Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 2014 metų 25 -ąją savaitę siekė 20,5 atv./ 10 tūkst. gyventojų. 24-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 21,9 atv. /10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis siekė 18,5 atv. /10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje 12,6 atv./10 tūkst. gyventojų, o didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje 27,2 atv./10 tūkst. gyventojų.
„Dažnas mano, kad peršalimo ligų metas yra ruoduo ir žiema. Tuo tarpu vasara – tai laikas, kai peršalti neįmanoma. Tačiau būtent vasarą žmonės dažnai sukaista, perkaitę atsigaivina šaltais gėrimais, mėgaujasi maudynėmis šaltame vandenyje, vėdindami patalpas sudaro skersvėjus, todėl dažnam prasideda sloga ar gerklės skausmas, pakyla temperatūra, atsiranda kosulys. Kasdien sulaukiame pacientų, kurie sakosi dar vakar buvę sveiki maudęsi, mėgavęsi saule, o jau šiandien karščiuoja ir skundžiasi ūmiu gerklės skausmu“, – pasakojo vaistininkė Jūratė Švarcaitė.
Dažniausios ligos vasarą – angina, sloga, gerklės uždegimas, laringitas. Specialistė pastebi, kad žmonės neįvertina to, kad gelbėdamiesi nuo karščio skersvėjais, ledais, šaltais gėrimais, maudynėmis vėsiame vandenyje, netaisyklingai nustatytais kondicionieriais patys pastūmėjame save ligai į glėbį. „Rodosi karštas oras ir peršalimas yra nesuderinami dalykai. Tačiau per karščius pasigauti peršalimą šansų yra ne mažiau nei žiemą. Būtent pirmaisiais vasaros mėnesiais, kai saulė karšta, o vėjas dar šaltas, visiems norisi šilumos, skubama nusivilkti šiltesnius drabužius, o vėjas papučia ir to gana. Neveltui šiltuoju metų laiku į mus dėl peršalimo ligų dažniausiai kreipiasi jauni žmonės ir vaikai“, – pabrėžė šeimos gydytoja Violeta Januškienė.
Jos teigimu, išvengti peršalimo ligų tikrai įmanoma ir vasarą: „Žmogaus organizmas po žiemos būna nusilpęs, trūksta vitaminų ir mikroelementų. Susidūręs su virusais ar temperatūrų kaita organizmas yra lengviau pažeidžiamas. Todėl turėtume valgyti daugiau šviežių salotų, daržovių, vaisių, grūdinti organizmą ir vengti temperatūrų kaitos, neskubėti įjungti kondicionierių“, - sakė gydytoja V. Januškienė.
Tačiau net ir saugantis, dažnai nepavyksta išvengti susirgimų ir tada svarbu tinkamai gydytis. Pasak vaistininkės J. Švarcaitės pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, visada galima pasikonsultuoti su vaistininku kaip užkirsti kelią ligai.
„Užkimimą geriausia gydo vaistažolių arbatos, skalavimai, gleivinę drėkinančios pastilės. Jei skausmas nėra stiprus – skalauti labiausiai tinka ramunėlių ar šalavijų vaistažolių nuovirai. Varvančią nosį svarbu plauti jūros vandeniu, tinka ir elementarus druskos tirpalas, vaistinėje gausu įvairių lašų, purkštukų, pieštukų, kurie padės užsikimšus nosiai ar sustabdys jos varvėjimą. Taip pat būtina nepamiršti, kad visais peršalimo atvejais, o ypač vasarą reikia gerti kuo daugiau skysčių. Tinka liepos žiedų ir kitos arbatos. Peršalimo ligų trukmė labiausiai priklauso nuo mūsų pačių. Tinkamai gydoma sloga turėtų baigtis per savaitę. Tačiau jei nepasveikstate per savaitę – derėtų susirūpinti, ar jums neprasidėjo sinusito, ar negresia kitos komplikacijos ir kreiptis į gydytoją. Sinusitas, bronchitas, ausų infekcijos, nervų uždegimai – tai dažniausios komplikacijos, kurios pavojingesnės už patį peršalimą. Jei jaučiate peršalimo požymius ilgiau nei dvi savaites, ilgiau kaip savaitę vargina kosulys, jaučiate skausmą aplink akis, nosį, dūstate ar skauda ausis – būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją“, – patarė vaistininkė.
