Nors gripo virusai į Lietuvą paprastai atkeliauja jau spalį, šiemet sergančiųjų gripu skaičius epidemijos masto dar nepasiekė.
Neįprastai šilta žiema pristabdė viruso plitimą, tačiau atvėsus orams, anot kalbintų specialistų, netrukus galime sulaukti gripo atvejų pagausėjimo.
Sergančiųjų skaičius svyruoja
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergančiųjų gripu skaičius pastaruoju metu svyravo nedaug – vieną savaitę jų šiek tiek padaugėdavo, kitą – sumažėdavo. „Praėjusią savaitę sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis truputį išaugo. Daugiausia sergančiųjų buvo Vilniaus, Kauno ir Marijampolės, o mažiausia – Alytaus ir Tauragės apskrityse. Palyginti su pirmos metų savaitės duomenimis, ligonių smarkiai padaugėjo visoje šalyje, išskyrus Klaipėdos, Tauragės ir Vilniaus apskritis“, – sakė ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus specialistė Eglė Paužaitė. Gripo atvejų kol kas nėra daug ir kitose Europos šalyse – jose registruojami tik pavieniai susirgimai, todėl, anot visuomenės sveikatos specialistės, sunku nuspręsti, kada epidemija ateis į mūsų šalį.
„Praėjusiais metais sergamumas gripu išaugo sausio–vasario mėnesiais, tad tikėtina, kad šiemet viruso suaktyvėjimo sulauksime tokiu pat metu. Epidemijai kilti įtakos turi gamtos sąlygos ir pačių žmonių judėjimas, būrimasis masinėse vietose. Juk, pavyzdžiui, per mokinių ir studentų atostogas sergamumas gripu sumažėjo. Mokymosi įstaigos buvo tuščios, todėl ir virusas ne taip sparčiai plito“, – paaiškino E.Paužaitė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Infekcinių ligų klinikos vadovė doc. dr. Auksė Mickienė patikslino, kad pernai sausio viduryje jau buvo užregistruota daug gripo atvejų. „Paprastai gripo virusai suaktyvėja šaltuoju metų laiku. Šiemet kol kas ramu, tačiau laukia dar sausio antra pusė ir visas vasaris. Vis daugiau žmonių peršąla, dalis suserga ir perduoda virusą kitiems, tačiau kada tiksliai užsives ši grandinė ir koks bus epidemijos mastas, niekas negali nuspėti“, – pripažino gydytoja.
Skiepytis dar ne vėlu
Oficialus gripo sezonas – kai aplinkoje yra gripo virusų – šiaurės pusrutulyje trunka nuo spalio pradžios iki balandžio mėnesio. Pietuose žmonės gripu jau persirgo, todėl ten siautusių virusų laukiama ir mūsų šalyje.
„Daugmaž vienodomis proporcijomis pietų pusrutulyje buvo pasiskirstę trys virusai – sezoniniai A (H3N2) ir B tipo gripo virusai, bei 2009 m. pandemiją sukėlęs A (H1N1) tipo gripo virusas. Manoma, kad šie trys virusai cirkuliuos ir šiaurės pusrutulyje“, – prognozavo infektologė A.Mickienė. Nuo minėtų trijų virusų yra sukurta vakcina. Identiškos sudėties skiepai buvo platinami ir praėjusį sezoną, todėl mirčių dėl vadinamojo kiaulių gripo, pasak LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovės, buvo galima išvengti. „Šie žmonės mirė nuo 2009 m. pandemiją sukėlusio gripo viruso, nors pernai buvo galima nuo jo apsisaugoti laiku pasiskiepijus. Visuomenė turi suprasti, kad gripo vakcina nėra šimtu procentu efektyvi, tačiau pasiskiepijęs žmogus net ir susirgęs sirgs lengviau, infekcija nesikomplikuos ir tikrai netaps mirties priežastimi“, – tikino pašnekovė.
Imunitetui įgyti reikia bent dviejų savaičių, todėl skiepytis patariama prieš gripo sezoną. „Virusas Lietuvoje jau yra, todėl dabar pasiskiepijus imunitetas gali ir nespėti susidaryti. Nors, kaip sakoma, niekada nėra per vėlu“, – teigė infektologė. ULAC duomenimis, šiais metais vakcinacijos apimtis, palyginti su praėjusiu sezonu, yra panaši. Valstybei nupirkus 100 tūkst. gripo vakcinos dozių, skirtų rizikos grupių asmenims skiepyti, spalio–gruodžio mėnesiais jos buvo išnaudota 86,7 proc. „Šie žmonės iš tiesų skiepijasi aktyviai, tačiau mokamos vakcinos panaudota kur kas mažiau. Už savo lėšas šiemet pasiskiepijo beveik 21,5 tūkst. žmonių. Tiesa, pernai jų buvo šiek tiek daugiau nei 8 tūkst. Gruodis praėjo ramiai, tad visi norintys dar gali pasiskiepyti“, – pasirūpinti savo ir aplinkinių sveikata skatino ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus specialistė E.Paužaitė.
Mirštama nuo infekcijos sukeltų komplikacijų
Gripas didžiausią grėsmę kelia vaikams, vyresniems nei 65 metų žmonėms bei sergantiems lėtinėmis plaučių, širdies, inkstų, kepenų ligomis, taip pat cukriniu diabetu, bronchų astma. „Nuo gripo nė vienas nėra apsaugotas, tačiau būtent šiems asmenims infekcija dažniausiai komplikuojasi plaučių ar ausų uždegimu, bronchitu, sinusitu, paūmina lėtines ligas. Tokie gripu užsikrėtę asmenys miršta ne tiesiogiai dėl gripo, o nuo jo sukeltų komplikacijų. Gripas tarsi pasislepia po kitų ligų diagnozėmis, todėl visuomenė ir neįvertina tikrosios jo grėsmės“, – taip žmonių nusiteikimą prieš skiepus aiškino LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė A. Mickienė.
Gripą galima įrodyti tik brangiais laboratoriniais tyrimais, todėl dažniausiai infekcija diagnozuojama pagal klininius požymius. Per 2009-ųjų pandemiją valstybė finansavo šiuos tyrimus, todėl buvo tiksliai žinoma, kokio tipo virusu ir kiek žmonių serga. „Mano žiniomis, Lietuvoje kol kas nėra išskirta nė vieno gripo viruso atvejo, nežinome, kokie virusai mūsų šalyje yra. Galime tik spėti, kad jie yra tokie patys, kaip ir kitose šalyse“, – teigė pašnekovė.
Paprastai gripas nusitaiko į vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergančius asmenis, tačiau prieš dvejus metus siautęs pandeminis A (H1N1) tipo gripo virusas rinkosi jaunas bei sveikas aukas, vidutiniškai – keturiasdešimtmečius. „Pernai mirė jau vyresni asmenys – maždaug 50 metų. Dalis iš jų sirgo lėtinėmis ligomis. Šiemet šis virusas į mūsų šalį atėjo jau trečią kartą, daugelis su juo buvo susidūrę ankstesniais gripo sezonais, todėl tikėtina, kad jie bus įgiję imunitetą“, – kalbėjo infektologė A.Mickienė. Jos įsitikinimu, visuotinė vakcinacija nutrauktų viruso plitimą.
Kaip sumažinti užsikrėtimo virusais tikimybę:
• dažnai plauti rankas;
• vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis ir masinio žmonių susibūrimo vietų;
• kosint ir čiaudint prisidengti burną;
• neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
• gerai vėdinti patalpas;
• susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, pasilikti namuose.
Daiva Šalc
