„Badavimas ar pasninkavimas iki šiol bent jau iš dalies įvairiose visuomenės grupėse išlikusi sena religinė praktika“, – apie galimas protarpinio badavimo ištakas pasakoti pradeda gydytoja dietologė.
Daug metų badas buvo taikomas ir gydymo procese: jį skirdavo įvairiomis ūminėmis ir lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams. Tačiau šiuolaikinėje klinikinėje praktikoje, atsižvelgus į atliktų tyrimų rezultatus, bado dietos kaip sudėtinės gydymo dalies atsisakoma, nes užsitęsęs badas tik pablogina ligų eigą, didina komplikacijų ir mirties riziką.
Priskiriamas „kaprizo“ dietoms
Naujoviškos, populiarios, madingos, nestandartinės – taip „kaprizo“ dietas apibūdina gydytoja dietologė. Taip pat savo principais jos akivaizdžiai skiriasi nuo klasikinių subalansuotų dietų, pavyzdžiui, Viduržemio jūros dietos.
„Kaprizo dietos pateikiamos kaip universalios, neretai žada greitą ir ne visai pamatuotą rezultatą: svorio sumažėjimą, geresnę sveikatą. Kiekviena kaprizo dieta savo koncepcijoje turi šiek tiek paslapties, mistikos ir elementų, kurie jos populiarumo laikotarpiu moksliškai nėra pagrįsti“, – dėsto E. Cikanavičiūtė.
„Kaprizo“ dietoms priskiriamas ir vis labiau populiarėjantis protarpinis badavimas. Jį ryžtasi išbandyti vis daugiau žmonių, tarp jų ir tie, kurie jau yra bandę ne vieną dietą, tačiau taip ir nepasiekę norimų rezultatų.
Yra daug protarpinio badavimo rūšių
Dažniausiai protarpinio badavimo besilaikantys žmonės renkasi valgymo valandų ribojimo modelį. Vienas populiariausių – 16:8 principas, kai 16 valandų reikia badauti, o 8 valandas galima valgyti. Gydytoja dietologė sako, kad, pasirinkus tokį modelį, derėtų atsisakyti vakarienės, tačiau dažnai atsisakoma pusryčių. Toks pasirinkimas prieštarauja cirkadinių ritmų teorijai, kuria ir yra grindžiamas protarpinis badavimas.
„Manoma, kad žmogaus organizmo cirkadiniai rimtai ir tuo pačiu medžiagų apykaitos procesai priklauso nuo paros laiko, tai yra šviesos ir tamsos. Dirbtinės šviesos atsiradimas sudarė palankias sąlygas valgyti ir vakarais, kas galbūt sutrikdė cirkadinius ritmus ir medžiagų apykaitos procesus. Valgymas tamsiu paros laiku siejamas su atsparumu insulinui, uždegiminių procesų aktyvumu, mikrobiotos sutrikdymu, labiau išreikštu alkiu“, – teigia gydytoja dietologė.
Ji taip pat sako, kad yra ir kitokių protarpinio badavimo rūšių, pavyzdžiui, epizodinis chaotiškas valgymų praleidimas. Dėl tokios modelių įvairovės sunku įvertinti protarpinio badavimo įtaką žmogaus organizmui. Negana to, yra nuomonių, jog protarpinis badavimas tai – socialiai priimtinas netvarkingo valgymo būdas.
Trūksta tyrimų
E. Cikanavičiūtė atskleidžia, kad dauguma eksperimentinių tyrimų, skirtų daugiau sužinoti apie protarpinio badavimo naudą ar žalą žmogaus organizmui, atliekami su gyvūnais, todėl jų rezultatai negali būti tiesiogiai pritaikyti žmonėms.
„Tyrimai su gyvūnais patvirtina hipotezę, kad protarpinis badavimas ir maisto vartojimo ribojimas tamsiu paros laiku teigiamai veikia medžiagų apykaitos procesus ir mažina lėtinių ligų: širdies kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, onkologinių ligų, nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos riziką. Tačiau tokios išvados kol kas negali būti teigiamos kalbant apie žmones, nes tyrimų su žmonėmis nepakanka“, – dėsto specialistė.
Pagal turimus tyrimų rezultatus, galima teigti, kad protarpinis badavimas nėra pavojingas sveikiems, turintiems antsvorį ar nutukimu sergantiems suaugusiems žmonėms. Tačiau tyrimų dar nepakanka, kad būtų galima tiksliai rekomenduoti šios dietos trukmę, modelį, periodiškumą.
Kai kuriems griežtai nerekomenduojama
Gydytoja dietologė aiškina, kad protarpinio badavimo tikrai negali laikytis visi. Būtina atsakingai įvertinti įvairias grėsmes, sveikatos būklę, amžių ir panašiai.
„Joks protarpinio badavimo modelis griežtai nerekomenduojamas vaikams, paaugliams, nėščiosioms, žindančioms, senjorams, cukrinį diabetą gydantiems insulinu, sergantiems onkologinėmis ligomis ir turintiems valgymo sutrikimų bei mitybos nepakankamumo riziką“, – vardija E. Cikanavičiūtė.
Kadangi šiuo metu nepakanka tyrimų, gydytojai dietologai klinikinėje praktikoje protarpinio badavimo nerekomenduoja ir kaip galimo nutukimo ar kitų lėtinių ligų gydymo būdo.
Ne efektyviau už kitas dietas
Protarpinį badavimą žmonės dažnai išbando dėl tikslo pagražinti kūno linijas. Gydytoja dietologė sutinka, kad laikantis šios dietos svoris gali mažėti, bet efektyvumas nėra išskirtinis.
„Šiuo metu remiantis mokslininkų išvadomis, svoris mažėja dėl su maisto suvartojamos energijos nepritekliaus. Trūkstama energija pasiimama iš sukauptų rezervų, tai yra riebalinio audinio. Tačiau protarpinio badavimo dieta nėra efektyvesnė nei klasikinė subalansuota mažo kaloringumo dieta, kurioje nėra perteklinių valgymo laiko ar maisto produktų vartojimo taisyklių“, – sako specialistė.
Ji prieš imantis bet kokių mitybos pokyčių rekomenduoja pasitarti su gydytoju dietologu. Taip pat atkreipia dėmesį, kad dieta neturėtų suktis vien apie maistą, bet ir apie patį gyvenimo būdą, todėl rekomenduoja reguliarų fizinį krūvį, subalansuoti aktyvų ir pasyvų poilsį, atsisakyti žalingų įpročių.
