Kuo geležis yra svarbi? Kas gali išduoti jos trūkumą? Ir kaip užsitikrinti pakankamas šio mikroelemento atsargas organizme? Apie tai naujienų portalui tv3.lt pasakoja gydytoja dietologė Justina Linauskaitė-Kekė.
„Geležis – tai mūsų kūnui būtinas mikroelementas, dalyvaujantis daugelyje reakcijų. Geležis svarbi raudonųjų kraujo ląstelių funkcijai, raumenų baltymų aktyvumui bei daugelio mūsų ląstelių fermentų veiklai.
Geležis kraujotakoje perneša deguonį ir anglies dvideginį, dalyvauja energijos gamyboje, yra svarbi imuniteto, pažintinei/smegenų funkcijoms“, – vardija specialistė.
Moterims geležies reikia daugiau nei vyrams
Ji nurodo, kad rekomenduojamas geležies kiekis itin priklauso nuo amžiaus ir lyties. Štai, pavyzdžiui, 19–50 metų vyrams geležies reikia 8 mg, o to paties amžiaus moterims – 18 mg. Jei moteris laukiasi, nėštumo metu ji šio mikroelemento turėtų gauti 27 mg.
Jei geležies organizmui trūksta ilgą laiką, tai, pasak specialistės, gali turėti rimtų pasekmių.
„Kadangi geležis svarbi imuninei funkcijai, ilgalaikis jos trūkumas gali susilpninti imunitetą, tai reiškia, kad organizmas tampa jautresnis ir imlesnis infekcijoms, gali vystytis onkologiniai susirgimai.
Kiti simptomai, tokie kaip nuovargis, fizinio krūvio netoleravimas, mieguistumas, atminties sutrikimas, ilgainiui gali stiprėti“, – nurodo Justina Linauskaitė-Kekė.
Kuo skiriasi geležis, hemoglobinas ir feritinas?
Neretai kalbant apie geležį, galima girdėti vartojant ir kitokias sąvokas – hemoglobinas bei feritinas. Gydytoja dietologė sako, kad pacientai dažnai painioja šiuos dalykus, todėl ji paaiškina esminius skirtumus:
„Hemoglobinas nurodo, ar pakankamas geležies kiekis yra kraujotakoje, bet neatspindi jos atsargų. Be to, hemoglobinas nėra specifinis tik geležies trūkumui – jis taip pat atspindi vitamino B12, folio rūgšties kiekį.
Geležies tyrimas taip pat nurodo tik šio mikroelemento kiekį kraujotakoje. Tikslesni rodmenys, atspindintys geležies atsargas – tai feritinas ir hemosiderinas. Normalus hemoglobino kiekis nebūtinai reiškia, kad pacientui nėra geležies trūkumo.
Pradžioje, esant geležies trūkumui, naudojama rezervinė geležis, tad bendras kraujo tyrimas ir hemoglobinas neatspindi šio mikroelemento trūkumo – hemoglobino koncentracija sumažėja tik išnaudojus organizmo geležies atsargas.
Geležies stoka gali būti diagnozuojama net ir esant normaliam hemoglobinui: vertinami kiti kraujo parametrai, atliekami geležies, feritino tyrimai. Anksčiausiai geležies stoka diagnozuojama, tiriant feritiną.“
Išskiria rizikos grupes ir dažniausias trūkumo priežastis
Gydytoja dietologė sako, kad, žmogui augant, dėl kelių priežasčių – didėjančio kraujo tūrio, raumeninės masės – didėja ir geležies poreikis. Ji išskiria rizikos grupes, kurioms dažniausiai gresia geležies trūkumas.
„Moterys, kurios per menstruacijas netenka didelio kiekio kraujo (>80 ml/mėnesį), pacientai, kuriems nustatytas kraujavimas iš virškinamojo trakto ar kitos kūno srities, vegetarai ir veganai (jie nevartoja geriausiai pasisavinamos hemo geležies, kuri yra gaunama iš gyvūninės kilmės produktų).
Taip pat mažos kūno masės ar mitybos nepakankamumą turintys žmonės, anksčiau geležies stoka sirgę asmenys, lėtinėmis ligomis sergantieji ir kraujo donorai“, – nurodo specialistė.
Sąlyginius rizikos veiksnius turi ir atletai, kurie užsiima ištvermės sportu, nutukę asmenys, spartaus augimo periode esantys paaugliai.
Gydytoja dietologė įvardija ir tris pagrindines priežastis, dėl kurių pasireiškia geležies trūkumas:
„Kraujavimas ir geležies netekimas su krauju, geležies trūkumas maiste ir sutrikęs geležies pasisavinimas, sergant virškinamojo trakto ligomis.
Prieš skiriant gydymą geležies preparatais, būtina nustatyti trūkumo priežastį, nenustačius ir negydant priežasties, nustojus vartoti geležies preparatus, jos trūkumas atsinaujins.“
Kokie pasireiškia simptomai?
Pasidomėjus, ar geležies trūkumą gali pastebėti patys žmonės, specialistė sako, kad didžioji dalis pacientų, kuriems trūksta geležies, nejaučia jokių simptomų arba jaučia labai nespecifinius, kurių nesieja su šia problema.
„Simptomai atsiranda tada, kai išsivysto mažakraujystė (sumažėja hemoglobinas). Žmonės jaučia silpnumą, galvos skausmą, irzlumą, galvos svaigimą, įvairaus laipsnio nuovargį ir fizinio krūvio netoleravimą, mažėja ištvermė, neramių kojų sindromą – nemalonų norą judinti kojas, atsirandantį ramybės būsenoje, kartais pacientai išsako norą valgyti ledą, kreidą ar krakmolą.
Esant didelio laipsnio mažakraujystei, paprastai pasireiškia dažnas širdies plakimas, silpnumas, galvos skausmas ar net alpulys“, – vardija gydytoja dietologė.
Taip pat be mažakraujystės geležies trūkumas gali pasireikšti nuovargiu, sutrikusia atmintimi ar nuotaika, dėmesio koncentracija. Dar vienas specifinis simptomas, pasak specialistės, yra raudonas šlapimas po burokėlių valgymo.
Ji pataria žmonėms, kurie turi rizikos veiksnių, atlikti feritino tyrimą ir taip pasižiūrėti geležies atsargas organizme, mat bendras kraujo tyrimas ir hemoglobinas mažakraujystę parodo jau išsekus geležies atsargoms.
Kad padeda ir trukdo įsisavinti geležį?
Gydytoja dietologė nurodo, kad maiste esanti geležis yra dviejų formų: hemo geležis, kurios yra gyvūninės kilmės produktuose, ir ne hemo, esanti augalinės kilmės maiste. Mėsoje ir jūros gėrybėse esančią geležį organizmas pasisavina geriau, o štai iš kitų produktų – ankštinių daržovių, riešutų, sėklų ar špinatų – prasčiau, tik apie 5 procentus.
Geležis yra sunkiai pasisavinamas mikroelementas, todėl svarbu žinoti, kas dar labiau trukdo ją įsisavinti organizmui. Tai rūgštingumą mažinantys vaistai, švinas, daug kalcio turintys produktai, pavyzdžiui, pienas. Taip pat taninai, kurių gausu arbatoje, kavoje, vyne, šokolade bei fitatai, kurių galima rasti sėklose grūduose, ankštiniuose augaluose.
„Fitatai nėra bloga medžiaga, atvirkščiai, pasižymi antioksidaciniu poveikiu, tačiau kartu ir mažina geležies pasisavinimą. Fitatų kiekis maiste mažėja riešutus, sėklas, ankštines daržoves mirkant vandenyje per naktį, daiginant, fermentuojant ar rauginant. Jei valgomas maistas, kuriame gausu fitatų, geležies preparatus patariama vartoti po 2 valandų.
Taninai, kaip ir fitatai, yra naudingi mūsų organizmui, pasižymi antioksidaciniu poveikiu, saugo nuo lėtinių ir uždegiminių ligų, bet ir mažina geležies pasisavinimą, tad geležies gausaus maisto ir preparatų nereiktų vartoti kartu su maistu, kuriame gausu taninų“, – pataria gydytoja dietologė.
Tuo metu įsisavinti geležį padeda vitaminas C, todėl rekomenduojama mitybą praturtinti citrusiniais vaisiais, spalvotomis paprikomis, kiviais bei brokoliais, gyvūninės kilmės baltymai iš mėsos.
Maisto produktai, kuriuose gausu geležies
Gydytoja dietologė pasidalija ir maisto produktais, kuriuos vertėtų rinktis, norint organizmą natūraliai aprūpinti geležimi.
„Gyvūninės kilmės geležies šaltiniai yra moliuskai, austrės, jautienos kepenys, jautiena, kiaušiniai, vištienos krūtinėlė, vištos kepenys.
Augalinės kilmės geležies šaltiniai yra ankštinės daržovės, pomidorai, avižiniai dribsniai, špinatai ir kitos žalios lapinės daržovės, žemės riešutai ir kiti riešutai, mėlynės, brokoliai, sėklos.
Vartodami šiuos produktus, skaninkite juos citrinos sultimis ar prieš vartojimą išgerkite vandens su citrina, suvalgykite apelsiną – vitaminas C sumažins šiuose produktuose esančių medžiagų, kurios trukdo geležies pasisavinimą, poveikį“, – siūlo specialistė.
Taip pat ji nurodo, kad jei pacientams yra nustatomas geležies trūkumas, ją atstatyti su maistu yra praktiškai neįmanoma. Tam padėti gali geležies preparatai. Net jei ir vartojant juos geležies atsargis neatsistato, gydytoja dietologė rekomenduoja išsitirti dėl vitamino B 12, folio rūgšties trūkumo, atlikti Helicobacter Pylori infekcijos, celiakinės ligos tyrimus.
