geležis

Laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vidaus ligų klinikos gydytojas Alvydas Unikauskas kalbėjo apie geležies trūkumo padarinius ir kaip šį trūkumą atpažinti bei papildyti. Prie diskusijos prisijungė ir dainininkė, grupės „Lietuvaitės“ narė Sonata Mišeikienė, kuri dalijosi asmenine patirtimi apie geležies stoką ir to įtaką sveikatai. Prof.

Viena iš dažniausiai vandenyje aptinkamų medžiagų yra geležis. Įprastai geriamajame vandenyje esanti geležies koncentracija iki 0,2 mg/l nekelia pavojaus sveikatai, tačiau jei pastebite, kad vanduo turi neįprastą skonį, kvapą ar net rusvą atspalvį, reikėtų sunerimti. Tai gali reikšti, kad geležies koncentracija vandenyje viršija rekomenduojamas normas ir gali kelti pavojų jūsų sveikatai. Geležis natūraliai randama daugelyje vandens šaltinių, ypač požeminiame vandenyje.

Netinkami rodikliai – žemas hemoglobino kiekis kraujyje – nesunkiai išsprendžiama kliūtis gyventojams, norintiems neatlygintinai dovanoti kraują. Tai parodė Nacionalinio kraujo centro (NKC) išskirtinė naujovė, kai donorams pradėti dovanoti maisto papildai su geležimi. Per pusmetį NKC papildų su geležimi iš viso išdalino maždaug 2,1 tūkst. gyventojų, iš kurių pakartotinei donorystei sugrįžo ketvirtadalis. 90 proc.

Geležies trūkumas – tai būklė, kai organizmui nepakanka geležies, būtinos hemoglobino gamybai, kuris atsakingas už deguonies pernešimą kraujyje. Šis trūkumas dažnai sukelia mažakraujystę, todėl svarbu pasirūpinti, kad jos organizme netrūktų. „Vos pabudusi jau jautiesi pavargusi? Dienai įpusėjus vos velki kojas? Nuovargis verčia iš koto tiesiogine ta žodžio prasme? Gal tau trūksta ne poilsio, o geležies?“ – rašo Kauno vaistinė.

Pajūrio regioninis parkas šiuo metu sulaukia vis daugiau pranešimų apie tai, kad iš kopos paplūdimyje bėga užterštas vanduo. Gamtininkai paaiškino, kodėl iš šaltinio bėga neįprastos spalvos vanduo. Gamtininkai atkreipė dėmesį į gelžbakteres, kurios nudažo šaltinį rudomis nuosėdomis.

Vasaros paskutinėmis dienomis daugiau žmonių gali susidurti su nuovargiu ir silpnumu, galvos skausmais, išblyškusia oda, dusuliu ar pasunkėjusiu kvėpavimu, nusilpusiais plaukais ir nagais, taip pat pagreitėjusiu ar netolygiu širdies plakimu. „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė pasakoja, kad tai gali būti susiję su geležies trūkumu.

Į energijos stoką, nuovargį ir dirglumą žmonės dažnai numoja ranka, mano, kad tai persidirbimo ar pasikeitusių orų pasekmė. Tačiau už to gali slypėti daug rimtesnė priežastis – mažakraujystė, kurią dažniausiai lemia gyvybiškai svarbių mikroelementų trūkumas.   Apie tai, kaip atpažinti šią klastingą ligą ir kaip jos išvengti komentuoja budinčios „Benu“ vaistinės vedėja vaistininkė Laura Kairiūkštienė ir „Eurovaistinės“ farmacijos specialistė Elvyra Ramaškienė.

Jeigu jaučiate ilgai besitęsiantį nuovargį, svaigsta galva, kankina dusulys, o dar išblyško oda ir nusilpo nagai, – visa tai gali išduoti, kad jums trūksta geležies. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pataria, kokius maisto produktus vartoti bei įvardija dažniausias geležies papildų vartojimo klaidas.  Kodėl jaučiame silpnumą, kai mums trūksta geležies? Nuovargis ir silpnumas – tai vieni dažniausių simptomų, išduodančių apie geležies trūkumą organizme.

Dirbant kasdieninius darbus ir įsisukus į rutiną, galime pamiršti laikytis visavertės mitybos. Geležis yra esminis mineralas organizmui, atliekantis svarbų vaidmenį daugybėje biologinių procesų. Nepakankamas geležies kiekis organizme gali sukelti daugybę sveikatos problemų ir sutrikdyti įvairius kūno funkcijų veikimus.

Šiandieninė gyvensenos tempas, stresas ir nepalankios išorinės sąlygos gali padidinti organizmo jautrumą ligoms ir sumažinti natūralias gynybines jo galimybes. Imunitetas, kaip svarbi sveikatos dalis, tampa neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, į kurią turėtume atkreipti ypatingą dėmesį.

Manoma, kad burokėliai kilę iš Viduržemio jūros regiono, kur senovės romėnai ir graikai vartojo šių daržovių šakniagumbius bei lapkočius. Tikėtina, kad iš pradžių burokėliai buvo auginami tik dėl sultingų lapelių, o vėliau buvo pradėti naudoti ir žemėje pasislėpę jų gumbai. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, ši daržovė gali padėti sumažinti kraujospūdį ir širdies ligų riziką.

Itin svarbaus mineralo – geležies – trūkumas yra numeris vienas visame pasaulyje. Yra daugybė priežasčių, kodėl trūksta geležies, o profesorius Alvydas Unikauskas laidoje „Kviečiame daktarą“ parodė, kaip paprastai, vos pažvelgus į delnus, sužinoti, ar jums jos trūksta.

Kartais paprasčiausiai vartoti vitaminų nepakanka. Norint efektyvaus rezultato be tokių šalutinių poveikių kaip pykinimas ar mieguistumas, svarbu žinoti, kaip teisingai kiekvieną iš vitaminų reikia vartoti. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jelena Deksnienė atskleidžia, kuriuos vitaminus geriausia vartoti ryte ir vakare, o kada geriau tuščiu skrandžiu arba kaip tik valgant sočiųjų riebalų turintį maistą.

Geležies maisto papildai išsiskiria nemaloniu vartojimo periodu ir daugeliui pacientų pasireiškiančiu šalutiniu poveikiu. Bene kiekvienas vartojęs geležies tabletes prisimins skrandžio skausmą, pykinimą ar kitus simptomus. Nors maisto papildai tobulėja, retas vartotojas žino, kad ne visi geležies papildai dirgina organizmą. Tad aptarkime, kam reikalinga geležis ir kokius maisto papildus rekomenduoja vaistininkė.

Susidūrus su lėtiniu nuovargiu, silpnumu, fizinio krūvio netoleravimu, galvos skausmu, svaigimu, pastebėjus, kad susilpnėjo nagai, plaukai, bet kuris šeimos gydytojas pirmiausiai rekomenduos atlikti bendruosius kraujo tyrimus ir pasitikrinti geležies lygį kraujyje. Pasak šeimos medicinos gydytojos Gintarės Trainavičienės, geležies trūkumas yra labiausiai paplitęs mitybos sutrikimas visame pasaulyje, šio mikroelemento trūksta net 30 procentų pasaulio gyventojų.

Mažakraujystė – viena labiausiai pasaulyje paplitusių pasaulyje sveikatos būklių, ligų. Pagrindinė anemijos priežastis yra ne bet kas kitas, kaip geležies trūkumas. Sužinokite, ką reikėtų daryti norint užkirsti kelią mažakraujystės atsiradimo rizikai. Mažakraujystė arba kitaip vadinama anemija, yra ir būklė, ir liga, rodanti, kad žmogaus organizme trūksta raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų.

Neretai prastos savijautos priežastimi gali tapti tam tikrų medžiagų ir elementų trūkumas organizme. Štai nuolatinis nuovargio jausmas, išblyškusi oda, galvos svaigimas ir fizinio krūvio netoleravimas gali išduoti, kad organizmui trūksta gyvybiškai svarbios geležies. Kodėl geležis yra nepakeičiama organizmo dalis ir kas nutinka, kuomet organizme šio elemento atsargos ima mažėti, sutiko pasidalinti Baltijos ir Amerikos klinikos vidaus ligų gydytoja Ugnė Juškaitė.

Į energijos stoką, nuovargį ir dirglumą žmonės dažnai numoja ranka, mano, kad tai persidirbimo ar pasikeitusių orų pasekmė. Tačiau už to gali slypėti daug rimtesnė priežastis – mažakraujystė, kurią dažniausiai lemia gyvybiškai svarbių mikroelementų trūkumas. Mažakraujystė, dar vadinama anemija, dažniau užklumpa moteris, tačiau neaplenkia ir vyrų. Ši liga nesirenka ir amžiaus, tačiau laiku diagnozuota ir gydoma gali nekenkti gyvenimo kokybei.

Geležis – gyvybiškai svarbus organizmui mikroelementas. Jo trūkumas gali lemti ne tik prastą savijautą, bet ir tokių ligų, kaip mažakraujystė, vystymąsi. Kodėl šis mikroelementas yra toks svarbus, kokie požymiai išduoda jo stoką ir kaip užtikrinti pakankamas geležies atsargas organizme, naujienų portalui tv3.lt papasakojo gydytojas dietologas Edvardas Grišinas.

Geležis reikalinga organizmui gaminti raudonuosius kraujo kūnelius, naudojamus deguoniui nešioti po kūną. Jei trūksta geležies, tai gali sukelti geležies stokos anemiją. Šios būklės simptomai yra: nuovargis ir energijos trūkumas, dusulys, širdies plakimas, blyški oda. Paprastas kraujo tyrimas gali parodyti, ar asmuo serga geležies stokos anemija.

Šaltuoju metų laiku aplinkoje cirkuliuoja daugybė virusų, tačiau dėl to, kad susergame, kalti ne tik jie, bet ir pasikeitę mūsų įpročiai. Mažiau laiko praleidžiame lauke ir skiriame fiziniam aktyvumui, nesilaikome darbo-poilsio režimo ir sveikos mitybos principų. Visa tai sekina organizmą, o kartu mažina atsparumą ligų sukėlėjams.

Geležis yra gyvybiškai svarbus mineralas, kurią dažniausiai organizmas pasisavina gaudamas maistu. Dėl kokių priežasčių dažniausiai trūksta šios medžiagos bei kada reikia būtinai pasirūpinti jos atsargomis pasakoja „Antėjos“ laboratorijos gydytoja, laboratorinės medicinos veiklos konsultantė Eglė Marciuškienė. „Geležis yra mineralas, būtinas dviem organizmo baltymams: hemoglobinui ir mioglobinui. Apie 75 proc.

Dažniausias mineralas, kurio trūksta žmonės, geležis ir šis trūkumas pasaulyje veikia kur kas daugiau moterų nei vyrų. Tačiau, kaip suprasti ar su geležies trūkumu susiduriate ir jūs? Štai aštuoni ženklai, kurių reikia ieškoti. Tyrimo metu Didžiojoje Britanijoje buvo nustatytas, kad 25 proc. suaugusių moterų ir 49 proc. paauglių mergaičių suvartoja nepakankamai geležies. Taip pat buvo atskleista, kad 5 proc. moterų ir 9 proc.

Vario ir geležies rūdos kainos penktadienį pasiekė rekordines aukštumas, žaliavų paklausai augant dėl stipraus pasaulinės ekonomikos atsigavimo. Didžiosioms ekonomikoms atsigaunant po praėjusiais metais galiojusių ribojamųjų priemonių, pramonė spartina gamybą, todėl medžiagų kainos auga vis sparčiau. Tuo tarpu prekybininkai ima nerimauti dėl Covid-19 pandemijos sukelto tiekimo trūkumo.

Geležis – itin svarbus mikroelementas, darantis įtaką mūsų organizmui ir bendrai savijautai. Visgi specialistai pastebi, kad šio mikroelemento trūksta daugeliui žmonių, o geležies anemija yra labiausiai paplitusi maistinės medžiagos trūkumo liga. Kuo geležis yra svarbi? Kas gali išduoti jos trūkumą? Ir kaip užsitikrinti pakankamas šio mikroelemento atsargas organizme? Apie tai naujienų portalui tv3.lt pasakoja gydytoja dietologė Justina Linauskaitė-Kekė.

Jei geležies trūkumas negydomas, tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų, rašoma dailystar.co.uk. Štai keturi požymiai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį. Kad organizmas veiktų tinkamai, organizmui būtinai reikia gauti pakankamą kiekį vitaminų ir mineralų. Anksčiau esame rašę apie vitaminas B12 ir vitamino D svarbą, tačiau dar vienas svarbus dalykas yra geležies kiekis kraujyje. Geležies trūkumas gali sukelti anemiją – taip nutinka tuomet, kai kraujyje yra labai mažai raudonųjų kraujo kūnelių.

Daugelis žino, kad daug geležies yra mėsoje, tačiau jos trūksta ir visvalgiams, pastebi mitybos specialistė Vaida Kurpienė. Portalui tv3.lt ji papasakojo, iš kokių maisto produktų ir kaip valgant geriausiai pasisavinama geležis ir kas tam trukdo. „Pasisavinti geležį ne taip paprasta. Geriausiai tai padeda padaryti produktai, kuriuose yra daug vitamino C – o tai yra įvairiausios daržovės, tikrai ne tik citrinos.

Daugiau nei ketvirtadaliui moterų trūksta geležies – jos jaučiasi nuolat pavargusios, joms krenta plaukai, svyruoja nuotaika ir jos suserga anemija, nurodo ekspertai.

Geležis mūsų organizmui yra būtina hemoglobino – baltymo, kuris yra randamas raudonuosiuose kraujo kūneliuose, gamybai. Raudonieji kūneliai, dar vadinami eritrocitais, ląsteles aprūpina deguonimi, pernešant šį iš plaučių. Taigi, geležies svarba nenuginčijama. Vis dėlto, net ir maitinantis sveikai bei stengiantis vartoti kuo kokybiškesnį maistą, galime užkirsti kelią organizmo geležies pasisavinimui, kas sukelia energijos stygių ir kitus negalavimus.

Vasaros metu nesinori sukti galvos dėl sveikatos, tačiau gerą nuotaiką gali sugadinti sveikatos pablogėjimai, pranešantys apie geležies trūkumą. Svarbu pastebėtų organizmo siunčiamų ženklų neignoruoti, o kuo greičiau išsitirti kraują ar pradėti vartoti geležies preparatus. Ką daryti pajutus pirmus geležies trūkumo simptomus, pataria „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė.

Toli gražu ne visada reikėtų kaltinti metų naštą, jei stipriau plaka širdis, svaigsta galva, prasideda virškinimo sutrikimai, apima depresija ar blogėja atmintis. Tokius negalavimus sukelia ir anemija (mažakraujystė). Ji iš lėto atima gyvenimo jėgas, būna sunkių ligų palydovė. Dar daug kas mano, kad į anemijos gniaužtus dažniausiai pakliūna tik jaunos moterys ir vaikai. Tačiau ir vyresni žmonės yra šios klastingos ligos rizikos grupėje.

Kasmet pavasarį pagrindiniai JAV kosmoso pramonės asmenys – mokslininkai, konstruktoriai, kariai ir verslininkai – Kolorado Springse renkasi į simpoziumą, rašoma „The Daily Beast“. Anot leidinio, dar pernai balandį JAV gynybos viceministras Bobas Workas, susirado JAV karinių kosminių pajėgų vadą Johną Hyteną ir pareiškė jam, kad esama struktūra nėra pasirengusi „vykdyti kosmines operacijas konflikto, kuris išsiplėstų į kosmosą, metu“. Ir iš tiesų, 2015-ųjų rugsėjį kompiuteriu sumodeliuoti p...

Jei atkopiant saulei bei šylant orui sumažėjo darbingumas, jaučiate bendrą kūno silpnumą, esate dirglesni, neskubėkite to priskirti įprastam pavasariniam nuovargiui ar metų naštai. Atkreipkite dėmesį, ar jūsų gyvybinių jėgų kaip kilpa neveržia anemija, paprastai vadinama mažakraujyste. Sekina visą organizmą Kai kraujas pradeda silpti dėl geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties stokos, jis vis mažiau gali pernešti organams gyvybiškai svarbaus deguonies.

Jeigu organizmas stokoja geležies, žmogus jaučia nuovargį, silpnumą, sumažėja jo dėmesio koncentracija, sulėtėja gyvybiniai procesai ir krinta produktyvumo lygis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis šios medžiagos trūkumu skundžiasi apie 30% gyventojų, o nesiimant jokių priemonių jai kompensuoti, gali išsivystyti geležies stokos anemija (mažakraujystė). Nuo šios ligos kenčia apie 3,5 milijardų žmonių, daugiausia besivystančiose šalyse, įskaitant ir Lietuvą.

Jeigu organizmas stokoja geležies, žmogus jaučia nuovargį, silpnumą, sumažėja jo dėmesio koncentracija, sulėtėja gyvybiniai procesai ir krinta produktyvumo lygis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis šios medžiagos trūkumu skundžiasi apie 30% gyventojų, o nesiimant jokių priemonių jai kompensuoti, gali išsivystyti geležies stokos anemija (mažakraujystė). Nuo šios ligos kenčia apie 3,5 milijardų žmonių, daugiausia besivystančiose šalyse, įskaitant ir Lietuvą.

Australijoje atliktas tyrimas parodė, kad geležies papildus vartojančios moterys gali efektyviau sportuoti. Melburno universiteto mokslininkai išnagrinėjo anksčiau atliktų tyrimų duomenis apie geležies papildų poveikį sportuojančioms vaisingo amžiaus moterims. Iš daugiau kaip 6,5 tūkst. atliktų įvairių tyrimų tinkamais šiai metaanalizei buvo pripažinti 22. Nustatyta, kad geležies papildai pagerino moterų gebėjimą sportuoti esant tiek maksimaliems, tiek ir mažesniems krūviams.

Žmogui nepakankamai suvartojant vitamino C ir geležies, padidėja tikimybė patirti insultą, parodė Europoje atlikti tarpusavyje nesusiję tyrimai. Prancūzijos mokslininkai nustatė, kad geležies trūkumas gali lemti kraujo išsiliejimą smegenyse, kuris vadinamas hemoraginiu insultu. Toks insultas sudaro tik apie 15 procentų visų insultų, tačiau nuo jo mirštama dažniau nei nuo išeminio insulto, kai užsikemša smegenų kraujagyslė. Tyrimo vadovas dr.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Šią savaitę medžio drožėjai ir kalviai suvažiavo į Radviliškį, kur jau ketvirtą kartą surengtas pleneras. Iš įvairių šalies miestų atvyko 10 meistrų: aštuoni medžio drožėjai ir du kalviai.

Atsižvelgdama į Prancūzijos prašymą, Europos maisto saugos tarnyba (EMST) patvirtino, kad magnis, vitaminas A ir geležis mažiems vaikams gali duoti tokios pat naudos kaip ir suaugusiems. Jau anksčiau EMST yra pripažinusi šių maisto sudedamųjų dalių naudą apskritai žmogui, tačiau Europos Sąjungos teisė numato, kad poveikis kūdikiams ir mažiems vaikams turi būti įvertintas atskirai.

Pakankamas su maistu gaunamos geležies kiekis siejamas su perpus mažesne nėščiųjų rizika susirgti mažakraujyste ir penktadaliu mažesne tikimybe, kad kūdikių svoris bus per mažas. Harvardo universiteto mokslininkų metaanalizė apėmė 48-ių kontroliuojamų klinikinių tyrimų (dalyvavo 17793 moterys) ir 44-ių kohortinių tyrimų (dalyvavo 1851682 moterys) duomenis. Tyrimai buvo atlikti laikotarpiu nuo 1961 iki 2012 metų, praneša foxnews.com.

Ko gero, tai - vienas iš originaliausių žiedų visame pasaulyje. O jei dar tokį nusikaldini pats... Būtent taip savo garaže ir padarė vyrukas, pseudonimu "Laporkenstein". Kalvystės amato įgūdžių nestokojantis vyras iš Gibeono meteorito fragmento nusikaldino įspūdingą žiedą. Meistras nekasdieniam kūriniui sugaišo maždaug keturias dienas.

Lęšiai yra vienas seniausių žmogaus vartojamų kultūrinių augalų. Patiekalai iš lęšių populiarūs ir šiandien. Vokiečiai be jų neapsieina per Šv. Kalėdas, o Kinijoje, Turkijoje ir Indijoje tokie patiekalai – nacionalinės virtuvės pagrindas. Lęšius vertina ir amerikiečiai bei australai. Lęšiai vertinami dėl sėklose esančių baltymų, kurių yra daugiau nei mėsoje, angliavandenių, ląstelienos ir mineralinių medžiagų. Juose yra daug baltymų, nepakeičiamų aminorūgščių izoleucino ir lizino.

Rugsėjis – naujų mokslo metų ir darbų pradžia. Ne paslaptis, kad energija, gebėjimas susikaupti, mąstyti ir net priimti tinkamus sprendimus labai priklauso nuo to, ką valgome pusryčiams, pietums, vakarienei ir kuo užkandžiaujame per darbo pertraukėles.

Antrasis pasaulinis karas – vienas ryškiausių ir labiausiai žinomų istorinių įvykių, bet smalsuolių jis nenustoja dominti iki pat šių dienų. Pateikiame tris intriguojančius faktus, susijusius su Antruoju pasauliniu karu, kurių iki šiol tikriausiai dar nežinojote: Špinatai ir geležis Įsitikinimas, kad špinatai yra svarbus geležies šaltinis, atsirado Antrojo pasaulinio karo metu.

Garsus okeanografas yra pasakęs, kad turėdamas puspilnę cisterną geležies galėtų sugrąžinti ledynmetį. Juokas juokais, bet iš dalies šis pokštas – pusiau tiesa. Vandenyno papildymas geležimi priverstų žydėti dumblius, o šie surinktų didžiulius anglies dioksido kiekius iš oro ir taip vėsintų planetą. Straipsnis, pasirodęs „Nature“ žurnale, remia tokią idėją, rašo npr.org.

Vilniuje garažų masyve apdegė trys metaliniai garažai. Policijos departamento duomenimis, gaisras sostinės Palydovo gatvėje esančiame metalinių garažų masyve kilo šeštadienio rytą. Apdegė trys garažai. Įtariamas padegimas. Aiškinamasi, kam priklauso apdegusieji garažai.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 30 proc. planetos gyventojų serga anemija (mažakraujyste). Lietuvoje ši liga kasmet diagnozuojama maždaug 30 tūkst. gyventojų, daugiausia vaikų. Apie 80–90 proc. jų stokoja geležies. Lietuvoje anemija serga 32–34 proc. vaisingo amžiaus moterų, tarp paauglių šis procentas gali būti dar didesnis.

Jums ką tik baigėsi gausesnės mėnesinės ir jūs sau sakote: „Reikia vaistinėje nusipirkti geležies“? Vadinasi, atsirado dar viena mitų apie anemiją auka, pasakytų medikai. Taigi, išsiaiškinkime terminus. Kas yra kas Geležies deficito ir anemijos (mažakraujystės) sąvokų tapatinti negalima. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, kas antrai vaisingo amžiaus moteriai galima nustatyti geležies stoką, tačiau tik mažiau nei ketvirtadaliui iš jų pasireiškia anemija.