Jaunesnieji klausos negalią turintys žmonės puikiai kalba gestais. O vyresnieji primena, kad tai didelis pasiekimas. Kad ir kaip būtų keista, dar visai neseniai gestais kalbėti buvo draudžiama, todėl gestų kalbos 20-mečio minėjimas – svarbi šventė.
,,Rusų laikais neleisdavo gestų kalbos, o dabar, kai gestų kalba patvirtinta kaip kurčiųjų gimtoji kalba, 1995 metais, tai jau yra 20 metų“, - pasakoja Šiaulių kurčiųjų draugijos vadovė Kristina Prudnikienė.
Gestų kalbos pripažinimas kurtiesiems tapo visą gyvenimą pakeitusiu sprendimu - atvėrė tokias pat galimybes kaip ir sveikiesiems. Jaunimas siekia aukštojo mokslo, įgyja geras profesijas.
,,Kurtieji bendrauja savo kalba ir jiems integruojantis į visuomenę gestų kalba būtina. Nes be gestų kalbos jie negali gauti informacijos, nei mokytis aukštosiose mokyklose“, - aiškina Šiaulių gestų kalbos centro direktorius Ramūnas Mačiulevičius.
Gestų kalba - ne vien kurčiųjų integracija. Tai darbo vietos sveikiesiems. Populiarėja profesija – gestų vertėjai. Jų šalyje reikėtų maždaug šimtu daugiau nei yra.
,,Gestų kalba – labai turtinga kalba, labai graži. Ji naudojama erdvėje, mimika, emocijomis. Kas sakoma balsu, tą patį galima atlikti ir gestais. Labai patinka ši specialybė“, - tvirtina vertėja Elicija.
Kurtieji sako, kad vertėjo reikia teismuose, lankantis pas gydytoją, laikant egzaminus ir, pavyzdžiui, norint sužinoti, kaip skamba Lietuvos himnas.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
