Ugniagesiai pradėjo mokytis gestų kalbos. Tačiau kaip neprigirdintieji ir nebyliai turėtų prisišaukti pagalbą vis dar neaišku.
Ugniagesių pamainos vadas Mindaugas Stakauskas jau galėtų paklausti negirdinčiojo, ar name nėra žmonių. Gestų kalba, pasak gaisrininkų, nelaimės atveju galėtų išgelbėti gyvybių.
„Svarbu mokėti pranešti, kad, tarkime, jų name kilo gaisras, reikia evakuotis, kad žmonės išeitų lauk“, – teigė M. Stakauskas.
Pasak kurčiųjų, klausos ir kalbos negalią turintys žmonės nelaimės atveju tampa ypač priklausomi nuo aplinkinių malonės ir pareigūnų nuovokumo.
„Kaimynai pastebi, iškviečia pagalbą, bet susikalbėti be vertėjo kartais yra sunku. Kaip bebūtų, ir gaisrininkams, ir medikams, ir policininkams gestų kalbos mokėjimas vis tik praverstų“, – mano Kurčiųjų draugijos prezidentė Roma Klečkovskaja.
Savaitiniuose gestų kalbos mokymuose, kuriuos surengė Surdopedagogikos centras, dalyvavo keliolika gaisrininkų iš visos Lietuvos. Panašūs kursai žadami ir kitąmet. Be to, artimiausiu metu, pasak ugniagesių, bus bandoma ieškoti galimybių, kaip negirdintiems ir nekalbantiems žmonėms prisišaukti pagalbą.
„Kitą savaitę kartu su kolegomis iš Norvegijos bus pradėta galimybių studija, kokią sistemą būtų galima įdiegti, kad negalintis girdėti ir kalbėti galėtų pranešti apie gaisrą“, – teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas ryšiams su visuomene Donatas Gurevičius.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai tikina, kad su panašiomis problemomis susiduria viso pasaulio specialiosios tarnybos. Kai kur buvo bandoma įdiegti pranešimus trumposiomis žinutėmis, tačiau tai nepasiteisino.
Pavyzdžiui, Vokietijoje gaisrininkai specialiai mokomi ne tik bendravimo su kurčiaisiais, bet ir nebyliųjų žmonių gelbėjimo specifikos.
Lietuvoje kurčiųjų ir klausos negalią turinčiųjų yra apie 8 tūkstančiai, tačiau ugniagesiai negalėjo prisiminti atvejo, kada dėl kalbos barjero kilo grėsmė žmonių gyvybei.
Lina Laurinaitytė
LTV „Šiandien“
