gripas

Žinių radijas Pastarąją savaitę 11-oje Lietuvos savivaldybių sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis viršijo 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų, o gripas sudaro apie 30 proc. susirgimų.

Pastarąją savaitę 11-oje Lietuvos savivaldybių sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) viršijo 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų. Šis slenkstis peržengtas Druskininkų (163,96 atvejo 10 tūkst. gyventojų), Kauno miesto (118,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų), Marijampolės (106,29 atvejo 10 tūkst. gyventojų), Panevėžio miesto (116,46 atvejo 10 tūkst. gyventojų), Molėtų rajono (152,27 atvejo 10 tūkst. gyventojų), Visagino (113,2 atvejo 10 tūkst.

Europos ir Azijos šalyse nustatomi vis nauji paukščių gripo atvejai. Olandijoje šiemet užregistruoti jau 5 atvejai, Vokietijoje – 4, Anglijoje – 1, Bulgarijoje – 1 ir Italijoje – 1. O Kanadoje paukščių gripas buvo diagnozuotas žmogui, grįžusiam iš kelionės po Kiniją. Tad artėjant pavasarinei sparnuočių migracijai labai svarbu imtis atsargumo priemonių.

Trečdalyje savivaldybių peržengtas gripo epidemijos slenkstis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis buvo 102 atvejai dešimčiai tūkstančių gyventojų. Daugiausiai sergančiųjų – Alytaus apskrityje, Kaune, Panevėžyje. Dėl gripo ligoninėje atsidūrė per 120 žmonių: daugiau nei 70 jų nepilnamečiai ir kūdikėliai.

 Kaune, Marijampolėje bei Prienų ir Jonavos rajonų savivaldybėse šią savaitę paskelbta gripo epidemija. Nuo pirmadienio gripo epidemija paskelbta Kaune ir Prienuose, nuo antradienio – ir Jonavoje. Trečiadienį gripo epidemiją paskelbė ir Marijampolė. Gripo epidemija skelbiama, kai sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pasiekia 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o gripas sudaro apie 30 proc. susirgimų.

Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad Kauno apskrities teritorijoje sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sparčiai didėja. Iš viso trijose apskrities savivaldybėse sergamumo rodiklis smarkiai viršijo epidemijos lygį, ir daugėja gripo atvejų skaičius, todėl nuo pirmadienio Kauno mieste ir Prienų rajone paskelbta gripo epidemija. Gripo epidemiją Jonavos rajone Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai rekomendavo skelbti dar praėjusią savaitę.

Kauno klinikinės ligoninės medikai pastebi, kad prasidėjęs sezoninis gripas negailestingai pakerta vaikus – gydymo įstaigos Vaikų ligų II-asis skyrius perpildytas. "Gripas ir kiti virusai pastaruoju metu išties vis dažniau į patalą guldo vaikus. Mūsų skyrius šiomis dienomis yra perpildytas, tiesiogine to žodžio prasme", – aiškino Kauno klinikinės ligoninės Vaikų ligų II-ojo skyriaus vedėja Dalia Steponavičienė.

Gripas – viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ūmių ligų, nepaprastai pavojinga dėl sukeliamų komplikacijų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Šios infekcijos epidemijos Lietuvoje paprastai kyla gruodžio – vasario mėnesiais, todėl artėjant pavojingiausiam sezonui, kuomet tikėtina didžiausia tikimybė susirgti, būtina pasisaugoti patiems ir pasirūpinti savo artimųjų sveikata.

 Nors žiema jau įpusėjo, o gripo epidemija Lietuvą kol kas aplenkė, medikai ragina nerizikuoti sveikata ir dar suskubti pasiskiepyti nuo gripo. Ypač tai aktualu rizikos grupėms priklausantiems žmonėms, kuriems susirgimas gripu gali turėti itin skaudžių pasekmių. Pasak LSMU Šeimos medicinos klinikos vadovo profesoriaus Leono Valiaus, didžiausia nuo gripo besiskiepijančių žmonių banga buvo fiksuojama iki Kalėdų, o dabar dėl vakcinų į medikus kreipiasi kur kas mažiau žmonių.

 Pirmąją šių metų savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) išaugo, šių ligų atvejų daugiausia registruota Vilniuje, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Savaitę nuo gruodžio 29 dienos iki sausio 4 dienos sergamumas gripu siekė 34,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų, kai ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 26,2 atvejo tam pačiam gyventojų skaičiui.

 Parengė Sandra Miškinienė Viena vertus, biurų darbuotojams visi pavydi: dienas leidžia šiltoje, šviesioje, jaukioje patalpoje, ir darbas – ne griovius juk kasti. Kita vertus, ši iš pažiūros nerūpestinga ir net privilegijuota visuomenės dalis turi aibę savų problemų. Dažnas biuro darbuotojas tiesiai šviesiai prisipažins, kad net susirgęs normaliai sveikti negali – nedarbingumo lapeliai dažnoje įstaigoje, švelniai pasakius, nelaukiami, – ir viršininkas dažnai būna tikras žvėris.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Šeimos medicinos klinikos personalas šaltąjį metų sezoną pasitiko pasiskiepydamas nuo gripo. Medikai taip elgiasi siekdami apsaugoti pas juos atvykstančius pacientus ir skatindami juos taip pat pasiskiepyti. Medikai – taip pat tarp rizikos grupių Tyrimai rodo, kad neskiepyti gydymo įstaigų darbuotojai gripu serga 3,43 karto dažniau nei neskiepyti asmenys. Neskiepytų sveikatos įstaigų darbuotojų sergamumo gripu rodiklis siekia net 18,69 proc.

 Gripo viruso paplitimas Kiekvienais metais Europoje apie 10 proc. gyventojų suserga gripu. Lietuvoje registruojama apie 100 000 gripo atvejų, tačiau realus skaičius gali būti daug didesnis. Pasaulyje vyrauja A, B ir C tipo gripo virusai. A tipo virusai labiausiai patogeniški žmogui, sukelia sunkiausius susirgimus. B tipo gripo virusas sukelia lengvesnes gripo formas, dažniau vaikams.

Sloga, kosulys, temperatūra, sąnarių skausmai šaltuoju metų laiku į lovą paguldo daugybę įvairaus amžiaus žmonių. Dažniausiai dėl to „kalta“ kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia gripo virusas. Jo sezonas tęsiasi nuo lapkričio iki kovo. Kasmet pasitaiko atvejų, kai gripo komplikacijos ilgam paguldo į ligoninę, o kai kuriems ligoniams jos baigiasi tragiškai.Patikimiausias būdas išvengti gripo – laiku pasiskiepyti.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji respublikos specialistė akušerijos ir ginekologijos srities, profesorė Rūta Nadišauskienė informuoja: Kvėpavimo takų infekcijomis nėštumo metu kasmet suserga 20-30 proc. nėščiųjų, iš jų 10 proc. – laboratoriškai patvirtintu gripu. Gripas yra viena dažniausių infekcijų nėštumo metu.   2009-2010 metų gripo pandemijos metu nėščiosios, kurios sudaro 1 proc. populiacijos, sudarė 7-10 proc. hospitalizuotų, 6-9 proc.

Šiaulių visuomenės sveikatos centras informuoja, kad šių metų 40-osios savaitės (rugsėjo 29 d. – spalio 5 d.) duomenimis, bendras Šiaulių apskrities sergamumo ūmiomis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę sumažėjo nuo 51,7 atv./10 000 gyv. iki 46,8 atv./10 000 gyv. Bendroje sergamumo struktūroje registruotos tik ŪVKTI. Didžiausias sergamumas minėtomis infekcijomis registruotas Šiaulių mieste, mažiausias – Kelmės rajone.

 Pastarąją savaitę toliau augo sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Rugsėjo 22-28 dienomis 10 tūkst. gyventojų teko 60 ligos atvejų, ankstesnę savaitę šis rodiklis siekė 54 atvejus 10 tūkst. gyventojų. Didesnis sergamumas registruotas visose administracinėse teritorijose, išskyrus Alytaus administracinę teritoriją. Visoje Lietuvoje užfiksuoti aštuoni gripo atvejai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rugsėjo 15–21 d. siekė 54,0 atv./10 tūkst. gyventojų. Savaitę prieš tai šis sergamumo rodiklis siekė 42,6 atv./ 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis siekė 60,1 atv./10 tūkst. gyventojų.

 Aušrinė Šėmienė Su rudeniu į mūsų duris pasibeldžia ir peršalimo ligos, o silpnesnius į lovas guldo gripas. Bet tokiomis dienomis, užuot sukę pas gydytojus, žmonės griebia paracetamolio tabletę, o jei nepadeda, – ir kelias. Nors medikai tvirtina, kad populiarus vaistas gali pražudyti, jį kasdien vartoja apie 10 tūkst. Lietuvos žmonių. Sergančiųjų daugėja Lietuvoje daugėja sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.

Lietuvoje gripo sezono pradžia laikoma 40-oji metų savaitė, o baigiasi jis gegužės mėnesį (20-ąją metų savaitę). Kol kas daugiausiai sergama viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, tačiau sergamumas, lyginat su vasaros mėnesiais, išaugo. Netrukus turėtų pasirodyti ir pirmieji gripo atvejai, informuoja Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, Vilniaus apskrityje išaugo sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Pastarąją – 37-ąją metų savaitę sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šoktelėjo iki 56,69 atv./10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis tesiekė 27,55 atv./10 tūkst. gyventojų. Į balsas.lt redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris piktinasi kolegų neatsakingumu, kai jie sergantys eina į darbą ir sukelia grėsmę kolegoms.

Gydytojai ir vaistininkai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje sergamumas gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis nemažėja ir vasarą. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis šių metų birželį sergamumo rodikliai yra didesni nei tokiu pačiu metu pernai. Tai patvirtina ir pastaruoju metu vaistinėse išaugę antivirusinių preparatų pardavimai.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad šiais metais gerokai anksčiau nei įprastai mūsų šalies gydymo įstaigas pasieks nemokamos sezoninės gripo vakcinos. Be to, jomis bus galima paskiepyti daugiau žmonių – šiemet vakcinų nupirkta daugiau, nes jų pavyko įsigyti už mažesnę kainą. Šiais metais gerokai anksčiau nei pernai ir ankstesniais metais Lietuva jau yra pasirengusi tinkamai atremti kasmet gresiančią gripo epidemiją.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pavasariui keičiant žiemą, keičiasi ir sezoninės infekcinės ligos. Medikai įspėja, kad nors šių metų gripo sezonas buvo kiek lengvesnis, jis dar nesibaigė ir sunkėja peršalimo ligų formos, o nepasibaigus gripui, gamtoje jau atgijo ir erkės. Dėl šiltos žiemos šiemet susirgimų peršalimo ligomis medikai registravo mažiau. Pasak jų, lietuviai šį sezoną nuo gripo skiepijosi kiek aktyviau, iš viso apie 8 proc.

 Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) per praėjusią savaitę Lietuvoje beveik nepakito, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Praėjusią savaitę 10 tūkst. gyventojų teko 67,7 gripo ir ŪVKTI atvejai, o savaite anksčiau šis skaičius siekė 64,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Didesnis sergamumas nei ankstesnę savaitę registruotas Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės ir Vilniaus administracinėse teritorijose.

Be česnakų neįsivaizduojame lietuviškos virtuvės. Jais gardiname dešras, įvairius žuvies, mėsos ir daržovių patiekalus. Kitų šalių kulinarai česnakais aromatizuoja aliejų ir actą, juos marinuoja. Britai salotas mėgsta gardinti česnakų lapais. Be česnakų neįsivaizduojama ir graikų, ispanų, italų, vengrų bei serbų virtuvė. Česnakai – nepakeičiami greitai gendančių produktų konservantai. Bet ajurvedos specialistai jums pasakys, kad česnakai – ne maisto produktas, mat jie skatina pyktį.

Išaugęs darbuotojų sergamumas, gamybos ir paslaugų teikimo trikdžiai, smunkanti darbo atlikimo kokybė – tik keletas gripo sezonu darbdavį ištinkančių problemų. Artėjantis laikotarpis negąsdina tik laikinojo įdarbinimo bei gydymo paslaugas teikiančių įmonių – šiuo metu teikiamų paslaugų poreikis ženkliai išauga.

Šiemet žiema Lietuvoje stebina neįprastai šiltas orais ir daugeliui labiau primena vėlyvą rudenį ar ankstyvą pavasarį, o ne sniegu ir ledu pasipuošusį šalčiausią metų laiką. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, gruodžio mėnesio vidutinė oro temperatūra didžiuosiuose Lietuvos miestuose siekė 0,9–3,9 laipsnius šilumos, sausio vidutinė temperatūra taip pat numatoma 3–4 laipsniais aukštesnė už vidutinę.

Henrieta Aleknienė VL žurnalistė Atšalus orams žmonės pradėjo dažniau sirgti ūmiomis kvėpavimo takų ligomis ir gripu. Vilnius pirmauja Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, dabar pagal sergamumą šiomis infekcijomis sostinė pirmauja visoje šalyje. Sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) bei gripu auga ir visoje Vilniaus apskrityje. Praėjusią – 48-ąją – metų savaitę sergamumo rodiklis išaugo iki 72,66 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nuo praeitos savaitės padaugėjo gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) atvejų, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Šią savaitę užregistruota 59 gripo ir ŪVKTI atvejai 10 tūkst. gyventojų, o ankstesnę savaitę šis skaičius siekė 54 atvejus. Didesnis sergamumas registruotas visoje Lietuvoje. Per praeitą savaitę dėl šių susirgimų į ligonines paguldyta 14 asmenų, iš kurių keturi - iki dviejų metų, devyni - 2-17 metų amžiaus vaikai.

 Kas dešimtas Lietuvos gyventojas teigia, kad šiemet jau pasiskiepijo nuo gripo ar artimiausiu metu ketina tai daryti. Tačiau reguliariai nuo gripo skiepijasi tik 5 proc. Lietuvos gyventojų, o niekada nuo gripo nesiskiepijo 7 iš 10 apklaustųjų. Tai parodė Lietuvos gyventojų apklausa, kurią atliko didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT.

Šiemet tikimasi kiek lengvesnio gripo sezono nei pernai, sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai. Ankstesnio sezono metu kilo epidemija, buvo registruotas didelis sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), itin daug žmonių buvo paguldyta į ligonines, nuo gripo mirė aštuoni gyventojai.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad šiandien baigiamas gripo vakcinos, kuria nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, pristatymas mūsų šalies gydymo įstaigoms. Minėta sezoninio gripo vakcina, pradėta dalinti rugsėjo pabaigoje, buvo pristatoma dalimis. Vakcina jau paskirstyta 506 gydymo įstaigoms. Šiemet iš viso gali būti paskiepyta apie 100 tūkst. žmonių, nes buvo nupirkta 100 tūkst. dozių gripo vakcinos.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras praneša, kad šių metų spalio 21 d. – lapkričio 8-11 d. į asmens sveikatos priežiūros įstaigas pristatoma 2013–2014 m. gripo sezonui skirta vakcina „Fluarix“, įsigyta valstybės lėšomis, rizikos grupių skiepijimui.

Marija Gabrienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Kasmet po kelias gyvybes nusinešantis gripas, anot vaistininkų, ugdo naujus įpročius – kas skiepijasi, o kas iš anksto pradeda rūpintis organizmą stiprinančiais preparatais. Prekiautojų teigimu, papildų, vitaminų ir vaistažolių pardavimas, palyginti su vasara, išauga beveik trigubai. Vaistinių atstovai sako, kad šis ruduo kiek neįprastas – jau nuo rugsėjo žmonės aktyviau perka organizmą stiprinančius preparatus.

Kai šalyje tokie permainingi orai, darosi vis lengviau peršalti ar užsikrėsti virusu. Pajutus pirmuosius infekcijos simptomus – kosėjimą, gerklės skausmą ar slogą, juos pirmiausia bandykite įveikti natūralios medicinos pagalba. Liaudyje yra žinoma daugybė būdų, kaip atgauti jėgas stiprinant sveikatą pačios gamtos siūlomais „vaistais“. Vaistai „iš gamtos“ „Pajutus pirmuosius peršalimo požymius rekomenduojama likti namie ir sveikti. Nebūtina iškart gydytis vaistiniais preparatais.

Lina ABROMAVIČIENĖ Prasidėjus gripo sezonui sveikatos specialistai skuba informuoti gyventojus apie galimus pavojus sveikatai. Kadangi pati efektyviausia priemonė, kuri saugo nuo gripo, yra skiepai, gyventojai yra raginami skiepytis ir taip apsaugoti save bei savo šeimą nuo gripo protrūkių. Tačiau šiemet situacija kiek sudėtingesnė, nes daugumai sveikatos centrų vėluojama pateikti nemokamas gripo vakcinas.

Šiaulių apskrityje didėja sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), fiksuotas vienas gripo atvejis. Nuo šios savaitės šalyje oficialiai prasidėjo gripo sezonas. Sergančiųjų daugėja Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, gripo sezonas prasideda nuo 40-osios metų savaitės ir tęsiasi iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės. Šių metų gripo sezono pradžia – rugsėjo 30 dieną.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad pirmosios gripo vakcinos, kuriomis nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, šiandien jau pasiekė dalį šalies gydymo įstaigų. Likusios vakcinos įstaigas pasieks spalio mėnesį. Taigi, šiais metais gerokai anksčiau nei įprastai Lietuva tinkamai pasirengė atremti kasmet užplūstančią gripo epidemiją.

Švedijos ekspertai perspėja, kad Kinijoje neseniai atrastas naujo tipo paukščių gripo virusas gali pradėti plisti pasaulyje jau šį rudenį: naująjį štamą tiriantys virusologai jau pastebėjo nerimą keliančių tokio pavojaus ženklų. „Su šiuo virusu žmonija dar nėra susidūrusi. Jeigu jis pradės plisti, užsikrėsti gali visi pasaulio gyventojai“, – Švedijos radijui sakė Užkrečiamų ligų kontrolės instituto atstovė Annika Linde.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad šiais metais gerokai anksčiau nei įprastai yra tinkamai pasirengusi atremti kasmet užplūstančią gripo epidemiją – jau nupirktos gripo vakcinos, kurios gydymo įstaigas pasieks rudenį.

Atšilus orams erkės tapo aktyvios ir, kad pratęstų savo gyvenimo ciklą ir susilaukti palikuonių, ieško prasimaitinimo šaltinio. Daugelis erkių rūšių pavojingos gyvūnams bei žmonėms, nes platina infekcines ligas. Žarnose arba seilių liaukose erkės gali turėti bakterijų, pirmuonių arba virusų, kuriuos, siurbdamos kraują, perneša į aukos organizmą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2012-2013 m. gripo sezonas pasižymėjo ankstesniam sezonui nebūdingomis ypatybėmis: registruotas didelis sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), į ligonines buvo paguldyta itin daug žmonių, neišvengta epidemijų, užfiksuota mirties atvejų. Susirgimų pikas – sausio gale Tarp aplinkoje praėjusį gripo sezoną cirkuliavusių gripo virusų, didžiausią dalį sudarė A(H1)v ir tik apie ketvirtadalį (23,6 proc.

Septyni žmonės Alabamoje (JAV) dėl nežinomos kvėpavimo takų ligos buvo paguldyti į ligoninę, rašo „Associated Press“. Pranešama, kad nuo šios ligos du žmonės jau mirė. Pasak kalbinto Sveikatos departamento atstovo, paskutinis pacientas į ligoninę buvo pristatytas pirmadienį. Gydytojų nustatyti ligos simptomai: karštinė, kosulys ir kvėpavimo problemos. Be to, kai kuriems iš jų buvo diagnozuotas gripas. Šiuo metu medikai tiria mėginius ir bando nustatyti ūmaus viruso prigimtį.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje praėjusią – 20-ąją metų savaitę sumažėjo ir siekė 32,2 atv./10 tūkst. gyventojų. Panašus sergamumas buvo registruotas ir pernai tuo pačiu metu. 19-ąją šių metų savaitę šis rodiklis buvo 37,6 atv. / 10 tūkst. gyventojų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje keletą pastarųjų savaičių slūgęs, 19-ąją metų savaitę nežymiai išaugo ir siekė 37,6 atv. / 10 tūkst. gyventojų. 18-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis buvo 36,3 atv. /10 tūkst. gyventojų. Nors bendras sergamumas išaugo, gripo atvejų užregistruota mažiau, rašoma pranešime spaudai.

Naujos rūšies, Kinijoje pasirodęs, paukščių gripas H7N9 kelia rimtą grėsmę žmogaus sveikatai, pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (WHO – World Health Organization). Pasak WHO ekspertų, kurie praėjusią savaitę surengė spaudos konferenciją Londone, šia susirgimas, turi labai aukštą mirtingumo rodiklį, palyginti didelis užsikrėtimų skaičius kalba apie tai, kad gripas gali tapti pasaulinės pandemijos priežastimi. Šiuo virusu, kuris buvo aptiktas kovo mėnesį, šiandien užsikrėtę 126 žmonės.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo ir siekė 61,1 /10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu bendras sergamumo rodiklis buvo gerokai mažesnis – 34,5 atv./10 tūkst. gyventojų. Bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis ankstesniąją – 14-ąją metų savaitę siekė 65,9 atv. /10 tūkst. gyventojų, rašoma pranešime spaudai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje praėjusią savaitę vėl mažėjo ir siekė 65,9 /10 tūkst. gyventojų. Bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis ankstesniąją – 13-ąją metų savaitę siekė 71,2 atv. /10 tūkst. gyventojų. 2011–2012 m. gripo sezono 14-ąją savaitę bendras Lietuvos rodiklis buvo 39,0 atv./10 tūkst. gyventojų.