39 metų Andriui prieš kiek daugiau nei 2,5 metų atostogų metu neužtekdavo jėgų nueiti ir iki išsvajoto paplūdimio. Vyras svėrė – 32 kilogramais daugiau nei dabar, sunkiai judėjo, buvo vangus ir labai nepatenkintas savimi.
Lūžio taškas – talka namo kieme, po kurios išpiltas prakaito, drebantis ir vos bepajudantis vyras suprato, kad toliau su tokiu antsvoriu gyventi nebegali.
„Aš visą gyvenimą buvau emocinis valgytojas. Pravedu savigraužos seansą, vėl užvalgau, ir taip sukosi tas užburtas ratas, kol vieną dieną tiesiog nebesulaikiau ašarų, viskas trūko, ir kadangi ta emocija tokia bloga visiškai perspaudė, nutariau keistis“, – sako blogeris Andrius Peteržikas.
Pirmiausia Andrius susirado trenerį, o vėliau ieškojo ir sau tinkamo maitinimosi būdo. Ne vienas dietologas vyrą anksčiau buvo nuvylęs – pagal sudarytus maisto planus maitintis pavykdavo savaitę ar dvi. Po to – vėl persivalgymo periodas. Nevilties debesys pradėjo sklaidytis išgirdus apie protarpinį badavimą. Tai yra tokį mitybos planą, kai maitintis galima 8 valandas per parą, o likusį laiką nevalgyti nieko. Tokio raciono Andriui laikytis pavyko. Tiesa, vyras įspėja – iš pradžių lengva tikrai nebus.
Padėjo tai, kad rezultatų ilgai laukti neteko: „Pastebėjau, kad po to vieno valgymo per dieną, cukraus lygis susinormalizuoja kraujyje, aš atsikeliu ryte ir nenoriu valgyti. Na, ir pabandžiau taip ir pagyventi ilgiau. Tada pastebėjau pirmuosius žymius svorio pokyčius. Svoris pradėjo tirpti.“
Šiuo metu vyras taip pat bando ir ketogeninę dietą, stengiasi vengti angliavandenių – saldumynų, vaisių, baltos duonos. Valgo du kartus per dieną – pirmą kartą apie 12 valandą dienos, antrą – apie 18 valandą. Likusį laiką geria tik vandenį, nesaldintą arbatą arba kavą. Ir, pasak vyro, tokia dieta leidžia ir vieną kitą dažnai dietologų keiksnojamą produktą.
Savijautos, kurią Andriui padovanojo protarpinis badavimas, vyras už nieką nekeistų: „Esi lengvesnis, tau yra geresnis miegas. Depresija dingsta, noras gyvent. Matai rezultatą, su noru važiuoji dirbi, sportuoji, pradedi kelti sau tikslus kažkokius tai. Viskas tik tai gerėja. Gerėja virškinimas.“
Badavimo nauda neabejoja ir sveikuolė Ksavera Vaištarienė. Pasak jos, apribojus suvartojamo maisto kiekį patiriama ne tik fizinė, bet ir psichologinė nauda. Tiesa, net ir protarpinio badavimo atveju vienos mitybos taisyklės pamiršti nevalia.
„Tuo laiku, kai valgo, kad ne per daug tada suvalgytų. Nes 300 gramų telpa tik į skrandį. Tai jeigu jūs paimsit kokį pusė kilogramo, ar ten kiek, tai jau…Turės nelabai jau gerą sveikatą“, – pasakoja sveikuolė Ksavera Vaištarienė.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad protarpinis badavimas skatina autofagiją, t.y. ląstelių išsivalymą ir atsinaujinimą. Taip pat pasirinkus tokį maitinimosi būdą lengviau mesti svorį juosmens srityje, pagreitėja medžiagų apykaita. Tačiau dietologai sako, kad mokslinių įrodymų, kurie įrodytų tokio mitybos būdo naudą, trūksta.
„Mokslininkų pamąstymų yra skirtingų. Ir visgi šiai dienai prieinama išvados, kad svoris mažėja ir galbūt jaunėja organizmas tik dėl to, kad žmogus suvalgo mažiau kalorijų, negu kad jis suvalgo valgydamas įprastai“, – teigia dietologė Evelina Cikanavičiūtė.
Mitybos specialistė taip pat ragina nesileisti į ekstremalius bandymus su savuoju valgiaraščiu. Mat kai kurios protarpinio badavimo formos – kai pasirenkama valgyti tik kartą per dieną ar dar rečiau – gali pradėti kelti pavojų sveikatai.
„Žmogus tiesiog suvalgys labai mažą kalorijų kiekį ir tai prilygs tiesiog badavimui. Kiekvienas badavimas, kokios kilmės jis bebūtų – ar sąmoningas ar nesąmoningas dėl kažkokių lėtinių ligų, jis veda prie išsekimo, prie mitybos nepakankamumo, raumenų masės praradimo ir su tuo susijusių komplikacijų“, – kalbėjo E. Cikanavičiūtė.
Pasirinkus protarpinį badavimą dietologai rekomenduoja valgyti pusryčius bei pietus atsisakant vakarienės. Pasak jų, toks režimas žmogaus organizmui žymiai sveikesnis nei pusryčių atsisakymas juos keičiant sočia vakariene.
