evelina cikanavičiūtė

Ypač šventiniu laikotarpiu ne vienas leisime sau pasimėgauti ne visai sveikais maisto produktais – tarp jų gali atsidurti ir įvairūs vytinti, rūkyti mėsos gaminiai. Gydytojai dėl to labai barti nepuola, tačiau įspėja, kad taip vartojama mėsa skirta ne kasdienai.

Per gausus cukraus ir druskos vartojimas – dažnai sveikatos specialistų pažymima lietuvių problema. Kiek druskos ir cukraus reikėtų suvartoti ir kokiuose produktuose yra didžiausi jų kiekiai?  VUL Santaros klinikų gydytojos dietologės Žanos Antonovos teigimu, šiandien Lietuvos gyventojai druskos kiekį viršija dvigubai, nei rekomenduojama. „Paros druskos kiekis yra iki 5 gramų per dieną.

Naujieji metai daug kam tampa ir nauja pradžia: duodame sau pažadų, kad gyvensime sveikiau, sportuosime, atidžiau žiūrėsime, ką dedame į burną. Vis tik gyvenimo būdas yra ne viskas, kai kalbame apie žmogaus gerą savijautą.

Šių laikų skubančiame pasaulyje dažnam vis sunkiau nepamesti sveikatai palankios mitybos režimo. Be to, kai kurie net gerai iki galo ir nežino, kaip jis turėtų atrodyti. Padėdamos susigaudyti, ką valgyti reikėtų kasdien, o ko – vengti, gydytojos dietologės kartu pažymi, kad kartą kitą nuklydus nuo režimo pasaulis tikrai nesugrius. VUL Santaros klinikų gydytojos Evelina Cikanavičiūtė ir Žana Antonova nuotolinės konferencijos metu aptarė svarbiausius sveikatai palankios mitybos principus.

Vanduo jau nuo seniausių laikų vadinamas gyvybės šaltiniu, tačiau su šiuo teiginiu sutinka ne visi. Internete vis pasirodo nuomonių, kad piktnaudžiauti vandeniu nereikėtų, nes per didelis jo kiekis, neva, „išplauna“ inkstus. Ar tai tiesa, naujienų portalas tv3.lt klausė Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų gydytojos dietologės Evelinos Cikanavičiūtės.

Praėjus šv. Kūčioms ir Kalėdoms, daugeliui nemenka užduotimi gali tapti paprastas grįžimas į rutiną. Kaip sėkmingai sugrįžti į mitybos ritmą, nežalojant savo organizmo? Ar kokias nors valgymo taisykles vertėtų akcentuoti prieš Naujųjų metų šventę ir kaip išmokti taisyklingai maitintis karantino metu, kai ypač daug laiko praleidžiame namuose? Apie visą tai ir dar daugiau kalbamės kartu su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja dietologe Evelina Cikanavičiūte.

Valgyti 8 valandas, o paskui 16 badauti – panašiu principu veikia protarpinis badavimas. Tiesa, valgymo ir badavimo laiko tarpų būna įvairių. Šis svorio metimo būdas pastaruoju metu yra itin populiarus, tačiau užsienio mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad griežtas laiko režimas mityboje, deja, akivaizdžios įtakos svorio mažėjimui neturi.

Neseniai internete žinomi šalies žmonės pradėjo dalintis kvietimu išbandyti arbatas, kurios per nepilną mėnesį leis atsikratyti nereikalingo svorio ir išvalys organizmą. Vilniaus Santarų klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė ragina neapsigauti – influenceriai nėra gydytojai, o stebuklingos arbatos svoriui numesti – nepadės. Apie rinkoje vis pasirodančius naujus liekninančius produktus ir jų reklamą internetinėje erdvėje E. Cikanavičiūtė nuomonę išsakė savo „Facebook“ paskyroje.

Apie protarpinį badavimą pastaruoju metu kalbama vis daugiau. Vieni ryžtasi jį išbandyti, nes tikisi numesti nereikalingų kilogramų, kiti sako darantys tai dėl geresnės savijautos. Gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė tv3.lt naujienų portalui sako, kad kol kas turima per mažai duomenų, kad būtų galima įvertinti protarpinio badavimo įtaką žmogaus organizmui.

Medikai įspėja – lietuviai suvartoja dvigubai daugiau druskos, nei leistina. O tai reiškia, kad dėl didesnio dar viena baltąja mirtimi vadinamo produkto kiekio organizme dažniau sergame širdies ir kraujagyslių ligomis, akmenlige ar net cukriniu diabetu. Didesnis druskos kiekis maiste, kaip sako dietologai, augina ir papildomus kilogramus. Ir daugiausia druskos gauname valgydami ne namie gamintą maistą ar daugiau duonos. Keptos bulvytės jau sūdytos, bet valgytojas paprašė dar sūresnių.

„Teko girdėti, kad didelį antsvorį turintiems žmonėms, kuriems savarankiškai nesiseka jo numesti, atliekamos skrandžio mažinimo operacijos. Kadangi nutukimas – mūsų giminės problema, norėčiau daugiau sužinoti apie šias operacijas – kokiais atvejais jos atliekamos ir koks jų poveikis? Gal paprasčiau tiesiog nusiurbti nereikalingus riebalus?“ – teiraujasi Janina S. iš Marijampolės. Atsako Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė.

 Tyrimai rodo, kad pusryčių atsisako trečdalis žmonių, tačiau pusryčiauti reikia jau vien tam, kad išvengtume įvairių ligų, sako dietologė Evelina Cikanavičiūtė. „Pusryčių nevalgymas siejamas su nutukimu, kuris jau yra susijęs su daug kitų ligų, pavyzdžiui, su širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, tam tikrų vėžio formų vystymusi“, – pabrėžia ji. Be to, pastebi E. Cikanavičiūtė, žmonės, kurie valgo pusryčius, renkasi sveikesnį maistą, valgo dažniau ir mažesnėmis porcijomis.