gestų kalba

„Betsafe-LKL“ čempionatui priartėjus prie kulminacijos, Lietuvos krepšinio lyga (LKL) kartu su Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacija (LGKVA) skelbia socialinę akciją, kurios tikslas – į sportą įtraukti klausos negalią turinčius žmones. Jau šį antradienį vyksiančios „Betsafe-LKL“ čempionato finalo rungtynės tarp Vilniaus „Ryto“ ir Panevėžio „Lietkabelio“ bus pritaikytos klausos negalią turintiems žmonėms ir bus verčiamos į gestų kalbą.

Gintautė Sinkevičienė savo girdinčią dukrą ir sutrikusios klausos sūnų nuo pat gimimo mokė gestų kalbos. Gintautė įsitikinusi, kad vaikai pasaulį pirmiausia pažįsta ne per garsinę, bet per regimąją gestų kalbą. Remdamasi savo pačios patirtimi ir kurčiųjų pasaulio pažinimu Gintautė sukūrė gestų kalbos mokymo programą kūdikiams.  Kada prasidėjo Jūsų pažintis su klausos negalią turinčiais žmonėmis?  Mano seneliai – kurtieji.

Skaitytojų klausėme, ar jie norėtų mokytis gestų kalbos, jei jų darbovietėje įsidarbintų kurčiasis. Apklausoje dalyvavo 425 žmonės.  Absoliuti dauguma – 87,7 proc. – apklaustųjų sako, kad norėtų mokytis gestų kalbos, jei darbovietėje įsidarbintų kurčiasis.  Gestų kalbos nenorėtų mokytis vos 5,4 proc.  Dar 6,9 proc. sako, kad jiems tai neaktualu.  1995 m. gegužės 4 d. lietuvių gestų kalba pripažinta Lietuvos kurčiųjų gimtąja kalba.

Nuo kovo 9 dienos visos tiesiogiai per televiziją transliuojamos oficialios kovai su koronaviruso pandemija skirtos spaudos konferencijos verčiamos į gestų kalbą. Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) prezidentas Kęstutis Vaišnora džiaugiasi, kad aukščiausios šalies institucijos labai greitai reagavo į LKD prašymą užtikrinti kurčiųjų bendruomenės poreikį visuomenei svarbią operatyvią informaciją gauti jai suprantama kalba.

Kuris iš penkių didžiausių Lietuvos miestų vertas supermiesto vardo, lemia ne jo gyventojų skaičius, ne gatvių švara ir net ne kalėdinės eglės dydis, o kasmet Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) ir Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos (LGKVA) organizuojamo konkurso „Supermiestas“ rezultatai.

Skaitytojų klausėme, kokios priemonės labiausiai padėtų populiarinti gestų kalbą ir taip mažinti klausos negalią turinčių žmonių atskirtį. Apklausoje dalyvavo 216 žmonių.  33,8 proc. dalyvavusiųjų apklausoje mano, kad gestų kalbą labiausiai padėtų populiarinti gestų kalbos pamokos ir būreliai mokyklose, 27,3 proc. – kad šią kalbą populiarintų gestų kalbos kursai plačiajai visuomenei.  27,8 proc.

„Europos šalių pavyzdžiai, užtikrinantys kurčiųjų socialinę gerovę“ – taip pavadinta praėjusią savaitę vykusi tarptautinė konferencija, pradėjusi Tarptautinės kurčiųjų savaitės minėjimą Lietuvoje. Į Vilnių pasidalyti patirtimi atvyko svečių iš Suomijos ir Nyderlandų – valstybių, kurioms tam tikrose srityse pavyko nuveikti daugiau.  Štai Suomija viena pirmųjų pasaulyje gestų kalbą prilygino sakytinei suomių kalbai ir jos statusą įtvirtino šalies konstitucijoje.

Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centre (VAGKVC) – įkurtuvių šurmulys. 2001 m. veiklą pradėjusi įstaiga iš Vilniaus rajono savivaldybės patalpų Rinktinės gatvėje persikraustė į Rudnios g. 6 ir dabar džiaugiasi kone dvigubai didesniu plotu. Naujakuriai įsitikinę: nuo šiol vertimo sąlygos ir paslaugų teikėjams, ir gavėjams kur kas geresnės.

„Sveiki atvykę!“ – tokį užrašą gimtąja ir bene 30 užsienio kalbų galima perskaityti virš durų prieš žengiant į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Užsienio kalbų institutą (UKI). Tai kalbos, kurių čia mokyta ar mokoma nuo 2001-ųjų, kai buvo įsteigtas instituto pirmtakas Užsienio kalbų centras. 2007 metais pridėtas užrašas lietuvių gestų kalba. „Kalba gerbiama, turi visas teises“, – taip apie vienintelę čia dėstomą regimąją kalbą šiandien atsiliepia UKI direktorė doc. dr. Vilma Bijeikienė.

Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos (LGKVA) 10-mečio sukakčiai surengtoje tarptautinėje konferencijoje Seime renginio globėja parlamentarė Raminta Popovienė akcentavo: „Informacija gestų kalba reikalinga pirmiausia mums, girdintiesiems, kitaip kurtieji būtų izoliuoti.“ Gestų kalbos vertėjai iš tiesų yra tie asmenys, kurių rankos kuria komunikacijos tiltus ir neleidžia ryšiams tarp kurčiųjų ir likusios visuomenės trūkinėti. Šiuo metu Lietuvoje gyvenantiems kurtiesiems (6–8 tūkst.

Gestų kalbos neturi rašto, o kurtieji, nors ir būdami dvikalbiai, paprastai pirmenybę teikia „skaitymui“ gimtąja kalba. Tad gal iš tiesų kurčiojo ir knygos sąjunga tėra iliuzija – to turbūt ne kartą savęs klausė kurčiųjų tėvai ir mokytojai, nerimaudami dėl vaiko nenoro skaityti. Žmonijai sugalvojus interaktyvųjį skaitymą, knyga pagaliau užkariauja kurčiųjų simpatijas.

Kai lankėmės pas Joną ir Aliną Patackus, jų namuose jau žibėjo Kalėdų eglutė. Tyloje nuoširdaus gestų kalbos vertėjo Artūro Kartanovičiaus padedami kalbėjomės apie jau veik šešis dešimtmečius gyvą Jono – aistringo šachmatininko, šachmatų veterano – meilę žmonai Alinai, vaikams, anūkėms ir šachmatams. Abu Patackai gimę gruodį, abu drauge mini 80-mečius. Jonas sako, kad jiedu šiemet švenčia ir dar vieną jubiliejų – 55-ąsias vedybų metines.

Liepos 6-ąją, penktadienį, nuo 10 val. iki 16 val., Kaune, Laisvės alėjos pabaigoje (ties 103 namu), suplanuotos 28 nemokamos ekskursijos, skirtos kauniečiams ir miesto svečiams, rašoma pranešime spaudai. Iš anksto į jas registruotis nereiks – liepos 6-osios rytą rengiamas festivalis „L6“ vyks “gyvosios eilės” principu. Jei pritruktų vietų, organizatoriai turi galimybę atvykusiems į „L6“ paviljoną (ties Laisvės alėjos, Vilniaus ir Šv.

 Šiandien jau nieko nebestebina pokalbiai gestais. Taip bendrauja žmonės su klausos negalia. Gestų kalbai – dvidešimt metų. Jaunesnieji klausos negalią turintys žmonės puikiai kalba gestais. O vyresnieji primena, kad tai didelis pasiekimas. Kad ir kaip būtų keista, dar visai neseniai gestais kalbėti buvo draudžiama, todėl gestų kalbos 20-mečio minėjimas – svarbi šventė.

Pradedantys atlikėjai dažnai mėgsta perdainuoti  garsių dainininkų kūrinius. Dažniausiai tiek merginos, tiek vaikinai, renkasi lyriškus Beyonce, Christinos Aguileros, Rihannos kūrinius. Tačiau tokio „koverio“ jūs dar tikrai negirdėjote ir neregėjote. Shelby Mitchusson nusprendė atlikti reperio Eminem kūrinį „Lose Yourself“. Visuomet smagu girdėti repuojančią merginą, tačiau kai daina yra atliekama gestų kalba... Nepakartojama.

„Eurovizijos“ konkurso rengėjai klausos negalią turintiems žiūrovams paruošė staigmeną – pirmą kartą konkurso istorijoje visus atlikėjų pasirodymus išvertė į gestų kalbą. Virtualioje erdvėje pristatytas ir šmaikštus Lietuvos atstovų, Monikos Linkytės ir Vaido Baumilos, dainos „This Time“ klipas. Tv3.lt primena, kad didžiajame „Eurovizijos“ finale lietuviai pasirodys septinti.

Lietuvos televizijos, ypač visuomeninis transliuotojas, turėtų daugiau dėmesio skirti laidų vertimui į gestų kalbą, po susitikimo su kurčiųjų bendruomenės atstovais Kaune sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Džiaugiuosi, kad žmonės buriasi, mėgina vienas kitiems padėti.

Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetas daugiau nei dešimtmetį bendradarbiauja su Lietuvos kurčiųjų bendruomene. Susitikimuose, konferencijose nuolatos išskiriami sunkumai, su kuriais susiduria kurtieji, norintieji studijuoti aukštojoje mokykloje. Viena iš didžiausių problemų – paskaitų vertimas. Dažnai aukštosiose mokyklose dėstytojai nėra susipažinę su dėstymo dalyvaujant vertėjui specifika, todėl kurtiesiems kyla problemų dėl paskaitų turinio supratimo, užduočių atlikimo.

„Rašyk knygą“, – dažnai paragina Danguolę Dragūnienę tie, kurie žino jos gyvenimo istoriją. Galbūt kada nors tai nutiks, bet šiandien knygai – dar ne laikas. Gestų kalbos vertėja dirbanti moteris svajoja daug ką gyvenime nuveikti. Galbūt įkurs įmonę, teikiančią pagalbą klausos negalią turintiems žmonėms. Kitaip Danguolė gyventi nemoka – tik darbas po dviejų vaikų žūties jai padėjo prisikelti iš kančios ir depresijos.

Lietuvoje pradedamas unikalus projektas, skirtas žmonėms su klausos negalia ir palengvinsiantis jų bendravimą su aplinkiniais. Nuo šiol gestų kalbos vertimo paslaugos bus teikiamos ir nuotoliniu būdu internetinėmis pokalbių programomis bei vaizdo skambučiais, pasitelkiant mobiliuosius telefonus. Iki šiol tokios paslaugos nebuvo teikiamos, toks projektas – pirmasis. Šį projektą Lietuvoje įgyvendins bendrovė „Lintel“, laimėjusi Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro skelbtą konkursą.

Ne kartą televizijos žiūrovų išrinkta mylimiausia, laidų vedėja Beata Nicholson jau ėmė ruoštis jubiliejiniam, dvidešimtajam, TV3 televizijos sezonui. Šią savaitę pradėtos filmuoti pirmosios „Beatos virtuvės“ antrojo sezono laidos, kurios TV3 eterį pasieks jau šį rudenį. Šiltai įrengtai kulinarinių atradimų studijai Beata suteikė dar daugiau jaukumo, o skaniausių patiekalų receptų ragauti drauge žada pasikviesti gerai TV3 žiūrovams pažįstamų žvaigždžių.

Kornelio universiteto (JAV) studentai Ranjay Krishna, Seonwoo Lee ir Si Ping Wangas, vykdydami baigiamąjį projektą, sukūrė įrenginį, kuris sugeba išversti gestus į paprastą kalbą. Šį įrenginį sudaro pirštinė, kuri naudoja akselerometrą, kontaktinius sensorius ir lanksčius daviklius, kurie atpažįsta sudėtingus pirštų judesius.

Minint kalbos dieną kurčiųjų bendruomenė primena, kad turintiems klausos negalią vis dar sunkiai prieinama visuomeninė informacija. Trūksta į gestų kalbą verčiamų laidų, titruotų filmų, o profesionalių gestų kalbos mokytojų Lietuvoje kol kas apskritai nėra, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Rita Charitanovičiūtė gestų kalbos vertėja dirba dar tik antrus metus. Šios profesijos ji išmoko Vilniaus kolegijoje.

Kai namuose auginama gorila Koko sulaukė vienerių, psichologė Francine Patterson pradėjo ją mokyti Amerikoje naudojamos gestų kalbos. Pasak psichologės, ji išmokė beždžionę daugiau nei 1000 gestų kalbos ženklų, taigi ji dabar gali  geriau „susikalbėti“ su žmonėmis. Pavyzdžiui, aktoriumi Robinu Williamsu.

Japonų kūrėjai pademonstravo automatinę sistemą, verčiančią į gestų kalbą. Jos pristatymas įvyko parodoje „Technology Open House 2011“. Sistema žodžiams automatiškai surandą gesto atitikmenį. Gestus rodo virtualus personažas. Vertimo tikslumas kol kas nėra aukštas, tačiau jei automatinis vertėjas padaro klaidą, žmogus gali jį pataisyti. Sistema įsimena teisingą vertimo variantą.

Šiomis dienomis minime 15-kos metų Lietuvių gestų kalbos, kaip gimtosios kurčiųjų kalbos, jubiliejų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 metais oficialiai pripažino gestų kalbą Lietuvos Respublikos kurčiųjų gimtąja kalba, todėl dabar lietuvių gestų kalba gali vystytis kaip nepriklausoma. Gimtosios kalbos reikšmė žmogaus ir tautos gyvenime yra labai didelė. Per gimtąją kalbą mes mezgame nenutrūkstamus ryšius su savo tėvais, broliais, seserimis, tėvyne.

Ugniagesiai pradėjo mokytis gestų kalbos. Tačiau kaip neprigirdintieji ir nebyliai turėtų prisišaukti pagalbą vis dar neaišku. Ugniagesių pamainos vadas Mindaugas Stakauskas jau galėtų paklausti negirdinčiojo, ar name nėra žmonių. Gestų kalba, pasak gaisrininkų, nelaimės atveju galėtų išgelbėti gyvybių. „Svarbu mokėti pranešti, kad, tarkime, jų name kilo gaisras, reikia evakuotis, kad žmonės išeitų lauk“, – teigė M. Stakauskas.