Per vieną 1958 metų savaitę Nebraskos valstijoje (JAV) buvo šaltakraujiškai nužudyta dešimt žmonių. Paaiškėjo, kad tai padarė devyniolikmetis Čarlzas Starkveteris, o jam talkino vos 14 metų sulaukusi bendrininkė Kerilė Fiugeit.
Ginklų kolekcionierius
1958 metų sausio 25-ąją Nebraskos valstijos Linkolno mieste, Belmondo aveniu name, priklausančiame Veldos ir Mariono Bartletų šeimai, buvo įtartinai tylu. Ant durų pakabinta lentelė skelbė, jog visa šeima serganti gripu, todėl pašaliniams užeiti į namą pavojinga.
Kai sunerimę giminaičiai pabeldė į Bartletų namo duris, jas pravėrė keturiolikmetė Kerilė Fiugeit, Veldos duktė. „Traukitės, mes visi sergame! Gripo epidemija, jūs užsikrėsite!“, – greitakalbe išbėrusi, ji užtrenkė duris smalsuoliams prieš pat nosis.
Kiek pasvarstę Bartletų giminaičiai paskambino policijai. Po pusvalandžio du policininkai jau stovėjo prie uždarytų namo durų. Pro durų plyšį vėl kyštelėjo išblyškęs, pajuodusiais paakiais Kerilės veidas. „Atleiskite, ponai pareigūnai, – sušnibždėjo ji. – Jeigu nenorite užsikrėsti gripu, tai ateikite po keleto dienų. Ir paprašykite kaimynų, kad mūsų netrukdytų.“ Suglumę policininkai dar pamindžiukavo ir nuėjo. Bartletų name ir toliau liko tvyroti mirtina tyla.
Tačiau po dviejų dienų, nebeištvėrę tokios kraupios ramybės, į duris atkakliai ėmė belstis kaimynai. Kai į beldimą niekas nereagavo, kaimynai, apnikti baisių įtarimų, pasikvietė policiją ir išlaužė duris...
Baimintasi pagrįstai – namuose gulėjo trys lavonai: Kerilės motina Velda, patėvis Marionas ir jųdviejų dvimetė dukrelė Betė. Visi buvo mirę nuo daugybės dūrių ir sumušimų.
Į įvykio vietą sulėkę policininkai greitai išsiaiškino, kad prieš keletą dienų Bartletų namuose lankėsi Kerilės draugas devyniolikmetis Čarlzas Starkveteris, žinomas chuliganas. Jis mėgdžiodavo aktorių Džeimsą Diną, kolekcionavo ginklus ir šaudydavo iš jų į kaimynų triušius.
Kriminalistai apieškojo visą namą, bet niekur neaptiko Kerilės lavono – o juk beveik visi tikėjo, kad ji irgi nužudyta. Patruliams buvo išsiųstas pranešimas ieškoti Č. Starkveterio.
Krūvos lavonų
O tuo metu „nužudytoji“ Kerilė gyva ir linksma sėdėjo automobilyje šalia Č. Starkveterio ir važiavo pas šeimos draugą Augustą Mejerį, gyvenantį Benete...
Sunku pasakyti, kas ten įvyko nuvažiavus. Šiaip ar taip, galiausiai A. Mejeris buvo nušautas. Nusikaltėlių grobis tebuvo 100 dolerių. Tada Kerilė ir Č. Starkveteris paliko savo automobilį prie A. Mejerio namų ir išėję į kelią ėmė stabdyti pakeleivingas mašinas.
Juos pavėžėti sutiko paaugliai Robertas Džensenas ir jo draugužė Kerolė King. Bevažiuojant Č. Starkveteris įrėmė šautuvą Robertui į kaklą, pareikalavo pinigų ir dar privertė grįžti į A. Mejerio sodybą. Ten Kerolę ir Robertą sušaudė. Vėliau daržinėje po šiaudais paslėptus kūnus aptiko policija – į juos buvo paleistos dešimtys kulkų.
Kol policininkai „šukavo“ kitus valstijos rajonus, jaunieji banditai grįžo į Linkolną. Važiuodami Belmondo aveniu, prie Bartletų namų pamatė policijos automobilius, todėl pasuko į turtingųjų kvartalą, ketindami ten apsirūpinti pinigais ir maistu. Č. Starkveteris pasirinko turtingo pramonininko Lauerio Vordo namą. Pokalbis su juo buvo trumpas – vyriškis gavo kulką tiesiai į veidą... Namuose tuo metu buvo ir L. Vordo žmona Klara. Banditai pažadėjo palikti moterį gyvą, jei darysianti viską, ką jai lieps. Tačiau pamatęs, kad moteris slapčiomis iš stalčiaus išsitraukė pistoletą, Č. Starkveteris jai šaltakraujiškai peiliu perrėžė gerklę. Išgirdusi triukšmą, tarpduryje pasirodė ir Vordų tarnaitė Liliana. Ji tuoj pat buvo pririšta prie lovos, o vėliau negyvai uždaužyta šautuvo buože.
Išpirko ginklus
Linkolno miesto gyventojai ėmė panikuoti. Juoba kad žmogžudysčių serija spaudoje buvo nušviečiama taip, tarsi tai būtų didžiulės gaujos narių darbas.
Miestą apsupo būriai policininkų. Daugelyje namų buvo daromos kratos. Ginklais prekiaujančios parduotuvės išpardavė visas šaunamųjų ginklų atsargas – dažnas gyventojas juos pirko savigynai. Imta sudarinėti savanorių grupes, šios budėjo gatvėse. Niekas nežinojo, kada ir kur žudikai smogs vėl.
Linkolno valdžia paskelbė skirianti 1000 dolerių premiją tam, kuris padės sugauti žudikus. Vietos šerifas kreipėsi į gyventojus: „Mes ką tik suradome tris lavonus, o šiandien nežinomi žmogžudžiai jau nužudė dar 7 žmones. Meras Martinas ir aš paprašėme pagalbos iš artimiausių valstijos rajonų. Mes įsitikinę, jog žudikai sukiojasi kažkur netoliese. Mūsų žmonės kruopščiai naršo visą miestą ir jo apylinkes.“
Kol kas niekas nežinojo, kas atsitiko Kerilei, koks jos vaidmuo buvo šitose žudynėse. Kas ji – bendrininkė, įkaitė ar paprasčiausiai įsimylėjusi kvaišelė, visur sekiojanti savo kavalierių?
Nepažįstami stabdžiai
Kol Linkolno šerifas miestiečiams aiškino padėtį, Č. Starkveteris su Kerile į pagrobtą iš Vordų automobilį „Packard“ prisikrovė jų brangenybių, maisto produktų ir pasuko į Vajomingą.
Sausio 29-ąją jaunųjų žudikų pora pasiekė šį miestą. Pakeliui abu apžiūrinėjo automobilius, ketindami kurį nors pavogti, nes per radiją buvo išgirdę, kad Vordų automobilio ieškoma. Vienoje Vajomingo aikštelėje Č. Starkveterio ir Kerilės akis patraukė stovintis „Buick'o“ markės automobilis. Jame miegojo keliaujantis pardavėjas Merlas Kolisonas.
Šį kartą budelio vaidmens ėmėsi Kerilė – tiesiog per mašinos stiklą ji šovė į miegantį M. Kolisoną... Kad būtų tikriau, Č. Starkveteris paleido dar 6 šūvius. Susinervinęs, kad ant kulnų lipa policija, jis grubiai įstūmė Kerilę į „Buick'ą“, bet nesugebėjo pradėti važiuoti, nes buvo įjungti jam nepažįstami avariniai stabdžiai. Pro šalį tuo metu važiavo mechanikas. Jis stabtelėjęs pasisiūlė padėti, tačiau ant priekinės sėdynės pamatė negyvėlį ir šautuvą, tad susigrūmė su Č. Starkveteriu.
Tuo metu pasirodė policijos ekipažas. Žudikas puolė prie „Packard'o“, stovinčio šalikelėje, ir visu greičiu movė iš įvykio vietos. Kerilė taip ir liko sėdėti „Buick'e“, apmaudžiai žvelgdama į nulekiantį Č. Starkveterį.
Policininkams neprireikė didelių pastangų, kad sustabdytų bėglį. Jie prisivijo „Packard'ą“ ir per šoninius policijos automobilio langus paleido ugnį. Kulkos į trupinėlius suskaldė užpakalinį stiklą, skeveldra pataikė Č. Starkveteriui į ausį, kulka kliudė petį.
Kraujuojantis Č. Starkveteris sulėtino ir galop sustojo. Jį kaipmat išvilko iš automobilio ir paguldė veidu į kelią. „Na, šunsnuki, ar perskaityti tau tavo teises?!“ – sušvokštė vienas policininkas ir užlaužė žmogžudžiui rankas taip, kad šis neteko sąmonės.
Kaltę pripažino
Taigi vos per savaitę Č. Starkveteris nužudė 10 žmonių. Nors buvo jauno amžiaus, jam grėsė elektros kėdė. Jis pats iš karto prisipažino nužudęs 8 žmones.
Č. Starkveteris prisipažino, jog išžudė Kerilės šeimą. Papasakojo, jog su Kerile draugavo, o tą 1958-ųjų sausio 21-ąją atvyko pas ją į namus nešinas šautuvu – neva norėjęs jos patėvį M. Bartletą pakviesti į medžioklę. Duris atidariusi Kerilės motina Velda piktai išrėžė nepageidaujanti, kad Č. Starkveteris susitikinėtų su jos dukra, ir trenkusi jam porą antausių.
Tuomet Č. Starkveteris iš taksofono paskambino į M. Bartleto darbovietę ir pranešė, jog šis neatvyksiąs į darbą, nes susirgęs. Paskui grįžo prie Bartletų namo ir ėmė laukti Kerilės.
Kai pasakojo Kerilei, kad šios motina jį išgrūdo iš namų, Kerilė puolė aiškintis su motina. Kaip vėliau pats sakė, jis atsekęs iš paskos ir iš pradžių neva tik stebėjęs. Įsiplieskus kivirčui, Velda, girdi, puoluosi jį kumščiais, šaukdama, jog šis išprievartavęs Kerilę. Paskui į kambarį neva atbėgęs M. Bartletas su plaktuku. Atseit tada Č. Starkveteris ir nušovęs jį. O kai Velda neva puolusi su peiliu rankoje, jis iššovęs tiesiai jai į veidą, po to pribaigęs šautuvo buože. „Lovelėje ėmė verkti mažylė – Kerilės sesuo Betė, – be jokių emocijų žudikas vėliau pasakojo teisėsaugininkams. – Tai, kad nerėktų, užčiaupiau ją šautuvo buože.“
Po to Č. Starkveteris su Kerile suaugusiųjų lavonus paslėpė daržinėje, o mažosios Betės kūnelį įmetė į šiukšlių konteinerį. Išplovę kraują, abu nusikaltėliai dar savaitę gyveno tuose namuose. Kad niekas netrukdytų, Kerilė ir pakabino ant durų raštelį, jog visi čia atseit sergantys gripu. Kai aplinkiniai ėmė pernelyg smalsauti, kodėl Bartletų šeima taip ilgai serga, abu žudikai išsinešdino.
Kitą savaitę portale Balsas.lt skaitykite, kaip buvo bandoma žmogžudžius išsukti nuo elektros kėdės.
