Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojo Gedimino Norkūno teigimu, VVP paklausa šiemet išliko pakankamai didelė, o mažesnę vidaus rinkoje pasiskolintų lėšų sumą lėmė ne toks didelis skolinimosi poreikis.
Skolinimo vidaus rinkoje planai šiemet įgyvendinti sėkmingai
Vidaus rinkoje VVP nominalia verte šiemet išplatinta už 890,5 mln. eurų - 15,4 proc. mažiau nei 2014 metais (1,052 mlrd. eurų). Paskutinis VVP aukcionas įvyko gruodžio 12 dieną ir daugiau šiemet jų rengti neketinama.
„Šių metų skolinimosi planus įvykdėme, skolinimosi apimtys buvo mažesnės nei pernai, tačiau tai yra susiję su mažesniu skolinimosi poreikiu. Tai lėmė įvairios priežastys, tame tarpe ir geresnis biudžeto pajamų surinkimas“, - BNS sakė G.Norkūnas.
„DNB Markets“ skolos vertybinių popierių skyriaus vadovas Justinas Milašauskas pabrėžė, kad šiemet rinkoje vyravo palūkanų normų mažėjimo tendencijos.
„Buvo palanki palūkanų normų aplinka. Palūkanos žemėjo nuo pirmojo ketvirčio pabaigoje, tas mažino skolinimosi kaštus, tuo metu paklausa aukcionuose iki kelių kartų viršydavo pasiūlą. Galima teigti, kad šiemet viskas klostėsi palankiai, buvo įgyvendinti skolinimosi planai, o investuotojai buvo patenkinti, kad aukcionai, kaip jau yra įprasta, vyko reguliariai kiekvieną savaitę“, - BNS teigė J.Milašauskas.
Pasak G.Norkūno, rekordiškai žemos vidaus rinkoje platinamų vertybinių popierių palūkanos padėjo sumažinti ir skolos valdymo išlaidas. Tiesa, anot G.Norkūno, pelningumų skirtumas tarp vidaus aukcionuose išplatintų vertybinių popierių ir euroobligacijų vis dar egzistuoja.
„Skirtumas išlieka ir tai natūralu - euroobligacijos yra likvidesnės, jų pirkėjų ratas platesnis (...) Tačiau ir čia šiemet buvo svyravimų - turėjome laikotarpių, kai palūkanos buvo gana stipriai suartėjusios, daugiau nei mes esame įpratę matyti, tačiau buvo ir labai didelių išplatėjimų, kai skirtumas sudarydavo vos ne vieną procentinį punktą“, - teigė G.Norkūnas.
Anot jo, Lietuvos vidaus rinka ne taip staigiai reaguoja į pokyčius tarptautinėse rinkose, yra ir kitų veiksnių, kurie lemia investuotojų sprendimus bei siūlomus pajamingumus, todėl palūkanų svyravimai vidaus ir užsienio rinkose nebūna identiški ir vyksta ne tuo pačiu metu.
„Todėl vidaus rinkoje mes vis dar matome tą didesnį rizikos priedą, kurį mes labiau linkę vadinti likvidumo priedu. Mūsų vidaus emisijos dėl savo apimčių iš esmės yra mažiau patrauklios stambiems instituciniams investuotojams, turintiems galimybę didesniais pavedimais koreguoti skolinimosi kainą“, - tvirtino G.Norkūnas.
Aktyviausiai skolintasi pirmąjį ketvirtį
Vidaus rinkoje aktyviausiai skolintasi pirmąjį ketvirtį, kai VVP nominalia verte išplatinta už 313 mln. litų (35,1 proc. visų šiemet išplatintų VVP), o pasyviausias buvo ketvirtasis ketvirtis, per kurį jų išplatinta už 167,5 mln. eurų (18,8 proc.). Antrąjį ir trečiąjį ketvirtį VVP išplatinta po 205 mln. eurų (po 23 proc.).
Pasak G.Norkūno, skirtingas skolinimosi apimtis lėmė tiek Lietuvos rinkos sezoniškumas, tiek tarptautinės priežastys. Ketvirtąjį ketvirtį vidaus rinkoje mažiau skolintasi ir dėl rugsėjo mėnesį tarptautinėse rinkose pasiskolintų 450 mln. eurų, kuriais buvo papildyta 2015 metais išleista 20 metų trukmės euroobligacijų emisija.
„Pirmas ketvirtis yra gana stipriai apkrautas skolos palūkanų mokėjimas, skolos grąžinimais, todėl jis visada aktyvesnis, pasižymi didesnėmis skolinimosi sumomis. Ketvirtas ketvirtis gali būti įvairus, čia daugiau įtakos turi ne sezoniškumas, o vienkartiniai faktoriai“, - sakė G.Norkūnas.
Jis pripažino, kad gana dažnai būna, kai paskutinį ketvirtį išplatinus euroobligacijas, vidaus aukcionai būna šiek tiek sumažinti, tačiau taip pat pabrėžė, kad vidaus aukcionų apimtys yra labiau koreguojamas atsižvelgiant į faktinius valstybės pinigų srautus, biudžeto vykdymo rezultatais.
Visi šiemet rengti VVP aukcionai įvyko, tuo metu pernai neįvyko vienas aukcionas - birželį rengtas dešimties metų trukmės VVP emisijos papildymo aukcionas.
Šiemet VVP aukcionuose pirmą kartą užfiksuotos neigiamos palūkanos
Šių metų rugpjūčio pabaigoje ministerija vidaus rinkoje pirmą kartą pasiskolino su neigiamomis palūkanomis, kurios vėliau buvo užfiksuotos dar šešiuose papildymo aukcionuose. Dauguma su neigiamomis palūkanomis išplatintų vertybinių popierių buvo iki trejų metų trukmės, tačiau viename aukcione neigiamos palūkanos užfiksuotos ir puspenktų metų trukmės obligacijoms.
Anot G.Norkūno, neigiamas pelningumas ekonomikai nėra sveikintinas dalykas.
„Aš kuo toliau, tuo labiau tuo įsitikinu, manau, kad ir Europos Centrinis Bankas, nepaisant to, kad jis dabar perka ir žemesnio nei minus 0,4 proc. pelningumo vertybinius popierius, nėra patenkintas neigiamų palūkanų situacija, tendencija, kai mažmeninėje rinkoje neigiamos palūkanos jau yra perduodamos galutiniam klientui - jau kurį laiką įmonėms ir, panašu, netrukus fiziniams asmenimis“, - sakė G.Norkūnas.
Pasak jo, esant tokiai padėčiai jungtis tarp monetarinės politikos ir siekiamų tikslų, žmonių racionalinių sprendimų, pradeda trūkinėti.
„Kai tas perdavimo mechanizmas sutrinka, iš tiesų sunkiau tampa valdyti procesus, jie tampa sunkiau nuspėjami, todėl pasiekti kažkokį rezultatą kryptingais veiksmais yra sudėtingiau. Manau, tas ekonomikai kenkia“, - teigė ministerijos atstovas.
G.Norkūnas neatmetė galimybės, kad neigiamų palūkanų galime sulaukti ir kitų metų pradžioje.
„Sprendžiant pagal Mario‘aus Draghio (Europos Centrinio Banko vadovo - BNS) pasakymus, rinka galbūt tikisi vis dar žemų palūkanų normų prasitęsimo iki kitų metų pabaigos. Kaip bus faktiškai, vertinti labai sunku, kadangi tai priklausys ir nuo rinkų reakcijos į JAV palūkanų normų kilimą, kuris, tikėtina, bus spartesnis dėl atsigaunančios ekonomikos ir tam tikrų kitų sprendimų, politinių pokyčių“, - teigė G.Norkūnas.
„Kol kas priežasčių palūkanoms kilti artimiausiu metu, bent aš asmeniškai nematau. Galbūt į antrą metų pusę, galbūt į metų pabaigą tie sentimentai bus, bet kol kas jų nesimato. Jei ta tendencija tęsis, manau, mes dar matysime neigiamas palūkanas, ypač trukmėse iki trejų metų“, - pridūrė jis.
J.Milašauskas taip pat prognozavo, kad 2017 metų pradžioje trumpiausio termino VVP palūkanos gali išlikti neigiamos.
Trumpalaikio skolinimosi galimybėmis ministerija nesinaudoja
Finansų ministerija šiemet nerengė trumpalaikių, iki vienerių metų trukmės, iždo vekselių aukcionų - paskutinis toks aukcionas vyko 2015-ųjų sausio pabaigoje. Anot G.Norkūno, šiemet jie taip pat neplanuojami.
„Kol kas iždo vekselių aukcionų neplanuojama, tačiau pasiliekame galimybę juos leisti esant poreikiui. Akivaizdu, kad jų pelningumas būtų neigiamas, kas būtų patrauklu tik tam tikrų tipų investuotojams“, - teigė Finansų ministerijos atstovas.
Pasak jo, būtent neigiamos palūkanos yra viena iš priežasčių, kodėl ministerija nebando skolintis trumpesniam terminui.
„Didelei investuotojų daliai tas būtų nepriimtina (....) Poreikio skolintis trumpam terminui šiuo metu neturime, todėl nemanau, kad būtų prasminga tas priemones platinti“, - tvirtino G.Norkūnas.
Paklausiausios buvo trejų metų trukmės obligacijos
Per šiuos metus surengta 50 Vyriausybės obligacijų pirminio platinimo ir papildymo aukcionų. Vyriausybės obligacijų paklausa šiemet siekė 3,056 mlrd. eurų, aukcionuose patenkinta 29,1 proc. paklausos.
Pasak G.Norkūno, didžiausia paklausa šiemet buvo platinant trejų metų trukmės obligacijas.
„Tai yra trumpiausia emisija, kurią mes platiname, bet ji yra tikrai populiari - paskutiniame papildymo aukcione paklausa viršijo 140 mln. eurų (...) Paklausa tikrai egzistuoja daugiau trumpajame pelningumo kreivės segmente“, - sakė G.Norkūnas.
Tačiau, anot jo, tai nereiškia, kad bus atsisakoma ilgesnio, pavyzdžiui, septynių ar dešimties metrų trukmės obligacijų platinimo.
„Mes turime balansuoti kaštus ir riziką. Turint omenyje, kad daugelio analitikų nuomone, dabar turime žemiausių palūkanų normų laikotarpį istorijoje, būtų neprasminga skolintis tik trumpam laikui ir po dvejų ar trejų metų didelę skolos dalį refinansuoti žymiai aukštesnėmis palūkanomis. Dabar yra pats tas laikas, kai reikia išnaudoti galimybes skolintis ilgam laikotarpiui rekordiškai žemomis palūkanomis“, - pabrėžė G.Norkūnas.
„Turime skaičiuoti, kas apsimokėtų ne dabar, ne rytoj, o vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu“, - pridūrė jis.
Platindama taupymo lakštus, Finansų ministerija iš gyventojų ir nepelno įstaigų iki gruodžio vidurio pasiskolino apie 151 mln. eurų. Anot G.Norkūno, kol kas šio skolinimosi instrumento atsisakyti neketinama.
„Mes atliekame peržiūras, svarstome, bet kol kas jokių sprendimų priimta nėra“, - sakė G.Norkūnas.
Pasak jo, ne viešai vidaus rinkoje ministerija šiemet nesiskolino. Tai nebuvo daroma ir 2014 bei 2015 metais.
Šiemet vidaus rinkoje planuojama pasiskolinti daugiau kaip 1 mlrd. eurų
2017 metais vidaus rinkoje leidžiant VVP bei mažmeniniams investuotojams skirtus taupymo lakštus, Vyriausybė planuoja pasiskolinti apie 1,1 mlrd. eurų. Vidaus rinkoje rengiamuose VVP aukcionuose investuotojams bus siūlomos 2–3 metų, 4–6 metų ir 7–10 metų likutinių trukmių obligacijos. Be to, biudžeto srautų valdymui gali būti skolinamasi išleidžiant iždo vekselius.
„Paklausa, aišku, yra didesnė, be vėlgi, ji koreliuoja su kaina. Mes vertiname, kad vidaus rinkoje 1-1,2 mlrd. eurų yra maždaug ta suma, kurią galime pasiskolinti priimtinomis palūkanomis. Ypač turint omenyje, kad vidaus rinkos priemonės yra šiek tiek brangesnės už euroobligacijas. Be tai yra planai. Žiūrėsime pagal situaciją, žiūrėsime pagal pelningumus, jeigu atotrūkis tarp euroobligacijų ir vidaus emisijų bus didelis arba didės, tuomet turime pakankamai daug erdvės laviruoti tarp skirtingų priemonių siekdami optimalaus rezultato“, - pabrėžė G.Norkūnas.
Anot J.Milašausko, 2017 metai skolinimosi rinkoje gali būti kitokie nei šiemet, visų pirma dėl smarkiai besikeičiančios palūkanų aplinkos.
„JAV Federalinis rezervų bankas indikuoja tris bazinių palūkanų pakėlimus (2017 metais - BNS), todėl infliacinis spaudimas tiek iš pačios JAV ekonomikos, tiek žiūrint į naftos ir kitų energetinių resursų kainas, kitais metais gali būti stipresnis. Tai gali turėti neigiamos įtakos ilgesnio laikotarpio vertybinių popierių paklausai“, - tvirtino J.Milašauskas.
Pasak jo, kitąmet vidaus rinkoje planuojama surengti apie dešimt ilgiausios trukmės VVP aukcionų ir būtent platinant juos gali būti nepasiekti ministerijos planuojami skolinimosi tikslai.
Užsienio rinkose kitąmet planuojama pasiskolinti apie 1,75 mlrd. eurų. J.Milašauskas prognozavo, kad šią sumą tikriausiai bus bandoma pasiskolinti per du kartus.
„Tai būtų natūraliausiais sprendimas, o jei rinkose situacija būtų ekstremali, su dideliais svyravimais, politiniais neaiškumais dėl Europos Sąjungos, nes bus rinkimai Vokietijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose, gali būti net ir trys arba keturi kartai (....) Tačiau būtų logiškiausia, kad vienas skolinimosi etapas būtų pirmojo ir antrojo ketvirčio, o antras - trečiojo ir ketvirtojo ketvirčių sandūroje“, - teigė M.Milašauskas.
Numatoma, kad valstybės skola 2017 metų pabaigoje sudarys apie 43,3 proc. prognozuojamo BVP, o neskaičiuojant skolinimosi rezervo kaupimo obligacijų emisijai 2018 metais išpirkti - 39,9 proc. BVP.
Autorius: Šarūnas Sabaitis
