Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistai sako, nors žiema jau eina į pabaigą, bet būtina neprarasti budrumo ir pasirūpinti savo sveikata, nes kai kurie žmonės apie savo sveikatą pagalvoja tik susirgę... O juk jos už jokius pinigus nenusipirksi. Visų pirma, reikėtų pakeisti gyvenimo būdą – pradėti sveikai maitintis, sportuoti, grūdintis po šaltu dušu, daugiau būti gryname ore, judėti, stiprinti savo imuninę sistemą ir nesušalti, juk profilaktika yra pigesnė nei ligos gydymas. Sušalus, pervargus, prastai maitinantis, patiriant daug streso, susidaro laisvieji radikalai, kurie silpnina imunitetą ir susergama.
Vienas dažniausių sveikatos sutrikimų žiemos sezono metu yra peršalimas. Svarbu atpažinti pirmuosius peršalimo ligų požymius tam, kad atskirtume jį nuo gripo ir laiku pasirinktume tinkamą gydymo būdą bei kreiptumės neatidėliotinos pagalbos į gydymo įstaigą. Peršalimą gali sukelti apie 200 įvairių virusų ir bakterijų. Daugiausia jis pasireiškia gerklės skausmu, čiauduliu, sloga, gali nežymiai pakilti kūno temperatūra. Temperatūros iki 38 laipsnių mažinti nerekomenduojama, nes taip organizmas pats kovoja su infekcija. Šie simptomai trunka ne ilgiau kaip savaitę.
Pasaulyje gripu kasmet serga apie 15 proc. gyventojų. Sezoninį gripą – vieną rimčiausių ir labiausiai paplitusių užkrečiamųjų virusinių ligų – sukelia keletas gripo viruso tipų, kurie gali būti A, B bei C. Ligos sezonas tęsiasi nuo lapkričio iki kovo mėnesio. Vaikai serga gripu 2–3 kartus dažniau nei suaugusieji. Gripo epidemija skelbiama, kai sergamumo gripu ir ūmių kvėpavimo takų infekcijų rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 susirgimų 10 tūkst. gyventojų per savaitę. Ilgamečių stebėjimų duomenimis, didžiausia gripo epidemijos tikimybė Lietuvoje yra vasario–kovo mėnesiais. A tipo gripas sukelia didžiausius infekcijų protrūkius ir mirtingumą. B tipo gripas sukelia mažesnius protrūkius, o C tipo gripas dažniausiai pasireiškia kaip sloga. Kiekvienais metais virusai pasižymi savybe keistis (mutuoti), taip atsiranda naujų viruso potipių.
Persirgus gripu imunitetas susidaro tik tos struktūros virusui, kuriuo buvo užsikrėtęs žmogus. Todėl kasmet reikia skiepytis, nes ankstesnio skiepo metu pasigaminę antikūnai neatpažins naujo gripo viruso ir organizmo imuniteto nepakaks apsisaugoti nuo ligos. Dažniausiai yra diagnozuojamas A(H1N1), žmonių vadinamas kiaulių gripu. Rečiau – sezoniniu vadinamas gripo A(H1) virusas. Dar yra paukščių gripas – pavojinga vištų, kalakutų, ančių, žąsų ir kitų naminių paukščių liga, kurią sukelia virusas H5N1. Šis virusas pavojingas gyvūnams ir žmonėms.
Gripui būdinga aukšta temperatūra, kuri dažniausiai pakyla daugiau nei 390 C, jaučiamas didelis bendras silpnumas ir nuovargis, energijos stoka, visų kūno raumenų, sąnarių, akių, galvos skausmas, kamuoja sloga, kosulys, šaltkrėtis, „kaulų laužymas“. Staigi ligos pradžia ir karščiavimas yra vieni iš pagrindinių gripo simptomų. Žmogus gali užkrėsti kitus sirgdamas ne tik labai sunkia, bet ir lengva, besimptome gripo forma. Ypač didelį pavojų kelia lengvomis gripo formomis sergantys asmenys, kurie išskiria virusus per kvėpavimo takus su seilių lašeliais (kalbėdami, kosėdami, čiaudėdami).
Imlumas gripui yra beveik visuotinis. Gripo virusas sukelia kvėpavimo takų epitelio ląstelių žūtį, uždegimą, kapiliarų sienelių pažeidimą, o gripo virusų medžiagų apykaitos produktai – organizmo intoksikaciją ir vegetacinės nervų sistemos pažeidimą (ji reguliuoja vidaus organų veiklą). Sutrinka įvairios organizmo funkcijos: suretėja širdies susitraukimai, prakaituojama, padidėja gleivių išsiskyrimas bronchuose, susilpnėja organizmo atsparumas. Prisideda antrinė bakterinė infekcija, kuri gali sukelti kartais net mirtinas komplikacijas – plaučių, širdies raumens, vidurinės ausies, galvos smegenų uždegimus, bronchitą. Silpnesnės imuninės sistemos žmonėms (sergantiems lėtinėmis ligomis, pvz., diabetu, mažiems vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms) gripas gali būti labai pavojingas ir pagreitinti įvairių lėtinių plaučių, širdies, inkstų ir kitų ligų paūmėjimus.
Kaip išvengti gripo ir ką daryti gripo epidemijos metu ?
Pats efektyviausias būdas apsisaugoti nuo gripo yra vakcina. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui, bet ir prasidėjus epidemijai verta pasiskiepyti, nes vakcina sumažina galimų gripo komplikacijų tikimybę. Pasiskiepijus gripo vakcina, imunitetas organizme susiformuoja maždaug po 2 savaičių.
Gripo epidemijos metu visuomenės sveikatos specialistai pataria:
1. Vengti masinių žmonių susibūrimo vietų įvairių sporto renginių ir švenčių metu.
2. Kuo mažiau naudotis visuomeniniu transportu.
3. Nesilankyti turguose, prekybos centruose.
4. Būtina reguliariai plautis rankas. Ypač rankoms plauti tinka skystas antibakterinis muilas. Nusišluostyti rankas patariama vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu.
5. Norint sumažinti įvairių paviršių užterštumą bakterijomis, virusais, reikia naudoti tradicines dezinfekavimo priemones bei drėgnas antibakterines servetėles. Sodą įtrinkite kempinėle ir paviršių nuplaukite karštu vandeniu. Jeigu sodos nepakanka namams tvarkyti, patariama rinktis ekologiškus valiklius. Šiuose produktuose nėra žmogui ir aplinkai pavojingų kancerogeninių, mutageninių, toksinių medžiagų, jie yra koncentruoti, t. y. juose daugiau aktyviųjų medžiagų, mažiau priedų.
6. Neliesti veido, akių, nosies, burnos rankomis, nes per akių, nosies, burnos gleivines virusai lengvai patenka į organizmą.
7. Vengti glaudaus kontakto su sergangiu pripu, laikytis saugaus atstumo, vengti lankytis sergančiųjų namuose.
8. Einant į gatvę, parduotuvę ar pasivaikščioti bei darbe patartina nešioti apsauginę kaukę.
9. Rengtis pagal orą, nesėdėti ten, kur traukia skersvėjis.
10. Dažnai vėdinti patalpas ir valyti jas drėgnu būdu.
Susirgus gripu visuomenės sveikatos specialistai pataria:
1. Likti namuose ir kviestis mediką į namus bei vartoti jo paskirtus vaistus.
2. Prisidengti burną kosint ir nosį čiaudant, o vienkartinę popierinę nosinaitę, po panaudojimo išmesti į sandarią šiukšlių dėžę.
3. Būtinai vėdinti patalpas, valyti drėgnu būdu ir drėkinti buitiniais drėkintuvais, nes išsausėjusi kvėpavimo takų gleivinė tirštėja ir nesugeba pašalinti susikaupusių gleivių. Sveikimo procesas dėl to gali užtrukti ilgiau.
4. Gerklės skausmą malšinti virtu pienu su medumi įvairiomis čiulpiamomis pastilėmis su eukaliptu, mentoliu, gerklę galima skalauti ir silpnu druskos tirpalu.
5. Nosį plauti jūros vandens tirpalu.
6. Taip pat neužmirškite gerti daug skysčių: negazuoto ar gazuoto mineralinio vandens, kuris atkuria ne tik sutrikusį skysčių, bet ir elektrolitų balansą.
7. Patartina gerti ir natūralias, ką tik išspaustas šviežias vaisių, daržovių, uogų sultis, įvairias temperatūrą mažinančias ir prakaitavimą skatinančias arbatas (ypač liepžiedžių, čiobrelių, aviečių, juodųjų serbentų, ramunėlių) su citrina. Vaistažolines arbatas galima vietoj cukraus pagardinti erškėtuogių, svarainių sirupais ar medumi. Tinka į arbatas įdėti ir truputį sutarkuoto imbiero arba įlašinti į arbatą 20 lašų ežiuolės tinktūros. Sergant gripu labai tinka gerti ir žaliąją arbatą, nes joje esantys antioksidantai (polifenoliai) stiprina imuninę sistemą.Patartina ligos metu gerti sultinių – ypač vištienos, nes jie veikia raminančiai ir skystina gleives bei atstato apetitą.
8. Neužmiršti reikia ir ekologiškų vaisių, daržovių, uogų, turinčių pakankamai vitamino C: apelsinų, kivių, obuolių, raugintų kopūstų, spanguolių, bruknių bei persimonų, granatų, įvairių oranžinių vaisių, turinčių antibakterinių savybių. Niekas negali prilygti česnakui ir svogūnui, kurie yra nepakeičiami žiemą, esant gerklės infekcijai, ar pajutus pirmuosius gripo požymius. Tinka ir krienai, nes jie stiprina imuninę sistemą.
9. Papildyti savo maisto racioną reikėtų ir vitaminu D. Nustatyta, kad vitaminas D padeda išvengti peršalimo ligų ir gripo. Jo rasite menkės kepenyse, tune, skumbrėje, lašišoje, silkėje, kiaušinio trynyje.
10. Kuo daugiau ilsėtis bei gerai išsimiegoti.
11. Vengti reikėtų tabako ir alkoholio.
Stenkitės visada išlaikyti gerą nuotaiką. Pastebėta, kad patenkinti ir nesijaudinantys dėl smulkmenų žmonės gripu, peršalimo ir kitomis ligomis serga rečiau, o susirgę – perserga lengviau nei pesimistai. Net niūriausias žmogus gali išmokti tapti laimingesnis, jei negalėdamas pakeisti situacijos ar aplinkybių, paprasčiausiai pakeis požiūrį į jas, o ieškodamas sprendimo būdo pamirš apie jaudulį.
