europos centrinis bankas

Europos Sąjungos (ES) didžiuosius komercinius bankus, net jei jie nėra įsikūrę euro zonoje, turėtų prižiūrėti Europos Centrinis Bankas (ECB) kartu su vietos priežiūros institucijomis, tvirtina ECB valdančiosios tarybos narys, Lietuvos banko pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) pranešė šių metų pirmąjį pusmetį iš apyvartos išėmęs 301 tūkst. padirbtų euro banknotų – 17,1 proc. mažiau negu 2017 metų antrąjį pusmetį ir 9,1 proc. mažiau negu 2017 metų pirmąjį pusmetį. Dažniausiai ir toliau klastojami 20 bei 50 eurų nominalo banknotai – jie sudarė 83 proc. pirmąjį pusmetį nustatytų klastočių. Trečioje vietoje yra 100 eurų nominalo banknotai, kurių dalis sudarė 10,9 procento.

Euro zonos bankai skelbėsi balandžio-birželio mėnesiais siūlę įmonėms ir namų ūkiams geresnes paskolų ir jų grąžinimo sąlygas, rodo antradienį paskelbti ketvirtinės Europos Centrinio Banko (ECB) apklausos rezultatai. Apklausti 149 euro zonos bankai teigė per antrąjį šių metų ketvirtį palengvinę kreditavimo standartus – kriterijus, kuriais remiantis bankai nusprendžia, ar skolinti pinigus įmonėms bei namų ūkiams.

Bulgarija – skurdžiausia Europos Sąjungos (ES) valstybė narė – dar žingsniu priartėjo prie narystės euro zonoje. Po ketvirtadienį Briuselyje įvykusio euro zonos finansų ministrų susitikimo Europos Komisija (EK) ir Europos Centrinis Bankas (ECB) pareiškė, kad šalies įvertinimas galėtų būti užbaigtas „per maždaug metus“. „Europos Komisija palankiai vertina Bulgarijos pastangas prisijungti prie euro zonos“, – per spaudos konferenciją pareiškė Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

  Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pareiškė manąs, kad pagrindinės palūkanų normos dabartiniuose rekordiškai žemuose lygiuose išliks „bent iki 2019 metų vasaros pabaigos“.   Euro zonos centrinio banko taikoma pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma šiuo metu sudaro rekordinius 0 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, – 0,25 procento. Tuo tarpu palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, sudaro minus 0,4 proc.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį diskutuos, ar vėliau šiais metais užbaigti masinę obligacijų supirkimo programą. Naujienų agentūra AFP pateikia penkis dalykus, kuriuos reikia žinoti apie vadinamąjį kiekybinį skatinimą ir tai, kodėl šis sprendimas yra svarbus euro zonai. Kada programa buvo pradėta? ECB prezidentas Mario Draghi 2015 metų sausį paskelbė, kad euro zonos ekonomiką prižiūrintis bankas imsis intervencijos į finansų rinkas pradėdamas masinį obligacijų supirkimą.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje šiemet augo vertybinių popierių kainos, didėjo investuotojų aktyvumas ir sudarytų sandorių skaičius, tačiau rinkos analitikai teigia, kad kitais metais investuotojų entuziazmas gali prislopti, jei regione sulėtės ekonomikos augimas. Analitikai taip pat svarsto, kad Vilniaus biržai trūksta dydžio, o tai geriausiai išspręstų platesnis valstybės įmonių kotiravimas, tačiau tai 2018 metais turbūt neįvyks.

Lietuvos infliacija šiuo metu nekelia nerimo Europos Centriniam Bankui (ECB), nes kainų augimas yra lengvai paaiškinimas, tvirtina Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. „Infliacija yra labai aiškiai paaiškinima. Darbo užmokestis daro įtaką kainoms. Bazės efektas – naftos ir maisto kainos. Galiausiai mūsų grynai nacionalinis aspektas – mokesčiai, vienkartinis veiksnys, kuris padarė Lietuvą čempionais net ir kaimynų atžvilgiu“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo V. Vasiliauskas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl sparčiai augančio bitkoino kurso ir su tuo susijusios potencialios rizikos. „Tai yra labai ypatingas aktyvas, savo apibrėžtimi tai spekuliacinis aktyvas, žvelgiant į jo kainų augimą. Investuotojai rizikuoja pirkdami jų už tokią didelę kainą“, – CNBC televizijai sakė ECB vicepirmininkas Vitoras Constancio (Vitoras Konstansijus). Trečiadienį bitkoino kursas pirmą kartą viršijo 11 tūkst. JAV dolerių.

Europos Centrinis Bankas (ECB) teigia, kad jo prižiūrimi bankai, regis, yra tinkamai pasirengę didesnėms palūkanų normoms. ECB bankų priežiūros padalinio pirmadienį paskelbti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai parodė, kad, didėjant palūkanų normoms, didėtų ir bankų grynosios palūkanų pajamos, o tai yra svarbus bankų finansų šaltinis.

Vakarai turėtų mokyti, o Rytai – klausytis. Toks mąstymo modelis buvo įsigalėjęs praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje, kai buvusios pavergtosios tautos skubėjo kurti (arba, kai kuriais atvejais, atkurti) politikos ir ekonomikos institucijas, reikalingas demokratijai ir klestėjimui. Tačiau net ir anais laikais toks globėjiškas požiūris buvo klaida. Patarėjų iš Vakarų mėginimai perkelti savo idėjas į buvusį komunistinį pasaulį dažnai būdavo beprasmiški ar netgi kenksmingi.

Europos Centrinio Banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas teigia, kad, euro zonoje įgyvendinant pinigų politiką, būtina elgtis kantriai ir nuosekliai, nes grynoji infliacija tebėra nepakankamai aktyvi, o jos augimo prognozės pagrįstos prielaida, kad ir toliau bus taikoma skatinamoji pinigų politika.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį Taline vyksiančiame posėdyje, kuris pasibaigs ketvirtadienį, nekeis savo pagrindinių palūkanų normų, mano absoliuti ekspertų dauguma. Manoma, kad pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir toliau sieks nulį. Taip pat nebus keičiama ir 0,25 proc. sudaranti palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, bei minus 0,4 proc. palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe.

Europos Centrinio Banko (ECB) įgyvendinama turto pirkimo programa, dar vadinama kiekybiniu skatinimu, vieną dieną turės būti užbaigta ir tos dienos negalima pernelyg ilgai atidėlioti, interviu olandų dienraščiui NRC pareiškė ECB valdančiosios tarybos narys Klaasas Knotas. „Ar tai nutiks 2018 metais? Neturiu krištolinio rutulio“, – pridūrė jis.

Vyriausybė vidaus rinkoje šiemet skolinosi 15 proc. mažiau nei 2015 metais - aukcionuose išplatintų Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) nominali vertė nesiekė 1 mlrd. eurų. Šiemet vidaus rinkoje platintos tik ilgalaikės Vyriausybės obligacijos. Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojo Gedimino Norkūno teigimu, VVP paklausa šiemet išliko pakankamai didelė, o mažesnę vidaus rinkoje pasiskolintų lėšų sumą lėmė ne toks didelis skolinimosi poreikis.

SEB grupės ekonomistai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ teigia, kad netikėtas „Brexit“ referendumo rezultatas ir Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu didelės neigiamos įtakos didžiausių pasaulio šalių ekonomikai bent kol kas nepadarė.

Europos Centrinio Banko (ECB) vykdoma „lengvų pinigų“ politika leido euro zonos šalių vyriausybėms atidėti svarbių reformų įgyvendinimą, trečiadienį pareiškė Vokietijos ekspertų grupė, raginanti Frankfurte įsikūrusią organizaciją riboti savo milžiniškos apimties ūkio stimuliavimo programą.

Europos Centrinis Bankas (ECB), kurio vadovas Mario Draghis (Marijus Dragis) vis labiau raginamas atskleisti savo būsimus planus dėl skatinimo, ketvirtadienį vykusiame posėdyje nepakeitė rekordiškai mažų pagrindinių palūkanų normų. Kaip ir tikėtasi, ECB valdančioji taryba pritarė pasiūlymui nekeisti pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, kuri šiuo metu sudaro rekordinius 0 proc., pranešė euro zonos centrinio banko atstovas spaudai. Taip pat nebuvo pakeista 0,25 proc.

Finansų rinkos trečiąjį šių metų ketvirtį nudžiugino investuotojus gerais rezultatais. Augo akcijų ir obligacijų kainos. Tai leido pasiekti teigiamas grąžas ir pensijų fonduose. Nors dėl kylančių rinkų nuotaikos turėtų būti labai geros, tačiau pensijų fondų valdytojai dideliu optimizmu nesigiria. „Šiuo metu konservatyviau investuojame obligacijų rinkose ir mažiname akcijų dalį fonduose.

Stambaus Didžiosios Britanijos verslo interesams atstovaujančios organizacijos pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame vyriausybę ragina išsaugoti laisvąją prekybą su Europos Sąjunga (ES), kai šalis trauksis iš bloko, praneša BBC. Pareiškimą pasirašė Britų pramonės konfederacija (CBI), IT įmonių interesams atstovaujanti grupė „TechUK“ ir dar kelios panašios grupės.

Europos Sąjungos finansų ministrai penktadienį svarsto, ar dar kartą sustabdyti finansinę pagalbą Graikijai, šaliai nevykdant visų įsipareigojimų pertvarkyti savo ekonomiką. Graikijai sunkiai sekasi laiku įgyvendinti ekonomines reformas, kurių kreditoriai reikalauja mainais į tolesnes finansinės pagalbos išmokas. Vis dėlto Atėnai tikisi iki metų pabaigos pradėti derybas dėl švelnesnių skolos išmokėjimo sąlygų. Kad gautų naujausią 2,8 mlrd.

Fiskalinės sąjungos idėja būtų prasminga, jei atsakomybės principas vienodai galiotų visiems, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, penktadienį dalyvausiantis Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (Ecofin) posėdyje, kur bus tariamasi dėl naujų priemonių euro zonos finansiniam stabilumui užtikrinti.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį vykusiame kovo mėnesio posėdyje sumažino pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą nuo 0,05 proc. iki nulio. Taip pat apkarpyta palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe – nuo 0,3 proc. iki 0,25 proc., tuo tarpu palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, sumažinta nuo minus 0,3 proc. iki minus 0,4 procento. ECB taip pat pranešė, jog nuo balandžio mėnesio turto pirkimo programa bus padidinta nuo 60 mlrd. eurų iki 80 mlrd.

Praėjusią savaitę teigiamas nuotaikas finansų rinkose nulėmė geros žinios iš JAV ir investuotojų palankiai įvertintos Kinijos valdžios prognozės dėl 2016 m. ekonomikos augimo. Šią savaitę finansų rinkų dalyviai, ypač euro zonoje, lauks Europos centrinio banko (ECB) tarybos susitikimo, kurio metu bus paskelbti sprendimai dėl palūkanų normų keitimo.

Dėl smukimo pasaulio akcijų rinkose padidėjus saugesniu laikomo turto paklausai, euro kursas trečiadienį antrą dieną iš eilės kopia aukštyn JAV dolerio atžvilgiu. Euro kursas, antradienio vakare Niujorke siekęs 1,0892 JAV dolerio, trečiadienį Azijoje ūgtelėjo iki 1,0911 JAV dolerio. Antradienį euro kursas JAV valiutos atžvilgiu paūgėjo 0,5 procento.

Paskutinius penkerius metus Graikija nesitraukia iš pirmųjų Europos laikraščių puslapių. Viena iš pačių kukliausių euro zonos ekonomikų atsidūrė vos ne didžiausia skolininke. Ir štai naujoji Graikijos valdžia atėjo į valdžią su šūkiu „užteks maitinti ES!“ ir pareikalavo savo kreditorių nurašyti skolą – arba, bent jau peržiūrėti sąlygas, rašoma „Euronews“. Kuo tai baigėsi jau žinome – šiandien Graikijoje neatsidarė nė vienas bankas, o šalis faktiškai jau vadinama nemokia.

Graikija žino, kad jos negalima išmesti iš euro zonos, tad naudoja aštrią ir jos šaliai pavojingą derybų taktiką, teigia „Nordea“ banko ekonomistas. Pasak Žygimanto Maurico, vienas realiausių scenarijų, kad šalies skolas tiesiog teks padengti Europos Sąjungos valstybėms. „Manau, kad Graikija liks, nes ji yra ES, NATO narė ir ji gali elgtis chamiškai. Manau, kad visos šalys turės vienaip ar kitaip susimesti Graikijos skoloms, tik kai kurios šalys gali priešintis“, - BNS sakė Ž.Mauricas.

Europos centrinio banko vadovo Mario Draghi (Marijaus Dragio) spaudos konferenciją banko būstinėje trečiadienį trumpam nutraukė jauna moteris, užsipuolusi M.Draghį raginimu „užbaigti ECB diktatūrą“. Trečią dešimtį einanti moteris vilkėjo sportinius marškinėlius su tokiu pačiu užrašu. Apsaugos darbuotojai ją greitai išvedė iš salės ir spaudos konferencija vyko toliau.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors pirmadienį Europos centrinio banko (ECB) pradėtą ekonomikos skatinimo programą kritikai vertina neigiamai, nes ji gali sukelti ekonomikos krizę, Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas įsitikinęs, kad ji atneš teigiamų rezultatų, nes tokia programa jau ne kartą pritaikytą Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Šiandieną nedarbas JAV siekia 5,5 proc. Reikia prisiminti, kad Europoje – apie 10 proc.

Šią savaitę rinkos dalyviai laukia Europos centrinio banko (ECB) susirinkimo, kuriame, tikimasi, bus paskelbta daugiau detalių apie obligacijų supirkimo programą. Tuo tarpu JAV laukiama darbo rinkos duomenų. Tikimasi sužinoti daugiau detalių Europoje svarbiausia diena bus ketvirtadienis, kuomet vyks ECB susirinkimas. Manoma, kad bus paviešinta daugiau techninių detalių, kaip bus įgyvendinama sausio mėnesio susirinkime patvirtinta obligacijų supirkimo programa.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį oficialiai paspaudė pinigų spausdinimo mašinos įjungimo mygtuką. Plačiai diskutuota ir po slankstelį išnarstyta programa reiškia, kad per artimiausius pusantrų metų, iki 2016 metų rugsėjo, ECB kas mėnesį supirks po 60 mlrd. eurų vertės skirtingų valstybių ir įmonių skolos vertybinių popierių. Tokiu būdu ECB didins savo balansą bei į rinką išleis naujai sukurtą pinigų masę.

Sausio 19–20 d. Lietuvos banke lankysis Europos Centrinio Banko (ECB) Priežiūros valdybos pirmininkė Danielė Nui (Danièle Nouy). Į Lietuvą pirmą kartą atvykstančią Europos bankų priežiūros sistemos vadovę priims Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Susitikime, kuriuo simboliškai pažymimas Lietuvos prisijungimas prie ECB Bendro priežiūros mechanizmo, numatoma aptarti būsimą Lietuvos banko ir ECB bendradarbiavimą vykdant bankų priežiūrą.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijas, LRT.lt Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnyba prognozuoja, kad euro zonos ekonomikoje prasideda defliacija – bendro kainų lygio mažėjimas. Antradienį paskelbtoje negalutinėje gruodžio mėnesio infliacijos ataskaitoje užfiksuotas kiek didesnis kainų kritimas, nei spėjo ekspertai. Baiminamasi, kad, užsitęsus šiai padėčiai, Europoje mažės ne tik kainos, bet ir atlyginimai, lėtės ekonomika.

Žinių radijas Lietuva, įžengdama į euro zoną, jau pranoksta visas didžiąsias Europos šalis, - rašo vienas didžiausių ir įtakingiausių Italijos dienraščių "La Repubblica".   Anot dienraščio Lietuvos valstybės skola yra mažesnė nei Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos. Šalies BVP sparčiai auga, o biudžeto deficitas kontroliuojamas.

Alvyda Bajarūnaitė, Artūras Matusas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Europos Centrinis Bankas (ECB) pradeda vadovauti euro zonos bankų sąjungai. Istorinis finansų sistemos pertvarkymas pradėtas tam, kad visame regione būtų užtikrintas vienodas priežiūros standartas. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje ECB prižiūrės tris didžiausius čia veikiančius bankus.

Trys didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai – AB SEB bankas, „Swedbank“, AB, ir AB DNB bankas – turi itin solidžią kapitalo atsargą ir pakankamai konservatyviai vertina riziką. Tai paaiškėjo po to, kai Europos Centrinis Bankas (ECB), bendradarbiaudamas su Lietuvos banku, patikrino minėtų komercinių bankų turto kokybę ir atliko testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

Ketvirtadienį Valdovų rūmuose pristatoma Europos centrinio banko parengta euro paroda. Artėjant dienai, kai litą oficialiai pakeis bendroji Europos Sąjungos valiuta euras, parodoje pristatomas naujasis 5 eurų banknotas ir pagerintos jo apsaugos priemonės. Bus rodomas filmas apie eurų banknotų antrosios serijos išleidimą, palyginti pateiktas tikrų ir padirbtų eurų banknotų rinkinys.

 Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Europoje atsinaujino būgštavimai dėl euro zonos krizės. Juos paskatino naujos finansų bėdos Graikijoje ir Ispanijoje bei atgijęs nepasitikėjimas, ar Europos Centrinis Bankas įvykdys pažadą išsaugoti eurą visomis priemonėmis.

Karolis Kaupinis, LRT Televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Tikėjimą, kad klestėjimas sugrįš, Europos Centrinio Banko pirmininkas Mario Draghi laiko vienu svarbiausių sprendinių lėtai atsigaunančiai Europos ekonomikai.

Edgaras Savickas, LRT.lt Pastarajame Europos Centrinio Banko (ECB) susirinkime paskelbtą kiekybinio skatinimo programą rinkos ir analitikai įvertino palankiai. Tačiau tikroji šio plano vertė nėra tokia jau akivaizdi. Jei ECB pavyktų pinigų kiekį padidinti keliais šimtais milijardų eurų, valiuta nuvertėtų, o tai turėtų paskatinti eksportą. To pasiekus būtų galima tikėtis spartesnio ekonomikos atsigavimo.

Europos ekonomikai trypčiojant vietoje, ECB (Europos centrinis bankas) jau ėmėsi rimtesnių priemonių jai gaivinti. Domėjomės, kokią įtaką jos turės ir Lietuvos ekonomikai. Siekdamas išjudinti infliaciją, ECB praėjusią savaitę paskelbė nusprendęs 0,15 proc. sumažinti bazinę palūkanų normą iki 0,05 proc. Taip pat paskelbta, kad nuo spalio bus pradėta supirkinėti nefinansinio sektoriaus aktyvus, taip siekiant suteikti verslui lengvesnį priėjimą prie pinigų.

Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi įdarbino visą „užantyje“ laikytą arsenalą – tai rodo, kad ECB šįkart nusiteikęs itin aktyviai. ECB ketvirtadienį žengė netikėtą žingsnį ir dar kartą sumažino palūkanų normas – bazinės palūkanos nuo 0,15 proc. sumažintos iki 0,05 proc. Komercinių bankų indėlių palūkanos atitinkamai sumažėjo nuo -0,10 proc. iki -0,20 procento.

Eurą įsivedusi Lietuva turės ir toliau vykdyti Mastrichto kriterijus, teigia Europos centrinio banko pirmininkas. Pasak Lietuvos banko vadovo, ECB Lietuvai ir kitoms šalims siunčia žinią, kad struktūrinės reformos turi būti tęsiamos.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas gali būti „ne toks stiprus kaip tikėtasi“ ir reikia padaryti daugiau, kad būtų paskatinta tarptautinė pinigų pasiūla, sekmadienį perspėjo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard). „Matome pasaulinio aktyvumo didėjimą, bet impulsas galėtų būti ne toks stiprus kaip tikėtasi, nes potencialus augimas yra silpnesnis, ... (o) investavimas lieka blankus“, – sakė Ch.Lagarde per konferenciją Pietų Prancūzijos Provanso Ekso mieste.

Šia tema buvo ilgokai spekuliuojama užkulisiuose ir štai – įvyko. ECB pirmą kartą istorijoje ir pirmasis iš didžiųjų centrinių bankų ryžosi žengti į neigiamų palūkanų zoną. Indėlių ECB įndėlių palūkanų norma nustatyta -0,1 proc. Tokiu būdu, kaip skelbia ECB, siekiama stabdyti infliacijos kritimą į ekonomikos sveikatai pavojingą lygį ir skatinti bankus pinigus laikyti ne centriniame banke.

Edgaras Savickas, LRT.lt Gegužę nuo 0,7 iki 0,5 proc. sumažėjusi infliacija euro zonoje turėtų tapti paskutiniu lašu, priversiančiu Europos Centrinį Banką pagaliau imtis iki šiol neregėtų priemonių. Didžioji dauguma finansų analitikų sutaria, kad ketvirtadienį Frankfurte susitiksianti ECB valdančioji taryba paskelbs apie dar labiau sumažintą bazinę palūkanų normą ir neigiamas palūkanas už komercinių bankų lėšų saugojimą.

Praėjusią savaitę Europos Centrinis Bankas (ECB) finansų rinkų nenustebino – bazinės palūkanos liko nepakeistos, nepasiūlyta ir jokių naujų pinigų politikos instrumentų. Tačiau nepaisant gausėjančių euro zonos ekonomikos atsigavimo ženklų, tikėtina, kad jau birželio 5 dieną ECB sumažins bazines palūkanas arba imsis kitų ekonomiką skatinančių priemonių.

Šiuo metu ekonomistų akys nukreiptos į euro zonos infliacijos rodiklius – jei jie ir toliau mažės, Europos Centrinis Bankas (ECB) imsis naujų priemonių infliacijos skatinimui. Tokie ketinimai gali skambėti makabriškai, nes būtų siekiama didesnio kainų augimo, kuris mažintų gyventojų perkamąją galią. Tuo tarpu dėl defliacijos – kainų mažėjimo – net nedidėjant pajamoms gyventojai galėtų įsigyti daugiau prekių ir paslaugų.

Euro zonoje investuotojų akys kryps į ketvirtadienį vyksiantį Europos centrinio banko (ECB) susirinkimą. Nors dauguma analitikų nesitiki bazinės palūkanų normos pokyčių, ECB yra kaip reikiant įspaustas į kampą dėl itin sumažėjusios infliacijos. JAV laukiama ISM gamintojų pasitikėjimo indekso naujausių duomenų. Šį pirmadienį paskelbtas preliminarus kovo mėnesio euro zonos metinis infliacijos rodiklis siekė 0,5 proc. (vasario mėnesį jis buvo 0,7 proc.