gripas

JAV Niujorko valstijos gubernatorius Endriu Kuomas (Andrew Cuomo) paskelbė nepaprastąją padėtį dėl itin sunkios formos šių metų gripo epidemijos, informuoja BBC. Niujorko valstijoje užfiksuota 20 tūkst. susirgimo gripu atvejų. Tai keturis kartus daugiau nei pernai žiemą. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras pranešė, jog praėjusią savaitę 7,3 proc. mirčių lėmė tokios ligos, kaip plaučių uždegimas ir gripas. Tai jau viršija epidemijos lygį.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 47-ąją šių metų savaitę (lapkričio 19–25 d.) didesnis sergamumas gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis, lyginant su prieš tai buvusia savaite, registruotas visose Lietuvos administracinėse teritorijose. Šalyje 51,2 susirgimo atvejų per savaitę teko 10 tūkst. gyventojų. Į gydymo įstaigas dėl gripo kreipėsi 14 pacientų, hospitalizuoti – 4 asmenys.

Antibiotikai gydo tik bakterijų sukeltas ligas,– jie nepadės pasveikti nuo virusų sukeltų ligų, tokių, kaip peršalimas ar gripas, – Europos supratimo apie antibiotikus dienos proga, kuri minima kasmet lapkričio 18 dieną, primena Higienos instituto specialistai. „Antibiotikai – tai specialiai kovoti su bakterijomis sukurti vaistai, – jie naikina bakterijas arba sustabdo jų augimą“, – teigia Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Pacientų saugos skyriaus vyr.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis praėjusią savaitę sumažėjo - vidutiniškai sirgo 36,48 iš 10 tūkst. gyventojų. Nors sergančiųjų sumažėjo, medikai džiaugtis neskuba. Manoma, kad sergamumo statistiką šiek tiek galėjo pakoreguoti praėjusią savaitę buvusi laisva diena - tuomet mažiau gyventojų kreipėsi į poliklinikas.

97 177 sezoninio gripo vakcinos dozės, nupirktos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, jau pristatytos į 474 šalies sveikatos priežiūros įstaigas. Ši vakcina pasiekė poliklinikas, ligonines bei globos ir slaugos namus – visas įstaigas, pateikusias paraiškas šiai vakcinai gauti.

Sergamumas gripu Lietuvoje gerokai didesnis nei pernai tuo pačiu metu Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje auga sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Praėjusią 41-ąją metų savaitę sergamumo rodiklis siekė 52,04 atv./10 tūkst. gyventojų. 40-ąją metų savaitę šis rodiklis buvo 50,31 atv./10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 41-ąją savaitę registruotas Tauragės administracinėje teritorijoje (30,57 atv.

Įsibėgėjus rudeniui pastebime, kad mūsų sveikata gerokai suprastėja – pradedame sloguoti, čiaudėti, jaučiamės pavargę ir ligoti. Kartais neatrandame tokios blogos savijautos priežasčių – rodos, gerai maitinamės, išsimiegame, stengiamės sportuoti.

Norint išvengti rudeniškų ligų, būtina imtis profilaktinių priemonių nelaukiant, kol ligos paplis. Keičiantis orams, vis dažniau aplink save išgirstame ir pamatome šniurkščiojančių, kosėjančių, užkimusių ar kitaip peršalimo ligų kamuojamų žmonių. Turbūt daugelis iš mūsų tuomet tyliai pagalvojame, jog kažin ar pavyks mums patiems to išvengti.

Per vieną 1958 metų savaitę Nebraskos valstijoje (JAV) buvo šaltakraujiškai nužudyta dešimt žmonių. Paaiškėjo, kad tai padarė devyniolikmetis Čarlzas Starkveteris, o jam talkino vos 14 metų sulaukusi bendrininkė Kerilė Fiugeit. Ginklų kolekcionierius 1958 metų sausio 25-ąją Nebraskos valstijos Linkolno mieste, Belmondo aveniu name, priklausančiame Veldos ir Mariono Bartletų šeimai, buvo įtartinai tylu.

Vaikai į savo gimdytojų gyvenimą įneša visko: laimės, nemiegotų naktų ir, be abejo, virusų. Vis dėlto, nors tėvai nuo atžalų užsikrečia iš darželių ir mokyklų parsineštomis infekcijomis, rodos, kad peršalimo ligoms ir gripui jie tampa atsparesni. Sheldon Cohen kartu su kolegomis iš Mellono universiteto Pitsburge, Pensilvanijoje, atnaujino tyrimus, kurių metu į tiriamųjų nosis buvo įdiegti gripo arba rinovirusai, kurie sukelia peršalimo ligas, rašo newscientist.com.

2009 metais pasaulyje siautęs kiaulių gripas galėjo nusinešti daugiau kaip pusės milijono žmonių gyvybes. Tai būtų gerokai daugiau nei spėjo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Atitinkamą išvadą daro tyrimą atlikę Atlantos sveikatos centro mokslininkai, praneša agentūra AFP. PSO iki šiol teigė, kad kiaulių gripas pražudė 18 500 žmonių. Tuo tarpu JAV mokslininkai sako, kad nuo kiaulių gripo sukeltų padarinių pasaulyje galėjo mirti nuo 151 700 iki 575 400 gyventojų.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė susirgo. Tai paaiškėjo ketvirtadienį rytiniame parlamento posėdyje. Seimui apsvarsčius ir pritarus Įstatymo dėl Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Indonezijos Respublikos pagrindų susitarimo dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo projektui,  Seimo pirmininkės pavaduotojas Erikas Tamašauskas pasiūlė jį priimti skubos tvarka.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis praėjusią savaitę – vasario 20–26 dienomis – palyginti su ankstesne savaite, vėl pabandė įsisiautėti. Sergamumo statistika fiksuoja pagausėjusius susirgimus.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistai sako, nors žiema jau eina į pabaigą, bet būtina neprarasti budrumo ir pasirūpinti savo sveikata, nes kai kurie žmonės apie savo sveikatą pagalvoja tik susirgę... O juk jos už jokius pinigus nenusipirksi.

2009 metais Švedijoje įgyvendinus didžiulę skiepijimo nuo kiaulių gripo kampaniją, buvo išgelbėtos šešios gyvybės, teigia Švedijos specialistai. Šalyje buvo panaudota 5,4 mln. vakcinų, o tai reiškia, kad buvo paskiepyta apie 60 proc. gyventojų. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), pasibaigus gripo pandemijai, suskaičiavo, kad Švedijoje 100 tūkstančių žmonių teko 0,31 mirties atvejo. Toks pat rodiklis buvo ir Vokietijoje, kur buvo paskiepyta tik 8 proc. gyventojų.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis 5-ąją 2012 metų savaitę (sausio 30 d. – vasario 5 d.), palyginti su prieš tai buvusia savaite, sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sumažėjo visuose Panevėžio apskrities rajonuose. Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Panevėžio apskrityje labai nevienodas ir svyruoja nuo 11,3 iki 49,5 atvejo/10 000 gyventojų.

Nors gripo virusai į Lietuvą paprastai atkeliauja jau spalį, šiemet sergančiųjų gripu skaičius epidemijos masto dar nepasiekė. Neįprastai šilta žiema pristabdė viruso plitimą, tačiau atvėsus orams, anot kalbintų specialistų, netrukus galime sulaukti gripo atvejų pagausėjimo. Sergančiųjų skaičius svyruoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergančiųjų gripu skaičius pastaruoju metu svyravo nedaug – vieną savaitę jų šiek tiek padaugėdavo, kitą – sumažėdavo.

Šeštadienį pietinėje Kinijos Guangdongo provincijoje nuo paukščių gripo mirė vyras. Prieš savaitę jis dėl plaučių uždegimo buvo paguldytas į ligoninę, skelbia valstybinė žiniasklaida. 39-erių Šendženo mieste gyvenęs autobuso vairuotojas gruodžio 21-ąją pasijautė prastai.

Sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pamažu auga, bet epidemijos iki Naujųjų metų dar nesitikima. Pasakyti tiksliai, ar gripo epidemijos dar galime sulaukti šiemet, labai sunku. Daug kas priklausys ir nuo orų, bet vilčių, kad viruso šėlsmas nusikels į 2012-uosius, medikams teikia netrukus prasidėsiančios moksleivių žiemos atostogos. Paprastai būtent vaikų susibūrimo vietose – t. y. mokyklose ir fiksuojamas didžiausias sergamumas.

Kad ir kaip stengtumėmės jo išvengti, gripas kasmet kerta netikėtai, o kartais net ir labai skaudžiai, lydimas įvairiausių komplikacijų. Gydytojai išskiria tris gripo virusų tipus – A, B ir C. Pirmųjų dviejų tipų virusai sukelia epidemijas, dėl A tipo viruso kas 10-40 metų kyla pandemija (epidemija išplitusi po visą pasaulį). A ir B tipo gripo virusai ypatingi tuo, kad nuolat kinta, atsiranda naujų jų porūšių, kurios išprovokuoja naujų epidemijų atsiradimą.

Ar žinojote, kad netinkamai vartojami antibiotikai gali ne tik nepadėti, bet ir pakenkti jūsų sveikatai? Ar žinojote, kad šiais vaistais negalima gydyti peršalimo ar gripo? Jau penktus metus lapkričio 18 d. Europos supratimo apie antibiotikus dieną Lietuvoje ir kitose šalyse gyventojai raginami atsakingai gydytis antimikrobiniais vaistais ir juos vartoti tinkamai. Veikia bakterijas Antibiotikai kitaip dar vadinami antimikrobiniais vaistais.

Susirgimų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis praėjusią savaitę padaugėjo, bet nepasiekė spalio mėnesio vidurkio. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, sergamumo rodiklis nuo 27,44 susirgimo atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų, išaugo iki 35. Spalio mėnesį Lietuvos gyventojai sirgo labiau – rodiklis neretai viršijo 40. Sergamumo rodiklis – tai susirgimų atvejai, vidutiniškai tenkantys 10 tūkstančių gyventojų.

Retas kuris iš mūsų atšalus orams nesiskundžiame peršalimu. Anot specialistų, nežiūrint šio negalavimo pavadinimo, šaltis nėra pagrindinė peršalimo ligų priežastis. Stiprūs temperatūros ir drėgmės svyravimai turi neigiamos įtakos žmogaus organizmui. Dėl to sumažėja jo atsparumas įvairiems virusams, infekcijoms. Ką iš tiesų žinome apie peršalimą, kas jį sukelia, kaip nuo jo saugotis ir kas padeda įveikti šią ligą, teiraujamės gydytojos, vaistininkės ir žolininkės.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis praėjusią savaitę išliko stabilus, būdingas šiam metų laikui. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, per savaitę – spalio 24–30 dienomis – sergamumo rodiklis net šiek tiek sumažėjo: nuo 44,27 susirgimo atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų, iki 42,11 atvejo. Sergamumo rodiklis – tai susirgimų atvejai, vidutiniškai tenkantys 10 tūkstančių gyventojų. Kai šis rodiklis peržengia 100, skelbiama epidemija.

Medicinos specialistai sako, kad skiepai yra viena veiksmingiausių priemonių gyventojų mirtingumui mažinti ir vidutiniam amžiui pailginti. Vis dėlto, Lietuvoje skiepijasi vos 6 proc. gyventojų, o tėvai vis dažniau atsisako skiepyti savo atžalas. Iš per pastaruosius 200 metų padarytų trijų didžiausių atradimų medicinos srityje būtent skiepai yra veiksmingiausia ir naudingiausia priemonė visuomenės sveikatai palaikyti.

Kartu su rudeniu į Lietuvą grįžta ūmiosios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Praėjusią savaitę šalyje užregistruota 38,5 susirgimo gripu ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos atvejo, tenkančio 10 tūkstančiųgyventojų. Gripas kol kas diagnozuotas tik šešiems žmonėms. Daugiausia sergančiųjų – Kaune. Kodėl taip netikėtai užpuolė šaltojo sezono ligos, nors ruduo neūžauja vėjais ir neprausia lietumis? O ir po vasaros, rodos, vitaminų prisotintas organizmas turėtų intensyviai kovoti su ligomis.

Sergamumas gripu ir ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje praėjusią savaitę neviršijo įprasto šiam metų laikui lygio, tačiau po truputį auga. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (VVSPT) duomenimis, 41-ąją metų savaitę – spalio 10–16 dienomis – sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bendras rodiklis siekė 41,61 susirgimo atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų.

Medikų tvirtinimu, geriausia apsauga nuo gripo ir ūmių kvėpavimo takų infekcijų yra skiepai. Bėda tik, kad kiekvienais metais susiduriame vis su kita gripo viruso atmaina. Štai kodėl vakcinavimą reikia kartoti kiekvieną sezoną, o ne tikėtis, kad pernykščiai skiepai suveiks. Saugokite imunitetą Visi mes nors kartą gyvenime esame turėję karščio. Šaltkrėtis, laužomi kaulai, galva plyšta nuo skausmo... Visa tai tipiški gripo simptomai. Gripas – lašeliniu oro būdu plintanti infekcija.

Skai­ty­to­jams pa­tei­kia­me in­ter­viu su gy­dy­to­ju Ma­ri­ju­mi Mo­tie­jū­nu. – Nuo­mo­nių apie skie­pus yra ga­na įvai­rių – vie­ni ne­ti­ki jų efek­ty­vu­mu, bai­min­da­mie­si komplika­ci­jų, ki­ti pa­si­kliau­ja vien tik jais. Ku­rie iš jų tei­ses­ni ir ko­dėl rei­kia skie­py­tis? – Kas­met gri­pu Lie­tu­vo­je su­ser­ga tūks­tan­čiai žmo­nių, 10 proc.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad šį sezoną cirkuliuos tokie patys kaip ir pernai gripo virusai: A(H1N1), A(H3N2) ir B tipo, tačiau Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai ragina neprarasti budrumo. Saugesni gali jaustis tik tie žmonės, kurie praėjusį sezoną persirgo gripu, ir jų ligą sukėlęs gripo viruso tipas buvo patvirtintas laboratorijoje.

Esant permainingiems orams daugėja susirgusiųjų infekciniais kvėpavimo takų uždegimais. O gripo virusas atveria kelius bakterinėms ligoms, sukeliančioms komplikacijas. Todėl specialistai žmonėms pataria imtis visų saugumo priemonių vos sunegalavus, o priklausantiems rizikos grupėms nedelsiant pasiskiepyti, praneša LTV „Panorama“. Penkerius metus donoro širdį nešiojantis vilnietis Rimvydas Vekerotas daugiau nekreipti dėmesio į, atrodo, paprastą ligą – gripą – nesiryžtų.

Sergančiųjų eilės nutįso prie gydytojų kabinetų durų. Daugiausia jose – moksleivių, kuriems diagnozuojamos ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, dėl kurių dažniausiai vargina sloga, užgulta nosis, kosulys, galvos ir gerklės skausmas, čiaudulys, akių gleivinės paraudimas. Praėjusią savaitę medikų pagalbos prireikė net 571 šiauliečiui ir tai – dvigubai daugiau, nei prieš tai buvusią savaitę.

1. Didysis Londono Maras 1665–1666 metai, 100 000 aukų Dar vis ginčijamasi, ar tai buvo maro epidemija ar vis dėlto virusinė hemoraginė karštinė – nepaisant to, ja apsikrėtė ir mirė per 100 000 žmonių. Manoma, kad infekcija buvo atvežta iš Amsterdamo 1665 metais. Pats Karalius Čarlzas pabėgo iš šalies bei įsakė išnaikinti mieste visas kates ir šunis. Šis neapgalvotas poelgis lėmė žiurkių, kurios buvo pagrindinės ligos nešiotojos, pagausėjimą.

Rudenį mažėja žmogaus darbingumas, atsiranda mieguistumas, prastėja nuotaika. Vis dažniau sergama ir virškinimo trakto, viršutinių kvėpavimo takų ligomis, depresija. O po kelių savaičių sulaukiama ir infekcinių ligų protrūkio. Panevėžietė Dainora Radzevičienė pasakojo, kad ne pageltę lapai, bet savijauta praneša apie atėjusį rudenį. Moteriai dingsta nuotaika, o organizmas „susidraugauja“ su ligomis – peršalimu, žemu kraujospūdžiu, sąnarių uždegimu.

Kai už lango toks žvarbus lietus, peršalti galima ir vasarą. Anot medikų, visų pirma vasara yra anginų metas, tačiau šiam laikui būdinga ir sloga, gerklės uždegimas, laringitas bei faringitas. Rimtai susirgus, kreipkitės į medikus, bet nepamirškite ir gerų efektyvių „liaudiškų“ būdų. Šeimos gydytojas Renatas Dainius primena, kad kreiptis į gydytojus reiktų, jei kūno temperatūra pakilusi aukščiau 38ºC, vargina stiprus kaulų, raumenų, sąnarių skausmas, sunkus kosulys, prakaitavimas.

Mokslininkai teigia, kad pagaliau surastas pirmasis antikūnas, galintis įveikti bet kokio tipo gripo A virusą. Eksperimentai, atlikti su gripu apkrėsta pele parodė, kad šis antikūnas gali būti naudojamas kaip vaistas ypač sunkiais gripo susirgimo atvejais. Tikimasi, kad tolesni tyrimai ir jo tobulinimas leis sukurti „universalią vakciną“ nuo gripo. Jei pasisektų, kievieną žiemą nebereikėtų kurti vis naujos vakcinos, atsižvelgiant į kasmetinius gripo viruso pokyčius.

Elektrėnų „Energijos-Orakulo“ generalinis direktorius Petras Nausėda tokios sezono pabaigos, kokia ištiko jo komandą, nelinkėtų niekam. Į paskutiniąsias reguliaraus sezono rungtynes su Jelgavos „Žiemgala“ ir Rygos „LSPA“ komandomis „Energija“ važiuoja vos dešimt žaidėjų. Pusę komandos išguldė gripas. „Nežinau kito tokio atvejo kai šitiek žaidėjų suserga vienu metu. Neįsivaizduoju kaip reikės kovoti.

Kaip atsispirti ligoms, kai aplinkui visi čiaudi ir kosi? Kiekvienas turi savo receptus. Dažnai griebiamės iš vaikystės prisimenamų naminių priemonių. Daugelis jų ir šiandien yra veiksmingos. Dažniau vėdinkite Šiuolaikiniai mokslininkai tiksliai nustatė, kodėl tamsiuoju metų laiku taip išplinta gripas. Vos vienas užsikrėtęs žmogus kosėdamas ir čiaudėdamas virusų pripildo visą patalpą. Kosint oras iškvepiamas iki 80 km/val. greičiu, per keletą metrų pasklinda apie 3 tūkst. seilių lašelių.

Dažnai vos pajutę peršalimo simptomus, griebiamės vaistų, nes tikime, kad jie išspręs visus mūsų negalavimus. Vaistus geriame nuo skausmo, nemigos, netgi streso, nežiūrėdami į jų pakuotę ar kainą. Iliuzija, kad nesergi Kauno medicinos universiteto profesoriaus, habilituoto daktaro Eduardo Vaitkaus teigimu, ne tik lietuviai, bet ir apskritai dauguma žmonių pasaulyje pernelyg pasikliauna vaistų galia ir geria juos vos progai pasitaikius, nes nori greito poveikio.

Tikėtina, kad gripo epidemija jau pasiekė piką ir tokio lygio sergamumo rodikliai gali laikytis porą savaičių, o paskui sergančiųjų ims sparčiai mažėti. Gripo epidemija yra paskelbta 16 savivaldybių, dar keturiose –Rokiškio, Kupiškio, Ukmergės ir Mažeikių rekomenduojama ją skelbti.

Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad nuo šių metų sausio 9 iki 27 dienos Kauno apskrityje užregistruoti 4 mirties nuo gripo viruso A(H1N1) atvejai. Šio sezono gripo aukos yra 3 kaunietės (46, 58 ir 75 m. amžiaus) ir aštuoniolikmetis Kauno rajono gyventojas. Nei vienas iš šių asmenų nebuvo skiepytas sezoninio gripo vakcina, nors du iš jų dėl lėtinių ligų priklauso gripo rizikos grupei ir galėjo būti paskiepyti valstybės biudžeto lėšomis.

Universali gripo vakcina, galinti apsaugoti nuo visų gripo atmainų, pirmą kartą sėkmingai išbandyta su žmonėmis. Vakcina atakuoja visų tipų virusų proteinus, o ne atskiras jų atmainas, teigia Oksfordo universiteto Jennerio instituto mokslininkai. Šis metodas kasmet gali padėti nuo ligos apsaugoti apie milijardą žmonių. Pasiskiepijusieji apsaugą įgytų maždaug dešimčiai metų, praneša Telegraph.co.uk. Vakcina išbandyta su 11 sveikų savanorių, visi jie buvo vyresni nei 50 metų.

Ketvirtąją šių metų savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, palyginti su ankstesne savaite, išaugo. Šiuo metu 10 tūkst. gyventojų tenka 100 sergančiųjų per savaitę. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (VVSPT) duomenimis, epidemiją yra paskelbusios 8 savivaldybės: Prienų, Varėnos, Klaipėdos, Kėdainių rajonų ir Kauno, Klaipėdos, Šiaul ių, Marijampolės miestų.

Lietuvoje dėl gripo viena po kitos darbą kuriam laikui nutraukia bendrojo lavinimo mokyklos, nes jose mažėja pamokas lankančių vaikų.Kaip praneša Lietuvos radijo korespondentė Lidija Jankauskienė, Šiauliuose dėl susirgimo gripu ir peršalimo ligomis karantinas paskelbtas 9 mokyklose. Pamokos nevyksta trijose gimnazijose, keturiose pagrindinėse mokyklose, vienoje vidurinėje ir vienoje pradinėje mokykloje. Dar 15 miesto bendrojo lavinimo mokyklų nedirba atskiros klasės.

Į Lietuvą įsiveržusi gripo epidemija kelia įmonių, ypač nedidelių, susirūpinimą. Mat susirgus keliems darbuotojams, nėra, kam dirbti, randasi nuostolių. Yra buvę atvejų, kai vienu metu susirgus visam kolektyvui, laikinai teko uždaryti visą įmonę. Įpusėjus žiemai gripas ir viršutinių kvėpavimų takų susirgimai pakerta vis daugiau žmonių. Miestuose skelbiamos gripo epidemijos. Dėl to neramiai šiuo metu gyvena ir verslininkai.

Lietuvoje patvirtinti dar du mirties nuo gripo A(H1N1) viruso atvejai, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Iš viso šį sezoną nuo gripo mirė jau 9 žmonės. Pirmadienį mirė 75 metų Kupiškio gyventojas. Jis gripu susirgo sausio 5-ąją, o kitą dieną buvo paguldytas į ligoninę. Tą pačią dieną mirė 60 metų vilnietė. Ji ligoninėje dėl kitų ligų buvo gydoma nuo sausio 3 d. Laboratorijoje patvirtinta, kad abu ligoniai buvo užsikrėtę gripo A (H1N1) virusu.

Gripo ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas šiemet prasidėjo anksčiau ne įprasta. Numatant, kaip elgsis susirgęs žmogus, bus lengviau ne tik jam pačiam pasirūpinti savo poreikiais, bet ir laviruoti tarp susirgusių artimųjų kaprizų. Kiekvienas Zodiako ženklas serga savaip. Ir nors čia pateikiamuose aprašymuose neapsieita be ironijos dozės, vis dėlto šie teiginiai – ne iš piršto laužti. Avinas paprastai pirmasis iš visų ženklų pasigauna virusą.

Skelbiama, jog pastebimai daugėja sergančiųjų gripu ir jo komplikacijomis. Medikai taip pat laukia pavojingų ligų protrūkio ir tam rengiasi. Šiaulių ligoninės medikai vakar aptarė situaciją gydymo įstaigoje ir pastebėjo, kad sunkiai sergančiųjų dar nėra daug: dar nepasitaikė sunkių ligos atvejų.

Įsibėgėjant gripo sezonui kyla vaistinių pelnai. Vaistininkai sako, kad žmonės medikamentus perka ne taip paniškai kaip pernai, bet išleidžia ne ką mažiau. Vis dėlto pernykščius pelnus, sumušusius pastarojo meto rekordus, vargu ar farmacininkams pavyks pasiekti, praneša LTV informacinė laida „Šiandien“. Daugėjant sergančiųjų ir persišaldžiusiųjų, daugėja ir žmonių vaistinėse.