Kodėl geležis yra nepakeičiama organizmo dalis ir kas nutinka, kuomet organizme šio elemento atsargos ima mažėti, sutiko pasidalinti Baltijos ir Amerikos klinikos vidaus ligų gydytoja Ugnė Juškaitė.
Geležis – nepakeičiamas žmogaus organizmo ląstelių ir audinių struktūrinis elementas, kuris yra vienas iš svarbiausių organizmo mineralų, reikalingas deguonies transportui ir kai kuriems metabolizmo procesams kaip fermentų dalis.
„Geležis taip pat yra viena iš esminių hemoglobino – eritrocitų pagrindinio baltymo, atsakingo už deguonies transportą – sudedamųjų dalių“, – priduria ji.
Simptomai, išduodantys geležies trūkumą
Kuomet organizmas stokoja geležies, sumažėja hemoglobino / raudonųjų kraujo ląstelių kiekis kraujyje. Kadangi būtent hemoglobinas yra atsakingas už deguonies pernašą organizme, sumažėjus jo kiekiui organizmas pradeda jausti deguonies trūkumą.
„Būtent tuomet pasireiškia geležies trūkumo požymiai. Žmogus jaučia: nuolatinį nuovargį, mieguistumą, bendrą silpnumą, apatiją, jam tampa sunku susikaupti, sukoncentruoti dėmesį. Gali varginti galvos svaigimas bei galvos skausmai, fizinio krūvio netoleravimas, dusulys menkiausio fizinio krūvio metu, dažnas širdies plakimas.
Taip pat atsiranda odos blyškumas, odos sausumas, slenkantys plaukai, įtrūkę lūpų kampučiai bei lūžinėjantys nagai. Suprastėjęs imuninis atsakas arba kitaip imlumas infekcijoms, kuomet žmogus dažnai serga peršalimo ligomis – dar vienas požymis, išduodantis geležies trūkumą“, – įspėja U. Juškaitė.
Geležis yra viena iš esminių hemoglobino – raudonųjų kraujo ląstelių pagrindinio baltymo – sudedamųjų dalių. Išsekus geležies atsargoms organizme, tokiu atveju sutrinka hemoglobino ir raudonųjų kraujo ląstelių gamyba – išsivysto geležies stokos mažakraujystė:
„Mažakraujystės metu, sutrikus hemoglobino gamybai, sutrinka ir deguonies transportas po organizmo audinius ir ląsteles. Žmogaus organizmo audiniai ir ląstelės „kenčia“ deguonies trūkumą.“
Ilgainiui išsivysčius mažakraujystei, asmuo jaučia panašius simptomus: pastoviai jaučiamą bendrą silpnumą, nuolatinį nuovargį, netoleruoja fizinio krūvio, kenčia nuo galvos skausmų ir svaigimo. Pajutęs šiuos simptomus, žmogus, anot vidaus ligų gydytojos, turėtų kuo greičiau kreiptis į medikus.
Geležies šaltiniai
Teigiama, kad pagrindinis geležies šaltinis žmogui – maistas. Visgi, geležis maisto produktuose yra netirpi ir sunkiai pasisavinama. Be to, skirtinguose produktuose skiriasi ne tik geležies kiekis, tačiau ir jos forma.
„Maiste yra dviejų pavidalų geležis: heminė ir neheminė. Heminė geležis, kurios yra tik mėsoje, daug geriau absorbuojama nei neheminė geležis, kurios yra vaisiuose, daržovėse, grūdų produktuose, riešutuose. Heminė geležis yra 2–3 kartus geriau pasisavinama nei neheminė. Be to, neheminės geležies įsisavinimas padidėja tuomet, kuomet kartu yra vartojama ir heminė geležis“, – paaiškina Baltijos ir Amerikos klinikos gydytoja.
Daugiausiai geležies žmogaus organizmas gauna iš mėsos, todėl norint išvengti šio elemento trūkumo, reikėtų kasdienėje mityboje užtikrinti pakankamą kiekį mėsos:
„Žinoma, nemažus kiekius geležies galima rasti ir augalinės kilmės maiste, pavyzdžiui, žaliose lapinėse daržovėse, mažai apdorotose grūdinėse kutūrose, ankštinėse daržovėse, todėl, kalbant apie organizmo geležies poreikio patenkinimą, auksinė mitybos taisyklė būtų maisto įvairovė.
Taip pat, būtina paminėti, jog geležies pasisavinimas labai priklauso nuo kartu vartojamų kitų maisto produktų ir jame esančių cheminių komponentų, tad labai svarbu ne tik tai, kokius maisto produktus žmogus renkasi valgyti, bet ir su kuo tuos maisto produktus valgo derinyje. Kaip jau minėjau, geležies pasisavinimą iš augalinės kilmės maisto didina kartu vartojamas gyvulinės kilmės maistas, kuriame yra geležies.“
Kas pagerina geležies įsisavinimą?
Vienas svarbiausių vitaminų, kuris ženkliai pagerina geležies reabsorbciją virškinamajame trakte, yra vitaminas C, todėl norint, kad organizmas kuo geriau įsisavintų geležį, rekomenduojama suvartoti pakankamą kiekį vitaminu C praturtinto maisto. Tai daryti rekomenduojama ypač tada, kai yra vartojamas gyvulinės kilmės maistas, praturtintas geležimi.
„Maisto produktai, turtingi kalciu, blogina geležies reabsorbciją iš skrandžio, todėl nerekomenduojama valgyti pieno produktų, kuomet yra valgoma daug geležies savyje turinčių maisto produktų.
Tą patį būtų galima pasakyti ir apie kitas maistines medžiagas, bloginančias geležies reabsorbciją: taninai, kurių gausu juodoje ir žalioje arbatoje, kavoje, fitatai ir fitino rūgštys, kurių yra gausu sojos produktuose“, – toliau aiškina pašnekovė.
Koks yra žmogui reikalingas geležies kiekis organizme, priklauso nuo kelių skirtingų veiksnių, pavyzdžiui, lyties, amžiaus, fiziologinių savybių, gretutinių ligų.
Būtent dėl to, anot vidaus ligų gydytojos U. Juškaitės, yra sunku tinkamai apibrėžti, ko ir kiek reikėtų vartoti profilaktiškai, norint užtikrinti geležies atsargas organizme:
„Pavyzdžiui, suaugusio vyro geležies poreikis parai svyruoja apie 8-10 mg, o tuo tarpu vaisingo amžiaus moteriai, dėl nuolatinio kraujo netekimo mėnesinių metu, geležies poreikis yra kur kas didesnis – apie 15 mg parai.
Sparčiai augantiems vaikams, moterims, nėštumo metu geležies poreikis išauga, todėl natūralu, kad skirtingiems žmonėms per dieną su maistu reikia gauti skirtingą kiekį geležies, norint užtikrinti geležies atsargas organizme.“
