gasunie

Nauja dujotiekio „Nord Stream“ trasa, kurią ketina tiesti Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, yra nereikalinga Europos Sąjungai (ES) ir padarys didelės žalos Ukrainai, sako Lietuvos diplomatijos vadovas. „Pirmiausia jis visiškai yra nereikalingas Europos Sąjungai. Dabar Rusija teikia trimis būdais - tai „Nord Stream“, kanalas, kuris eina pro Baltarusiją - Jamalas-Europa - ir vadinamas Ukrainos tranzitinis dujotiekis.

Lietuvos valdžiai dar neapsisprendus, ar statyti Klaipėdos uoste suskystintų dujų terminalą, kaip alternatyvą vien iš rusų milžinės „Gazprom“ gaunamoms dujoms, šiuo projektu jau pradėjo domėtis Nyderlandų bendrovė „Gasunie“, tokį terminalą šiuo metu statanti savo šalies uoste Roterdame.

Zug (Šveicarija), 2009 m. lapkričio 5 diena. Suomijos ir Švedijos valdžios institucijos išdavė bendrovei „Nord Stream“ leidimą naudoti šių šalių Išskirtines ekonomines zonas (IEZ) dujotiekiui. Per Švedijos IEZ bus nutiesta 506 km vamzdyno, per Suomijos IEZ – 374 kilometrai.

Suomija, kuri anksčiau baiminosi dėl Baltijos jūros dugnu planuojamo tiesti dujotiekio „Nord Stream“ poveikio aplinkai, netrukus turėtų pritarti šio projekto vykdymui, skelbia Belgijos sotinėje Briuselyje įsikūrusi radijo stotis „Contract“. Pranešama, kad Suomijos Europos reikalų ir migracijos ministrė Astrid Thors skelbia, jog Suomija netrukus turėtų atsiimti visus savo prieštaravimus dėl „Nord Stream“ pavojaus aplinkai.

Bendrovė „Nord Stream“, kuri parengė Rusijos ir Vokietijos dujotiekio Baltijos jūra tiesimo projektą, pateikė Tarpvalstybinio poveikio aplinkai ataskaitą (Espo) devyniomis Baltijos regiono šalių kalbomis, taip pat anglų kalba. Kaip sakoma bendrovės pranešime, remdamosi Espo konvencija šalys, kurių jurisdikcijoje numatoma įgyvendinti projektą, turi informuoti gretimas valstybes apie galimą tarpvalstybinį poveikį aplinkai.

Rusijos premjerui Vladimirui Putinui prabilus, kad Maskva gali atsisakyti dujotiekio „Nord Stream“ projekto ir statyti dujų skystinimo gamyklas, oficialusis Vilnius sako tokius ketinimus vertinantis teigiamai. „Užsienio reikalų ministerija teigiamai vertina Rusijos valdžios atstovų išsakytus ketinimus skystinti gamtines dujas ir jas tiekti į pasaulinę rinką laivais.

Rusija gali atsisakyti dujotiekio tiesimo projekto „Nord Stream“ ir statyti dujų skystinimo gamyklas. Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino europiečius apsispręsti, ar jiems reikalingas Šiaurės Europos dujotiekis „Nord Stream“, antraip Rusija labiau rūpinsis suskystintomis dujomis. „Europiečiai turi nuspręsti, ar jiems reikalingos vamzdynu tiekiamos dujos tokiomis apimtimis, kurios tiekiamos.

Antradienį Lietuvoje viešėsiančią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel lydės piketai dėl Šiaurės Europos dujotiekio ir paramos Gruzijai. Antradienio vakarą, Prezidento Valdo Adamkaus ir A. Merkel susitikimo metu, prie prezidentūros vyks Jaunųjų konservatorių lygos inicijuojama akcija dėl Rusijos ir Vokietijos bendro projekto tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu.

Europos Parlamento Peticijų komitetas pareiškė nuomonę, kad „Šiaurinio srauto“  (Nord Stream) dujotiekis, „Gazpromo“ planuojamas nutiesti Baltijos jūros dugnu, kelia pavojų aplinkai ir pasiūlė ieškoti kitų kelių šiam dujotiekiui.  Peticijų komitetas atkreipė dėmesį į šį projektą po to, kai gavo 30 000 Europos Sąjungos piliečių, daugiausia Baltijos valstybių gyventojų, pasirašytą peticiją.

Gamtinių dujų kainos kyla visoje Europoje. Jų didėjimą skatina pastaruosius kelis mėnesius tarptautinėse rinkose itin sparčiai brangusi nafta. Lietuviai jau seniau moka didžiausią kainą. Pramonės įmonėms parduodamų dujų kainos šuoliuoja dar didesniais žingsniais nei gyventojams. Europa už dujas moka brangiau nei jos kainuoja Amerikoje, o Rusijoje dujų kainos yra pačios mažiausios. Taigi pasaulyje už dujas daugiausia moka Europa, o Europoje rusiškas dujas brangiausiai perka Lietuva.

Projektas „Šiaurės srautas“ nepaprastai svarbus ne tik Vokietijai, bet ir visai Europai“, pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, atsakydama į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijos dalyvių klausimus, trečiadienį rašo naujienų svetainė „NEWSru.com“. Jos nuomone, jeigu bus būtina, galima padaryti šio dujotiekio atšaką į Lenkiją ar kitas Europos šalis.

Rusų projektas „Šiaurinis srautas“ (Severnyj potok) brangsta. Dabar jo kaina numatoma apie 8 mlrd. eurų. Brangimą ekspertai aiškina įrangos ir žaliavų brangimu bei dolerio silpnumu, tačiau tikisi, kad didesnė statybos kaina neturės įtakos dujotiekio rentabilumui. „Gazprom“ gauna pajamas doleriais, o jo išlaidos – rubliais. Per praėjusius metus žymiai pabrango vamzdžiai, rangovų paslaugos ir transporto išlaidos. Nuo pernai sudarytos pradinės sąmatos kaina paaugo beveik dvigubai.

Baltijos dugnu tiesiamo dujotiekio „Nord Stream“ projekto vykdytojai šiomis dienomis susilaukė naujų priešininkų ir sąjungininkų, rašo dienraštis „The International Herald Tribune“. Antradienį Švedijos oficialieji asmenys pranešė, kad „Nord Stream“ statybos iniciatoriams buvo išsiųstas prašymas pasirinkti kitą dujotiekio maršrutą, kad nebūtų padaryta žalos aplinkai.

Rusijos dujų monopolininkė bendrovė „Gazprom“ ir Nyderlandų dujų bendrovė „Gasunie“ pasirašė sutartį dėl dalyvavimo Baltijos dugnu tiesiamo dujotiekio „Nord Stream“ projekte, pranešė Latvijos portalas „Biznews.lv“. „Gasunie“ tapo ketvirtąja „Nord Stream“ projekto dalyve. Sutinkamai su sutartimi „Gazprom“ atiteko 9 proc.“Balgzand Bacton Line“ (BBL) dujotiekio, jungiančio Nyderlandus ir D. Britaniją, akcijų, o „Gasunie“ – 9 proc. „Nord Stream“ konsorciumo akcijų.