Paklausta, kokią vietą kasdienėje mityboje turėtų užimti mėsa ir jos gaminiai, gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė portalui tv3.lt pabrėžė, kad vis tik sveikatai palankioje ir subalansuotoje dietoje du trečdalius raciono turėtų sudaryti augalinės kilmės maistas.
„Tai yra grūdai, daržovės, vaisiai. Ir tik vieną trečdalį turėtų sudaryti gyvūninės kilmės maistas, tai yra mėsa, žuvis, pieno produktai ir kiaušiniai. Akivaizdu, kad visas gyvūninės kilmės maistas turi sudaryti tik mažąją dalį mūsų viso raciono, o mėsa sudaro dar mažesnę dalį, kadangi ji yra tik vienas iš gyvūninės kilmės produktų“, – akcentavo ji.
Kokią mėsą rinktis ir kiek kartų valgyti per savaitę?
Gydytojos aiškinimu, renkantis mėsą prioritetas turėtų būti teikiamas paukštienai, kuri ypatinga tuo, jog joje vyrauja nesočiosios riebalų rūgštys, priešingai negu raudonoje mėsoje, kurios sudėtyje gausiausiai yra sočiųjų riebalų rūgščių.
„Gausesnis sočiųjų riebalų rūgščių vartojimas siejamas su širdies ir kraujagyslių lėtinių ligų rizika“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Dietologė kartu paneigė mitą, kad vien valgant paukštieną reikėtų susirūpinti dėl galimo geležies stygiaus: „Paukštienoje taip pat yra geležies, todėl įprastomis sąlygomis ir valgant platų maistų racioną papildomai rūpintis geležies šaltiniais nėra reikalo.“
Gydytoja patarė, kad dėliojant mėsos pasirinkimą, 2–3 dienos per savaitę turėtų tekti paukštienai, 2–3 dienos žuviai ir 1–2 dienos mėsai.
„Įprastas dienos mėsos ar žuvies kiekis varijuoja individualiai, bet vidutiniškai tai yra 100–200 gramų nepagaminto produkto svorio“, – nurodė E. Cikanavičiūtė.
Kokiai mėsa patenka už raudono brūkšnio?
Vis tik kai kurių mėsos produktų išvis nerekomenduojama dėti į burną arba tą daryti itin retai.
„Kalbant apie rūkytus, sūdytus, vytintus mėsos gaminius, tai yra įvairias rūkytas ir vytintas dešras ir dešreles, pieniškas dešreles, rūkytus ar vytintus kumpius, tiek rūkytus, tiek sūdytus lašinius, jie apskritai nėra rekomenduojami arba turėtų būti valgoma itin retai.
Šiuos produktus rekomenduojama eliminuoti iš raciono dėl jų įrodyto ryšio su daugybės lėtinių ligų – onkologinių, širdies ir kraujagyslių, inkstų ir kepenų ligų, cukrinio diabeto ir kt. – rizika“, – įspėjo gydytoja.
„Gausesnis sočiųjų riebalų rūgščių vartojimas siejamas su širdies ir kraujagyslių lėtinių ligų rizika“, – įspėjo gydytoja.
Paklausta, ar apskritai vertėtų vengti raudonos mėsos (tai yra jautiena, kiauliena, veršiena, ėriena, ožkiena), pašnekovė patikino, raudoną mėsą nėra draudžiama valgyti, bet vertinant jos ryšį su lėtinių ligų rizika, šviežios liesos raudonos mėsos užtektų suvalgyti 1–2 kartus per savaitę.
„Aišku, mėsa lėkštėje turėtų sudaryti tik iki vieno ketvirtadalio porcijos, pusę porcijos turėtų sudaryti daržovės, o likusį ketvirtadalį – garnyras: kruopos, ankštinės daržovės arba bulvės. Tokiu būdu patiekalas tampa subalansuotas ir organizmas aprūpinamas platesniu spektru jam reikalingų maistinių medžiagų“, – patarė E. Cikanavičiūtė.
Kaip koreguoti mitybą jau sergantiems?
Pasiteiravus, kiek įtakos mėsos pasirinkimui turi lėtinės ligos, kuriomis žmogus jau serga, pašnekovė pabrėžė, kad dažniausiai sergantiesiems lėtinėmis ligomis (nutukimu, širdies ir kraujagyslių, inkstų ir kepenų, uždegiminėmis sąnarių ar žarnyno, onkologinėmis ligomis, cukriniu diabetu) galioja tie patys sveikatai palankios ir subalansuotos mitybos principai.
„Atskirais atvejais šios rekomendacijos gali būti dar griežtesnės, pavyzdžiui, sergant sunkiu kepenų ar inkstų nepakankamumu. Taip pat gali būti ir tokių situacijų, kai mėsos rekomenduojamas kiekis yra gerokai didesnis dėl esamo didesnio baltymų poreikio, pavyzdžiui, esant mitybos nepakankamui sergant toli pažengusioms onkologinėmis ligomis“, – pastebėjo gydytoja.
Pašnekovė kartu patarė, kad maistui rekomenduojama rinktis liesiausias mėsos dalis be vizualiai matomų riebalų. Tuo metu gaminti ją galima visaip – tinka virimas, troškinimas, gaminimas garuose, kepimas orkaitėje ar konvekcinėje krosnelėje, šildymas mikrobangų krosnelėje.
„Rečiausiai rekomenduojamas kepimas keptuvėje dėl dažnai naudojamo didesnio kiekio riebalų, apskrudinimo ar net apdegimo. Rekomenduoju keisti gaminimo būdus, taip pat kepimas orkaitėje ar konvekcinėje krosnelėje neturėtų būti pagrindinis ar juo labiau vienintelis gaminimo būdas“, – vardijo E. Cikanavičiūtė.
Ar verta baimintis antibiotikų mėsoje?
Dalis žmonių baiminasi dėl auginant gyvulius ir paukščius galimų naudoti antibiotikų. Pašnekovė gi pažymėjo, kad antibiotikų naudojimas maistinių gyvulių pramonėje yra griežtai prižiūrimas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pagal Europos Komisijos numatytus teisės aktus.
„Net jei ir buvo naudojami antibiotikai gydyti susirgusius gyvulius, skersti juos galima, kai vaistas yra pasišalinęs iš organizmo. Negana to, galima rinktis mėsos produktus, kuriuos gamintojai ženklina kaip augintus be antibiotikų, kas reiškia, kad auginti gyvuliai visą savo augimo periodą buvo sveiki, todėl nebuvo gydyti antibiotikais.
Šiuo metu didesnį iššūkį kelia ir žmonėms labiau turėtų rūpėti per gausus mėsos vartojimas, su kuriuo siejama lėtinių ligų rizika. Todėl racione sumažinus mėsos ir visų gyvūninės kilmės produktų vartojimą bei padidinus augalinės kilmės produktų, žmonės prisidėtų ne tik prie savo sveikatos gerinimo ir baimių sumažinimo, bet ir klimato kaitos problemų“, – pastebėjo E. Cikanavičiūtė.
