VUL Santaros klinikų gydytojos dietologės Žanos Antonovos teigimu, šiandien Lietuvos gyventojai druskos kiekį viršija dvigubai, nei rekomenduojama.
„Paros druskos kiekis yra iki 5 gramų per dieną. Pirmiausia, manau, reikėtų pradėti nuo elementarių dalykų – jei gaminame maistą, kontroliuoti, kiek sūdome, kiek dedame druskos į pagamintą maistą ir kiekį laipsniškai mažinti. Tas pats susiję ir su cukrumi“, – pabrėžė ji klinikų konferencijos metu.
Išmokti skaityti produktų pakuotes
Dietologė taip pat patarė vertinti druskos ir cukraus kiekį ant maisto produktų pakuočių.
„Ten bus parašyta, kiek yra druskos 100 gramų arba porcijoje, tik reikia atkreipti dėmesį, kad porcija nebūtinai yra 100 gramų. Taip pat galima rasti ir išskirta, kiek tarp angliavandenių yra cukrų. Tik tiek, kad tai gal ne visada sako, ar tai yra pridėtinis cukrus, ar natūralus.
„Daugiausiai druskos turi rūkyti, sūdyti, vytinti gaminiai, visokios dešros, dešrelės, lašiniai, rauginti produktai. Tai nereiškia, kad jie iš esmės yra sveikatai nepalankūs, čia jau reikia atrasti aukso viduriuką, nes jie yra reikalingi dėl kitų tikslų – savo probiotinių savybių“, – sakė E. Cikanavičiūtė.
Norint suprasti, kad tai galimai pridėtinis cukrus, visada galima pasižiūrėti į sudėtį – apie cukrų sako tokios sudėtinės dalys, kurios dažniausiai baigiasi su -ozė – gliukozė, fruktozė, įvairiausi sirupai. Visa tai priskiriama prie cukraus“, – kalbėjo Ž. Antonova.
Kur yra daugiausiai druskos?
Gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad vertinant valgymo įpročius reikėtų akcentuoti, kur druskos yra daugiausiai ir ko žmonės tiek dėl sveikatai palankios mitybos principų, tiek druskos kiekio ribojimo tikslais turėtų atsisakyti ar bent tą riboti.
„Daugiausiai druskos turi rūkyti, sūdyti, vytinti gaminiai, visokios dešros, dešrelės, lašiniai, rauginti produktai. Tai nereiškia, kad jie iš esmės yra sveikatai nepalankūs, čia jau reikia atrasti aukso viduriuką, nes jie yra reikalingi dėl kitų tikslų – savo probiotinių savybių.
Vis tik reikia nepamiršti, kad žiemos metu pagrindine daržove tikrai negali būti rauginti kopūstai, kad ir kokie jie sezoniški ir kaip būtų palankūs sveikatai dėl probiotinių savybių. Taip pat duonos gaminiai paprastai pasižymi dideliu kiekiu druskos. Apskritai pramoninis, greitas maistas turi savo sudėtyje didesnius ar mažesnius kiekius druskos, nes druska yra vienas iš konservantų“, – vardijo gydytoja dietologė.
Kas laikoma pridėtiniu cukrumi?
Tuo metu kalbėdama apie cukraus vartojimą, E. Cikanavičiūtė pastebėjo, kad labai dažnai žmonės painiojasi, kas yra tas pridėtinis cukrus.
„Jie, būna, sako, nevalgo cukraus, vaisių, uogų, tai yra taip kad pridėtiniam cukrui priskiriama tiek tai, kas yra įdėta gaminimo, paruošimo metu ar įdėta tada, kai jau valgome.
Tai yra baltasis, rudasis cukrus, medus, įvairūs sirupai, vaisių sultys. Taigi yra aiškus apibrėžimas ir tikrai negali priskirti obuolio ar banano, bulvės prie cukrus, nes, nepaisant to, kad ten yra fruktozės, gliukozės, tai nėra vertinama kaip pridėtinis cukrus“, – komentavo ji.
