Analitikai taip pat svarsto, kad Vilniaus biržai trūksta dydžio, o tai geriausiai išspręstų platesnis valstybės įmonių kotiravimas, tačiau tai 2018 metais turbūt neįvyks.
Kainų augimas priklausys nuo nuotaikų rinkose
Šiaulių banko finansų makleris Domas Klimavičius atsargiai prognozuoja kitų metų biržos augimą ir tvirtina, kad kainų augimo tempai gali sulėtėti.
„Po tokių stiprių metų ir tie metai jau ne primi stiprūs, tai jau tikriausiai atsargiau galima būtų prognozuoti. Tokio didelio optimizmo nebeturėčiau. Ekonomistų prognozes matome, kad galimas ekonomikos augimo lėtėjimas regione, nuo kurio esame priklausomi. Tikiuosi, bet asmeniškai nemanau, kad pavyks išlaikyti tokius kainų augimo tempus mūsų lietuviškų emitentų“, – BNS tvirtino D. Klimavičius.
Jo teigimu, kitąmet investuotojams reikės stebėti, kaip su palūkanų normomis elgsis Europos Centrinis Bankas (ECB), nes tai gali turėti įtakos vertybinių popierių kainoms.
„INVL Asset Management“ fondų valdytojas Justinas Gataveckas argumentuoja, jog kainų augimo tempui išlaikyti yra svarbios geros nuotaikos pasaulio finansų rinkose.
„Jeigu nesubjurs nuotaikos pasaulio finansų rinkose, tikiu, kad dėmesys besivystančioms rinkoms, tarp jų ir Baltijai, išliks ir kainų augimas tęsis. Kaina yra patraukli, ekonomikos auga beveik 4 proc. tempu, tad reikia tiesiog tinkamos nuotaikos pasaulyje“, – komentare BNS sakė J. Gataveckas.
Jo nuomone, Vilniaus biržoje įmonių vertybiniai popieriai vis dar išlieka nebrangūs, todėl jie patrauklūs investuotojams.
Biržos augimas – solidus
J. Gatavecko teigimu, 2017 metais Vilniaus birža augo stabiliai, o tam didžiausią įtaką turėjo optimizmas pasaulinėse finansų rinkose.
„Tai yra geriausi metai biržai nuo 2010 metų, tačiau džiaugsmo turėtų būti daugiau, nes tuomet akcijų kainos atšokinėjo nuo 2008–2009 pasiektų žemumų. Šįkart – tvarus ir solidus augimas, daugelio įmonių akcijų kainos jau viršija 2007 metų kainų lygius“, – kalbėjo „INVL Asset Management“ fondų valdytojas.
Pasak jo, Vilniaus akcijų indeksas, pagal grąžą investuotojams, 2017 metais užėmė 21-ą vietą iš 106-ių „Bloomberg“ sekamų pasaulio akcijų indeksų.
D. Klimavičius tvirtino, kad šiemet biržoje vystėsi nauja palanki tendencija – įmonių dividendų politikos.
„Vis daugiau bendrovių pasitvirtino dividendų politiką, kas potencialiai gali sudominti užsienio investuotojus. (...) Buvo teigiama prasme stebinančių dalykų, pavyzdžiui, „Auga Group“ labai ilgą laiką turėjo visokių problemų, bet pagal paskutinius rezultatus matome, kad tos problemos galėjo likti užnugaryje. Jeigu tai tęsis galime matyti naują biržos žvaigždę“, – sakė D. Klimavičius.
Biržai trūksta dydžio
J. Gatavecko teigimu, Vilniaus biržoje šiuo metu labiausiai trūksta platesnio bendrovių sąrašo, kad bendra biržos kapitalizacija galėtų augti.
„Labiausiai trūksta dydžio. Bendra Vilniaus biržos kapitalizacija nesiekia 4 mlrd. eurų, pasaulio mastais tai yra juokinga suma. Stebuklų per metus nepadarysi, Baltijos ekonomikos nėra didelės, tad neturime ir didelių įmonių. Tačiau reikia daryti bent tai, ką galime – listinguoti dalį valstybės valdomų įmonių“, – sakė G. Gataveckas.
Jo nuomone, didesnių įmonių kotiravimas biržoje atneštų daugiau gyvybės į kartais vangią akcijų prekybą.
D. Klimavičius tvirtino, kad tik laikas parodys, ar Lietuvoje bus apsispręsta daugiau valstybės valdomų įmonių atvesti į biržą.
„Sklando visokių pamąstymų, kad galime turėti ir dar didesnį sąrašą. Laikas parodys. Amžinai šnekama apie „Lietuvos geležinkelius“. Anksčiau buvo šnekama apie Lietuvos paštą, kaip potencialų dalyvį. Dabar turbūt visi sutinka, kad yra labai palanki situacija eiti į biržą. Yra pakilimas, optimizmas ir daug lengviau pritraukti lėšas. Aš labai tikiuosi, kad pasinaudos kažkurios įmones tokia galimybe ir ateis“, – sakė D. Klimavičius.
Pagrindiniai „Nasdaq“ Vilniaus biržos 2017 metų rodikliai
Bendra „Nasdaq“ Vilniaus biržos akcijų apyvarta šiemet siekė 98,37 mln. eurų, iš kurių 91,353 mln. eurų teko (92,9 proc. visos apyvartos) teko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijomis. Per metus bendra Vilniaus biržos apyvarta išaugo 13,2 procento.
Vilniaus biržos akcijų apyvarta šiemet sudarė 32,8 proc. (pernai – 33,4 proc.) bendros „Nasdaq“ Baltijos rinkos apyvartos, kuri per metus padidėjo 15,2 proc. iki 299,573 mln. eurų.
Šiemet didžiausia buvo Šiaulių banko akcijų apyvarta - jų perleista už 44,524 mln. eurų (45,3 proc. visos Vilniaus biržos akcijų apyvartos), iš kitų įmonių didesnėmis apyvartomis išsiskyrė „Aprangos“ (8,465 mln. eurų), „Telia Lietuvos“ (6,487 mln. eurų), „Energijos skirstymo operatoriaus“ (5,885 mln. eurų) vertybiniai popieriai.
Biržos skelbiamo Omx Vilnius indekso vertė per šiuos metus padidėjo 17,07 proc. iki 653,29 punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso Omx Baltic Benchmark - 20,26 proc. iki 944,09 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso Omx Baltic 10 - 12,98 proc. iki 221,06 punkto..
„Nasdaq“ Baltijos reguliuojamos rinkos kapitalizacija gruodžio 29 dieną siekė 7,588 mlrd. eurų ir buvo 15,24 proc. didesnė nei 2016–ųjų pabaigoje.
