Edgaras Savickas, LRT.lt
Pastarajame Europos Centrinio Banko (ECB) susirinkime paskelbtą kiekybinio skatinimo programą rinkos ir analitikai įvertino palankiai. Tačiau tikroji šio plano vertė nėra tokia jau akivaizdi.
Jei ECB pavyktų pinigų kiekį padidinti keliais šimtais milijardų eurų, valiuta nuvertėtų, o tai turėtų paskatinti eksportą. To pasiekus būtų galima tikėtis spartesnio ekonomikos atsigavimo. Palanki makroekonominė aplinka ilgainiui turėtų leisti vyriausybėms imtis struktūrinių reformų, būtinų norint iš esmės išspręsti krizę sukėlusias problemas.
SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė pritaria tokiai ECB veiksmų interpretacijai. Jos manymu, komerciniai bankai šiandien ir taip yra pakankamai likvidūs, todėl jie nėra centrinio banko sprendžiama problema.
Kitoks skatinimas
Kad ECB tikslas nėra žūtbūt išpirkti konkretų kiekį komercinių bankų turimų vertybinių popierių, parodo ir jo pasirinktas kiekybinio skatinimo būdas. JAV, Anglijos ir Japonijos centriniai bankai savo programas grindė tradiciniu – paklausos varomu skatinimu, kai išperkami kiekiai ir įsigijimo datos būna skelbiamos iš anksto. Tuo metu ECB nusprendė eiti pasiūlos varomu keliu ir pačių rinkos dalyvių prašys siūlyti parduodamus vertybinius popierius.
„Toks būdas leidžia reaguoti lanksčiau, – komentavo V. Tauraitė. – ECB jau anksčiau yra pradėjęs ilgalaikio skolinimo programas, tačiau kai kurie iš pradžių pasiskolinę bankai vėliau paskolas grąžino, kad parodytų gerą savo situaciją.“
Iš tiesų po 2008 metų ECB balansas buvo išsipūtęs iki 3 trln. eurų, tačiau nuo 2013 metų jis susitraukė net 1 trln. eurų. Šį staigų pokytį nulėmė ne kokie nors paties ECB veiksmai, bet komercinių bankų grąžinamos paskolos.
Bankams pinigų užtenka
V. Tauraitės teigimu, jau 2–3 metus bankai skolinti vengia ne dėl to, kad jiems trūktų lėšų, bet dėl per mažos paklausos. Recesijos metu tokia versija yra tikėtina.
Kitas paaiškinimas yra tas, kad jie tiesiog bijo rizikuoti. Pavyzdžiui, aukštas nedarbas euro zonoje reiškia, kad skolinti namų ūkiams išties yra pavojinga. Būtent šią tendenciją ECB ir tikisi perlaužti.
„ECB padėtis yra nedėkinga. Sunku perlaužti defliaciją ir fiskalinė politika turėtų prisidėti gerinant gyventojų lūkesčius, stengtis įtikinti, kad jau galima nebetaupyti ir skolintis“, – paaiškino V. Tauraitė.
Ankstesnis bandymas buvo nesėkmingas
Ankstesnė ECB likvidumo skatinimo programa nebuvo labai sėkminga. Per rugsėjo viduryje įvykdytą tikslinę ilgalaikę refinansavimo operaciją (TLTRO) bankas paskolino mažiau, nei buvo tikėtasi.
Iš pasiūlytų 400 mlrd. eurų panaudoti buvo tik 82,6 mlrd., kuriuos pasiskolino 255 bankai.
Tačiau V. Tauraitė tiki, kad spalį prasidėsianti naujoji skatinimo programa turėtų būti sėkmingesnė, nes nukreipta į privataus sektoriaus vertybinių popierių pirkimą.
Taikiklyje – silpnesnės valstybės
Jei ECB pavyktų išspręsti infliacijos, ekonomikos augimo ir užimtumo problemas, vyriausybės turėtų daugiau laisvės politiniams manevrams ir drąsiau imtųsi įgyvendinti struktūrines reformas.
„Visų pirma kalba eitų apie silpniausias šalis, tai – Graikija, Portugalija, gal ir Prancūzija. Apie Vokietiją čia niekas nekalba“, – pavyzdžius vardino pašnekovė.
Ji pastebėjo, kad kiekvienos valstybės laukia vis kitokie iššūkiai, todėl bendrai kalbėti apie visai Europai tinkamus sprendimus yra sudėtinga ir jas svarstyti reiktų atskirai – vienur reiktų mažinti mokesčius, kitur – didinti pensinį amžių.
