Dažnai vos pajutę peršalimo simptomus, griebiamės vaistų, nes tikime, kad jie išspręs visus mūsų negalavimus. Vaistus geriame nuo skausmo, nemigos, netgi streso, nežiūrėdami į jų pakuotę ar kainą.
Iliuzija, kad nesergi
Kauno medicinos universiteto profesoriaus, habilituoto daktaro Eduardo Vaitkaus teigimu, ne tik lietuviai, bet ir apskritai dauguma žmonių pasaulyje pernelyg pasikliauna vaistų galia ir geria juos vos progai pasitaikius, nes nori greito poveikio.
„Dar nuo mokyklos laikų žmonės žino, kad reikia sportuoti, sveikai maitintis, rūpintis savo sveikata dar prieš prasidedant ligoms. Visi žinome šias tiesas, tačiau kiek iš mūsų vadovaujamės šiais patarimais? – retoriškai klausė pašnekovas.
Medikas kritiškai atsiliepė ir apie vaistus gripo simptomams malšinti. Dabar itin populiarūs greitai gripo simptomus malšinantys vaistai tik pašalina ligos simptomus, bet neveikia ligos sukėlėjo. Tai sukuria iliuziją, kad išgėręs šių vaistų jautiesi gerai, nors vis tiek sergi.
„Jeigu važiuojant automobiliu nuleido padangą ir mašina pradėjo bildėti, galima sustoti ir pasikeisti ratą (vaistais veikti ligos sukėlėją) arba galima garsiai paleisti radiją, kad nesigirdėtų skleidžiamo automobilio bildesio ir važiuoti toliau (t.y. numalšinti ligos simptomus, bet jų neišgydyti). Tokiu principu ir veikia visi šie vaistai“, - paaiškino profesorius E. Vaitkus.
Jei sergi – nekišk nosies iš namų
Gydytojo E. Vaitkaus teigimu, jeigu žmogus nekaip jaučiasi, geriausias vaistas – kelias dienas pagulėti namuose, niekur nevaikščioti ir ypač nenešti ligos sukėlėjų į darbą, kur lengvai galima užkrėsti bendradarbius. O tai, anot mediko, neretai ir daroma.
Jam pritarė ir Vilniaus universiteto docentė, medicinos psichologijos specialistė Rūta Sargautytė. Psichologė pastebėjo, kad ėjimas į darbą išgėrus vaistų, ne tik kad nepadeda, bet netgi trukdo organizmui kovoti su virusu.
Pašnekovė priminė, kad į bet kokio vaisto poveikį įeina ir placebo efektas, kai žmogų veikia ne tiek vaisto cheminė sudėtis, kiek vaizduotės galia, gydytojų autoritetas, kaimynų, artimųjų rekomendacijos.
„Žmogų gali paveikti vien įsivaizdavimas, kad tas vaistas turi jam padėti. Tai reiškia, kad žmogaus vaizduotė yra labai galinga ir mes galime ją panaudoti ne tik savo niūrios ateities įsivaizdavimui, bet ir geram kūno bei psichikos ryšio sukūrimui“, - tvirtino medicinos psichologijos specialistė.
Reklamos įtaka – milžiniška
Rimčiau pajutus peršalimo požymius, neretas moja ranka ir į vaisto kainą. „Jei tik pagysiu, galiu sumokėti ir daugiau“ – tokiu pirkėjo mąstymu neretai naudojasi farmacininkai.
Anot profesoriaus E. Vaitkaus, nors vaistų gripo simptomams slopinti atskiros sudedamosios dalys kainuoja labai nebrangiai, visos pakuotės kaina keleriopai didesnė.
„Kainų skirtumus nulemia marketingas, tai reklamos įtaka. Farmacininkų tikslas yra pelnas ir kuo didesnis, - neslėpė pašnekovas. - Apeliuojant į žmogaus sveikatą, pagąsdinant jos netekti, galima paprašyti sumokėti daug kartų daugiau negu reali vaisto kaina, nes verslas yra verslas“, - neslėpė „Kauno klinikose“ dirbantis medikas.
Anot psichologės-psichoterapeutės R. Sargautytės, nors vaistų reklama ir žada greitą pagijimą, nederėtų pamiršti, kad tabletės turi ir šalutinį poveikį, prie jų priprantama. Vaistai gali pakeisti natūralius organizmo procesus, žmogaus organizmas pradeda nebegaminti medžiagų, kurios padeda jam apsiginti ir išlaikyti pusiausvyrą.
Vartotojas vaistų kainų prasme apsaugotas?
Lietuvos vaistininkų sąjungos pirmininkas Gintautas Pranckevičius patvirtino profesoriaus E. Vaitkaus išsakytus žodžius, kad visų populiariųjų vaistų gripo simptomams gydyti sudedamoji dalis – paracetamolis, kainuoja žymiai mažiau nei pakuotė „stebuklingų“ vaistų. Vaistininkas šiuos kainų pokyčius aiškino skirtingais gamintojų vardais, technologijomis, ar net pakuote. „Milteliai kainuoja mažiau nei kapsulės“, - kaip vieną pavyzdžių įvardijo pašnekovas.
Paklaustas, ar mūsų vaistai brangesni nei užsienyje, pašnekovas teigė, kad užsienyje vaistų jam neteko pirkti, tačiau svarstė, kad kainų skirtumus gali sudaryti skirtingas užsienio šalių rinkų dydis bei vaistams taikomi mokesčiai.
„Nežinau, kaip yra kitose šalyse, bet Lietuvoje egzistuoja vaisto registracijos mokestis. Vaistų pridėtinės vertės mokestis (PVM) siekia 21 proc. Tam pačiam vaistui aptarnauti išlaidos Lenkijoje mažesnės nei Lietuvoje, nes Lenkijos rinka didesnė“, - aiškino Lietuvos vaistininkų sąjungos pirmininkas.
Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad vartotojas kainų prasme yra apsaugotas. „Farmacininkai negali manipuliuoti vaisto kaina, nes yra valstybės nustatyti antkainiai ir maksimalios kainos“, - patikino G. Pranckevičius.
Psichologė R. Sargautytė žmonėms renkantis vaistus patarė klausytis savo paties organizmo arba bent jau gerai pasikonsultuoti su gydytoju, o ne pirkti tai, kas madinga ir populiaru.
„Manau, kad vaisto skyrimas turėtų būti kvalifikuotas, nes dabar net vaistininkas žmogui gali patarti. Nebūkime naivūs, juk visi suprantame, kad vaistininko darbas yra parduoti vaistus, jis tikrai žmogui nerekomenduos prisiskinti liepžiedžių ir gerti arbatą“.
Pašnekovės teigimu, kiekvienas iš mūsų turime vidinį gydytoją savyje ir jeigu geriau įsiklausytume į savo kūną, mažiau reikėtų ir vaistų.
„Jeigu nuneigiame savo kūno poreikius, pasineriame į nesibaigiančius darbus, kažin, ar tokiu būdu stiprinsime organizmą ir galėsime išvengti ligų“, - perspėjo medicinos psichologijos specialistė.
