Keptos bulvytės jau sūdytos, bet valgytojas paprašė dar sūresnių. Tad virėjai tenka pasistengti. Šios užeigos padavėja sako, kad tokių prašymų pasitaiko dažnokai. Dažnas tautietis mėgsta valgyti sūriau.
„Bet kai patiekalas būna pagamintas, receptūra tokia, ir ant stalo visada padedame papildomai druskos ir pipirų, kur jie dasideda, jeigu jiems trūksta“, – sako „Agotos gryčios“ padavėja Sandra Vrublevskaja.
Ir namie žmonės suvartoja net dvigubai daugiau druskos nei reikėtų. Ir tai ne šiaip tuščios specialistų kalbos. Štai viename prekybos centrų druskos skyriuje niekada netrūksta pirkėjų. Iš mūsų kalbintų atsisakyti baltąja mirtimi vadinamo produkto nežada nė vienas.
Santaros poliklinikos dietologė sako, kad štai dėl to, kad atrodo neskanu, druskos suvartojame dvigubai daugiau nei reikia, ir sergame gerokai dažniau. Dažnesnės širdies ir kraujagyslių ligos, atsiranda cukrinio diabeto rizika. O kur dar kiti negalavimai.
„Akmenligės… Tiek tulžies pūslės akmenligė, tiek inkstų akmenligės rizika. Net nutukimas siejamas su didesniu druskos suvartojimu. Ne dėl to, kad druska turi savyje kalorijų, energijos. Ji neturi energijos, bet toks maistas yra skanesnis ir žmonės linkę tokio maisto daugiau suvalgyti“, – sako dietologė Evelina Cikanavičiūtė.
Paaiškėja, kad net trisdešimt procentų druskos mes gauname valgydami duoną ir jos gaminius. Pavyzdžiui batone yra kelis kartus daugiau druskos nei juodoje duonoje. Ir net septyniasdešimt penki procentai druskos į mūsų organizmą patenka, jeigu perkame jau apdorotą, ne namuose gamintą maistą. Jeigu gamintume patys, kaip aiškina dietologė, į maistą bertume vos penkiolika procentų druskos.
„Mums natrio labai nedaug reikia, tam, kad mes patenkintume savo fiziologinį poreikį. Maždaug du šimtai, keturi šimtai miligramų per dieną. Kas gali sudaryti tik pusę gramo druskos. Nuo pusės iki pusantro gramo druskos“, – tikina dietologė.
Visiškai atsisakyti natrio mums nepavyks. Mat druskos gausu pačiuose produktuose. Štai, pavyzdžiui, kaip sako dietologai, per dieną suvalgę tris šimtus gramų morkų, mes gausime visą mums tai dienai reikalingą natrio poreikį. Lygiai tas pats ir mėsoje, kituose produktuose, pavyzdžiui, kruopose. O kalbos, esą viena druska sveikesnė už kitą, kaip sako specialistai, nepagrįstos. Mat nėra nė vienos sveikos ar nesveikos druskos, viskas priklauso nuo suvartojamo kiekio.
„Skirtumai yra tokie, kad šiek tiek skiriasi paties natrio kiekis. Ir kitų mineralų kiekis. Tai paprasta ta akmens druska, ta kuri ypač rafinuota, tai neturi kitų mineralų. Neturi kalio, neturi geležies, neturi kalcio, kitos druskos šiek tiek pasižymi tais mineralais. Bet tie skirtumai tiek nereikšmingi, kad mes negalim tos druskos pozicinioti kaip sveikesnės“, – sako dietologė.
Kad ir kaip būtų, specialistai sako, kad visur reikia saiko ir geležinės valios. Ir noras valgyti sūriai tėra pripratimas. Vos dviejų savaičių pakaktų tam, kad organizmą atpratintume nuo besaikio druskos vartojimo ir skonio receptoriai suprastų, kad galima valgyti ir sveikiau.
