestiečius atitraukti nuo kasdienių rūpesčių ir kalėdinio chaoso: minčių apie šventinių patiekalų gaminimą ir dovanų pirkimą. Klounai gyventojams dovanojo raudonas nosis: stengėsi, kad kiekvienas vilnietis dieną pradėtų su plačia šypsena veide. Iš greitosios juoko tarnybos automobilio išlipa „Raudonųjų nosių“ komanda. Iš viso 4 gydytojai klounai.

Šeimos medicinos stiprinimas – vienas iš prioritetinių Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) tikslų. Siekiant didinti kokybiškų ir inovatyvių šeimos medicinos paslaugų prieinamumą, mažinti šeimos gydytojams tenkančią administracinę naštą, plečiama šeimos gydytojo komanda.

Pasigirdus žiniai apie gydytojo savižudybę medikų profsąjungos pradėjo tikinti, kad bene 90 procentų medikų yra perdegę.  Ar išties tokia situacija, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė medikų sąjūdžio narė, parlamentarė Jurgita Sejonienė. Ar pažinojote kolegą, galbūt žinote, ar jis iš tiesų jautė nerimą darbe? Kolegą pažinojau, tiesa, jau ketvirti metai kaip nedirbu Santaros klinikose. Iki tol teko dirbti ilgiau nei 10 metų, tai tikrai pažįstu visą bendruomenę.

Medikų bendruomenę sukrėtė žinia – namuose nusižudė jaunas, vos trisdešimt šešerių pilvo chirurgas. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, tad informacijos šykšti ir nusižudžiusio gydytojo vadovai, tyli ir pareigūnai. Policijos teigimu, medikų namuose rastas legaliai laikytas šautuvas. Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė prabyla apie nepakeliamą darbo krūvį, mažus atlyginimus medikams. Esą prieš du mėnesius dėl šios priežasties nusižudė ir Šiaulių ligoninės akušerė.

Škotijoje, Edinburge gyvenančių lietuvių šeimą ištiko siaubingas likimas – 17-mečiui Dominykui galvoje buvo aptiktas didžiulis auglys. Dominykas auga teologės ir elektriko inžinieriaus šeimoje bei turi 15 metų sesę. Jo mamai Laimai plyšta širdis – nuo vaikystės jos vaiko kalba buvo nerišli, todėl mokykloje jis patyrė patyčias. Atlikus magnetinį rezonansą buvo nustatyta, kad visa tai buvo dėl didžiulio auglio.

Mokslininkai nustatė, kad raudonajame vyne esantis natūralus junginys gali sutrikdyti organizmo medžagų apykaitą ir dėl to pradeda skaudėti galvą. Šių junginių – flavonolio, kvercetino, natūraliai yra visuose vaisiuose ir daržovėse, įskaitant vynuoges.  Kvercetinas laikomas sveiku antioksidantu, tačiau susimaišęs su alkoholiu jis gali kelti problemų, nustatė Kalifornijos universiteto Deivise mokslininkai.

Paviešinus sostinės viešosiose gydymo įstaigose dirbančių gydytojų ir slaugytojų vidutinį darbo užmokestį patys medikai tik gūžčiojo pečiais. Jie stebėjosi, iš kur traukiami tokie dideli skaičiai, mat realybė kur kas liūdnesnė – į rankas gaunama alga ne tik mažesnė, bet ir krūviai daug didesni. Praėjusią savaitę Vilniaus miesto tarybos narys prof.

Nėra elektros, sugriauti namai, vaistinė ir vietinė ambulatorija. Nėra gydytojų, odontologų. Žmonės suvargę, pavargę nuo karo, skurdo, nuolat dingstančios elektros, nuolatinės baimės ir įtampos. Tokią realybę išvydo į karo nuniokotus kaimus ir gyvenvietes Ukrainoje padėti vietos gyventojams nuvykusi šeimos gydytoja Toma Kundrotė.  Pagelbėti praktiškai visai be sveikatos priežiūros likusiems žmonėms dviem savaitėms į Charkivo regioną važiavusi gydytoja neslėpė prieš išvyką jautusi nerimą.

Dvi didelės sostinės poliklinikos ėmėsi naujovės – gydytojai specialistai pacientus konsultuoja ir šeštadieniais. Nors kol kas ši iniciatyva laikina, viliamasi, kad tai galėtų padėti spręsti eilių pas gydytojus klausimą. Vilniuje esančios Antakalnio ir Karoliniškių poliklinikos ėmėsi naujovės – vizitams pas tam tikrus specialistus galima registruotis ir šeštadieniais.

Jau senokai pastebėta, kad orų pokyčiai veikia gyvūnų elgesį, pavyzdžiui, artėjant audrai paukščiai keičia skrydžio trajektorijas, tačiau kaip ir kada orai veikia žmones? Slėgis, debesuotumas, temperatūra, magnetinės audros, o gal ir mėnulio fazės turi įtakos tam, kaip jaučiamės? Ši tema vis dažniau aptariama tiek gydytojų, tiek gamtos mokslų profesionalų. Dabar labai dažnai kalbama apie magnetines audras.

Ilgos eilės gydymo įstaigose tapo aktualia šių dienų problema. Tam, kad užsiregistruotum pas gydytoją, neretai tenka laukti mėnesį ar daugiau. Kristinai, gyvenančiai Šakiuose, apsilankius Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, tyrimas, po pulmonologo konsultacijos buvo atidėtas iki 2027 metų birželio mėnesio. Kristina po apsilankymo pas pulmonologą (kvėpavimo takų bei plaučių ligų gydytoją) buvo užrašyta į eilę tyrimui. Viskas įvyko 2021 metų birželio mėnesį.

Nepaisant žaismingai skambančio pavadinimo – „kukurūzų spragėsių plaučiai“ yra rimta ir reta plaučių liga, galinti sukelti ilgalaikę žalą, todėl svarbu ją pastebėti anksti. Ši liga pažeidžia mažiausius plaučių kvėpavimo takus (bronchioles), todėl atsiranda kosulys ir dusulys. „Kukurūzų spragėsių plaučiai“ – tai obliteracinis bronchiolitas, kuris pažeidžia mažiausius plaučių kvėpavimo takus ir sukelia kosulį bei dusulį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena apie galimybę greitai ir patogiai pas gydytoją užregistruoti savo artimąjį ar kitą atstovaujamą asmenį, naudojantis išankstine pacientų registracijos (IPR) informacine sistema. „Susiduriame su situacijomis, kai ne visi asmenys turi elektroninę bankininkystę ar e. parašą, ne visi turi gebėjimų naudotis e. paslaugomis.

Spaudoje padaugėjo istorijų apie lėtinę Laimo ligą: sergantys žmonės tvirtina, kokia ji klastinga ir griaunanti gyvenimus, o infektologai lyg susitarę linguoja, kad viską pagydo. AlytusPlius.lt skaitytoja po daug metų nusprendė pasidalinti savo skausmo ir sėkmės istorija. Laimo liga susirgau prieš 4 metus, kai studijavau ir svajojau apie gražią ateitį. Jau mąsčiau, kur ir ką galėsiu dirbti baigusi studijas, ieškojau praktikos – tėvai didžiavosi, kad studijuoju sostinėje puikiame universitete.

Lietuvoje eilės pas gydytojus specialistus – milžiniškos. Kad patektų pas kardiologą tautiečiai laukia 2–3 mėnesius. Sveikatos ministras Arūnas Dulkys sako, kad gydytojus bandoma motyvuoti finansiškai, tačiau tai, kaip greitai žmonės patenka pas gydytojus, labai priklauso ir nuo gydymo įstaigų vidinės tvarkos. Pavyzdžiui, Raseinių ligoninėje, iš kurios neseniai išėjo nemažai mediku, eilėse gyventojams tenka pralaukti dar ilgiau. Vizito pas kardiologą Lietuvoje reikia laukti ir porą mėnesių.

Kėdainių sveikatos priežiūros įstaigos išnaudojo mažiau, nei galėtų sveikatos priežiūros specialistų skatinimo lėšų. Pagal šią programą iš savivaldybės biudžeto skiriamos lėšos gali būti naudojamos padengti dalį medikų išlaidų, jei šie perka arba nuomojasi būstą Kėdainiuose, tačiau, pasirodo, kad nors rajono gydymo įstaigoms ir pavyko pritraukti čia dirbti naujų medikų, tačiau nei vienas jų gyventi Kėdainiuose nenori, tad ir didelė dalis lėšų lieka nepanaudotos.

Seimas antradienį pritarė įstatymų pakeitimų projektui, kuriuo, be kita ko, bus suteikta daugiau funkcijų slaugytojams. Nemažai diskusijų viešojo erdvėje paskatinęs sprendimas, tikimasi, padės sumažinti administracinę naštą šeimos gydytojams ir didinti slaugytojų savarankiškumą. Pakeitus Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymą, slaugytojai bei akušeriai gaus daugiau atsakomybių.

Gera žinia kenčiantiems dėl inkstų akmenų: nuo šiol nėra tokio inkstų akmens, kurio negalėtų suskaldyti lazeris. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikai jau porą savaičių akmenis šalina nauju Tulio lazeriu, kuris yra ir galingesnis, o, svarbiausia, saugesnis pacientui. Šis lazeris veikia tiksliai į akmenį, todėl mažesnė rizika pažeisti aplink esančius audinius.  Tulio lazeris – naujoviškas, prieš penkerius metus pasaulyje pradėtas naudoti lazeris.

Seimas antradienį svarstys įstatymų pakeitimo projektus, kuriais siekiama patikslinti savivaldybėse dirbančių sveikatos specialistų pareigybes bei sumažinti administracinę naštą gydytojams. „Pirmiausia, siekiama suderinti teisės aktus su anksčiau priimtais teisės aktais.

Kitų metų pradžioje pradės veikti atnaujinta Išankstinės pacientų registracijos informacinė sistema (IPR IS) internete. Kaip pažymi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), sukurti nauji įrankiai leis savarankiškai registruotis į eilę sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, kai konsultacijai pas gydytoją norimu laiku nėra laisvų vietų. Ministerijos teigimu, įgyvendinus sistemos atnaujinimą, pacientai taip pat galės gauti informaciją apie galimybę perkelti vizitą pas gydytoją į ankstesnį laiką.

Šešiasdešimties metų vilniečio bandymas išsigydyti nemigą džiovintomis musmirėmis baigėsi reanimacijoje. Vyras pateko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę sunkios būklės. Kaip pats pasakoja, po trijų suvalgytų musmirių kepurėlių ėmė elgtis neadekvačiai: trankė galvą į lovą, nesiorientavo aplinkoje, vyrą krėtė drebulys. Atskubėję medikai vyrui surišo rankas ir kojas, išvežė į ligoninę. Gydytojai vyrą panardino į komą.

Skandalas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje – per aštuonis šių metų mėnesius ligoninę paliko apie septyniasdešimt darbuotojų. Penki medikai išėjo pastarosiomis savaitėmis. Ir gydytojai, ir kiti ligoninės darbuotojai skundžiasi įtampa darbe bei sunkiai pakeliamais krūviais. Dalis medicinos darbuotojų prisipažįsta išeinantys į niekur. Per Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vartus išskuba ne tik greitosios automobilis.

Minimaliai invazyvi procedūra su individuliai pritaikytu stentgraftu atlikta 35 metų moteriai, kuriai dėl buvusių operacijų atvira išsiplėtusios aortos chirurgija būtų ypač rizikinga. Pasak procedūrą atlikusių gydytojų VUL Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro intervencinės radiologijos skyriaus gydytojo intervencinio kardiologo doc.

Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) sveikatos apsaugos darbuotojų profesinei sąjungai skelbiant, jog ligoninę masiškai palieka darbuotojai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad situacija nėra tragiška, pirmadienį pranešė LRT radijas. Kaip teigia radijas, anot profsąjungos, per pirmą rugsėjo savaitę pareiškimus išeiti iš darbo įteikė penki gydytojai, o iš viso šiais metais iš ligoninės išėjo 68 darbuotojai.

Iš Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) masiškai traukiasi darbuotojai. Kaip LRT radijui pirmadienį teigė RVPL sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, šiais metais iš darbo išėjo 68 darbuotojai, per pirmą rugsėjo savaitę pareiškimus išeiti įteikė 5 gydytojai. Apie darbą ligoninėje radijui pasakojo viena iš darbuotojų, nepanorusi atskleisti savo tapatybės. „Paskutiniu metu nekokios nuotaikos. Atvirai sakant, padėtis ne iš maloniausių.

Gydytojai specialistai viešai pasidalijo istorijomis, kurių epicentre atsiduria nėščios moterys. Pasakojama, kad egzistuoja ir tokių situacijų, kai būsimu tėvu galimai yra paauglės senelis. Socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Gimdos kaklelis“ paviešintos skirtingos istorijos, kurios atskleidžia, kodėl mokyklose lytinio švietimo pamokos yra reikalingos. „Ne, jiems tikrai nereikia mokytis mokyklose tose „iškrypėliškose” pamokose.

Kodėl medikai palieka gydymo įstaigas ir ar Lietuvoje vis dar galioja „švogerių“ krašto standartai, kai vieni yra lygesni už kitus ir turi išskirtines sąlygas gauti sveikatos paslaugas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė ir Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.

Daug diskusijų socialinėje erdvėje sukėlė plintantis naujas reiškinys jaunimo tarpe, kad esą jaunuoliai siekia turėti psichikos raidos sutrikimą ar net psichikos ligas. Garsiai  piktinasi ne tik internautai, bet ir medikai.  Dviejuose mokyklose vaikų psichologu dirbantis Edvardas Šildauskas naujienų portalui tv3.lt sako, kad kiekvienas paauglys ieško būdų pritapti arba įsiprasminti kažkokioje kultūroje.

Raseinių ligoninėje darbą pradėjo penki nauji gydytojai, atšaukiami ribojimai dėl pacientų stacionarizavimo Vidaus ligų skyriuje, pranešė savivaldybė.

Joniškio ligoninės vadovas Martynas Gedminas papasakojo apie nutikusią nemalonią situaciją – sulaukęs asmeninio skambučio iš nepatenkinto įtakingo asmens jis priminė, kad nėra lygesnių už lygius ir tikėtis išskirtinės priežiūros vien dėl savo statuso nereikėtų, nes, kaip pats sako, „nėra kažkokio užslėpto meniu VIP klientams“.  M. Gedminas pasakojo sulaukęs skambučio į asmeninį telefoną iš, kaip pats sako, sąlyginai vietiniame krašte reikšmingo žmogaus, kuris kažkokiais būdais ga...

Sveikatos apsaugos ministerija sugalvojo, kaip sumažinti darbo krūvį jo nebepakeliantiems šeimos gydytojams. Nuo naujųjų metų dalį jų darbų – taip pat ir pacientų konsultavimą, perleis slaugytojams. Šeimos gydytojai tokia perspektyva patenkinti, tačiau slaugytojams kyla daugybė klausimų, kaip reikės susitvarkyti su pacientais. Slaugytojai reikalauja už naujus darbus ir atsakomybes didesnių algų, kurios šiuo metu yra kone perpus mažesnės negu šeimos gydytojų.

Šeimos gydytojų komandose dirbantys slaugytojai nuo kitų metų pacientus galės konsultuoti savarankiškai. Tai sukėlė didžiulę diskusiją socialinėje erdvėje. Į tai sureagavo ir ministras Arūnas Dulkys, jis penktadienio rytą dar kartą komentavo šį sprendimą, tik šį kartą jau socialinėje erdvėje.

Šeimos gydytojų komandose dirbantys slaugytojai nuo kitų metų pacientus galės konsultuoti savarankiškai, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Kaip nurodoma pranešime, slaugytojas pagal savo kompetenciją galės įvertinti paciento sveikatos būklę, paskirti tyrimus ir suteikti kitas paslaugas, o esant poreikiui – nukreipti pacientą pas šeimos gydytoją.

Tarp medikų vis atgimstant diskusijoms, ar nereikėtų pagalvoti apie vizitų pas tam tikrus gydytojus apmokestinimą arba baudų taikymą kaip papildomą pacientų drausminimo priemonę, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ramina, kad to įvesti nėra numatęs.  Ministras primena, kad šis klausimas nebuvo nei Vyriausybės programoje, nei yra tarp Sveikatos apsaugos ministerijos darbų, todėl jokių iniciatyvų dėl papildomų pacientų apmokestinimų nėra planuojama.

Liepos 20 d., Zarasuose apsilankęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad padėtis Zarasų ligoninėje, kai darbą paliko per dešimt gydytojų, yra aiškus signalas vietos politikams nedaryti gydymo įstaigų politinių žaidimų aikštele, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime. Su Zarasų mere Nijole Guobiene ir ligoninės bendruomene susitikęs ministras aptarė galimus veiksmus, kaip normalizuoti ligoninės darbą ir grąžinti medikų ir pacientų pasitikėjimą.

Klaipėdietė Ieva nebežino, ko griebtis – nors turi siuntimą, savo šešiametės dukros jau tris mėnesius negali užrašyti pas kardiologą Klaipėdos vaikų ligoninėje. Ligoninė savo ruožtu sako, kad talonai skirstomi pagal specialistų darbo krūvį, jie išduodami pagal galiojančią tvarką, tačiau nesutinka, kad užsiregistruoti pas specialistą neįmanoma net tris mėnesius, nes nėra talonų.

Paramos gavėjų sąraše gali nebelikti medikų, per koronaviruso pandemiją padėjusių įveikti šią ligą. Vyriausybė ketina pritarti tokiam pakeitimui – dėl to ministrų kabinetas apsispręs trečiadienį.

Viešoji erdvė mirga nuo gyventojų skundų, kad eilės pas gydytojus yra didžiulės. Neretai pavyksta užsiregistruoti ne vizitui pas gydytoją, o tik į išankstinę laukimo pas jį eilę. Ligonių kasų specialistai savo ruožtu ragina nepatingėti paieškoti valstybės apmokamų paslaugų ir kitose gydymo įstaigose. Vilnietė Miglė (vardas pakeistas) portalui tv3.lt pasiskundė, kad poliklinikoje, prie kurios yra prisirašiusi, negalėjo internetu užsiregistruoti vizitui pas gydytoją dermatovenerologą.

Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojos laiškas, kuriame vilnietė Rūta skundžiasi negalinti patekti pas dermatovenerologą. Pasak jaunos moters, pas gydytoją specialistą patekti iš tiesų labai sudėtinga, o susisiekus su gydymo įstaiga jai buvo pasiūlyta stoti į laukiančiųjų eilę su galimybe pas mediką patekti po pusmečio.

Niujorko valstijos įstatymų leidžiamoji valdžia, kurioje daugumą turi demokratai, antradienį paskelbė priėmusi įstatymo projektą, kuriuo suteikiama teisinė apsauga gydytojams, išrašantiems ir siunčiantiems aborto tabletes pacientėms valstijose, kur ši procedūra draudžiama. Įstatymo projektą dar turi pasirašyti valstijos gubernatorė, demokratė Kathy Hochul (Keiti Houkul). Ji yra išreiškusi paramą tokiam žingsniui.