„Susidėsi su banku – paskutines kelnes numaus“, – taip ūkininkai sakydavo tarpukariu. Šiandien kiekvienas esame „pririšti“ – norime to ar nenorime – prie banko. Ir bankas iš to lobsta. Tačiau iš milijoninio pelno valstybei pelno mokesčio sumokama tik aguonos grūdas.
Pinigus – į rezervą
„Mokėjimo kortelės labai palengvina gyvenimą. Debeto kortele saugu ir patogu mokėti už kasdienius pirkinius ir paslaugas Lietuvoje ar užsienyje. Kredito kortelė praverčia, kai reikia trumpam pasiskolinti pinigų, taip pat įsigyjant brangesnį pirkinį ar keliaujant užsienyje“, – vieną populiariausių paslaugų, kuria daug kas naudojasi, reklamuoja vienas iš bankų.
Debeto kortelė – gal ir neprastas daiktas. Pamesi – pinigai iš sąskaitos nedings. Neturi grynųjų – gali ja atsiskaityti. Beje, bankas primygtinai reklamuoja, kad mokėjimo kortelė šiandien – vos ne panacėja. O ekonomistai prasitaria, kad ateityje pinigų išvis nereikės – jie bus virtualūs.
Taigi, ar debeto kortelė – tikrai panacėja? Gal prieš gerą dešimtmetį, kai mokėjimo kortelės dar nebuvo „privalomos“, su jomis nutikdavo įvairių dalykų. Kolega išvyko į kaimyninę Baltarusiją, grįždamas šeimai parduotuvėje prisirinko krūvą dovanų – juk viskas taip pigu. Kaip jis nustebo, kai panorėjęs atsiskaityti kortele, terminale pamatė užrašą „Neaptarnaujama“. Grįžęs kolega pasiguodė, kad gal nebuvo ryšio. Tačiau netrukus ne tik nustebo, bet ir pasipiktino, nes paaiškėjo, pinigai už pirkinį nuo jo sąskaitos buvo nuskaičiuoti. Banke pradėjus aiškintis priežastis, sekė paprastas atsakymas – įvyko klaida, pinigai tikrai nepervesti į Baltarusijos parduotuvę, o paprasčiausiai pateko į banko rezervą – kitą mėnesį bankas juos grąžins. Kitaip sakant, bankas pareiškė kelias savaites pasinaudosiantis kliento pinigais.
Žvelgiant iš šios dienos realijų, šią seną istoriją būtų galima nurašyti kaip naujos atsiskaitymo sistemos diegimo klaidą. Tačiau istorijos kartojasi, o bankas, kaip ir anksčiau, lieka nekaltas. Kalta aplinka.
Birželio pabaigoje degalinėje užsipylus degalų ir pabandžius atsiskaityti SEB banko debeto kortele, terminale pasirodė užrašas „Transakcija negalima“. Kasininkas patarė pabandyti dar kartą – girdi, gal buvo blogai įdėta kortelė. Antrąkart pabandžius, pasirodė tas pats užrašas. Kilo abejonių, kad gal blogai buvo surinktas kodas. Tačiau ir trečiąkart aparate sužibo tas pats užrašas. Atsiskaityti pavyko tik kita to paties banko kortele.
Prisiminus seną baltarusišką istoriją, kilo noras pasitikrinti sąskaitą elektroniniame banke. O joje juodu ant balto – už degalus triskart nuskaičiuoti pinigai.
„Nesijaudinkite, pinigai niekur nedingo. Jie tikrai nepateko į degalinės sąskaitą. Jie – banko rezerve, netrukus juos grąžinsime“, – ramino banko atstovė. Paklausus, kaip tai galėjo atsitikti, moteris ėmė aiškinti, kad tai – greičiausia degalų kolonėlės problema: „Gal joje ne mūsų banko terminalas, gal tuo metu nebuvo ryšio.“ Į klausimą, kaip, jei „nebuvo ryšio“ arba buvo „kito banko terminalas“, pinigai pateko į rezervą, bankininkė atsakyti nepajėgė.
Siūlė atsigerti kavos
Rugsėjis... Degalų kolonėlė, tik jau kitame mieste... Įsipylus degalų ir bandant atsiskaityti to paties banko mokėjimo kortele, aparatas rodo: „Kortelė neaptarnaujama“. Antrąkart nebandau ja atsiskaityti, imu kitą. Aparate – toks pat užrašas. Laimė, piniginėje šįkart yra pakankamai grynųjų. Netoliese esančio bankomato, kuriame bandau išsigryninti pinigų, ekrane atsiranda toks pat užrašas. Galvoje kirba mintis: gal sąskaitas užblokavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, prokurorai, kilus įtarimų galimais finansiniais ar kitokio pobūdžio nusikaltimais?
„Nesijaudinkite, įvyko paprasčiausias nenumatytas techninis gedimas“, – telefonu aiškino banko informatorė, tačiau nesileido į diskusijas paklausta, ar banke būna ir „numatytų techninių gedimų“. Paklausus, kaip tokiu atveju, sakykime, atsiskaityti už įsigytus degalus, moteris pasiūlo: „Jūs niekur neskubėkite, išgerkite degalinėje kavos. Vėliausiai po pusvalandžio gedimą pašalinsime ir jums paskambinsime.“
Gal už tokį patirtą nepatogumą man priklausytų kokia nors kompensacija, teiraujuosi bankininkės. Ši nustemba: „Kokia kompensacija? Mes juk atsiprašome.“ Jei aš bankui pavėluoju bent dieną grąžinti skolą, bankas pareikalauja mokėti netesybas – kad ir menkas procentas, bet vis vien į banko kišenę. Klausimas dėl kompensacijos buvo užduotas neatsitiktinai: tas pats SEB bankas buvo per klaidą dukart nuskaitęs grąžinamą kreditą; išaiškėjus, pasiūlė kitą kreditą lengvatinėmis sąlygomis už perpus mažesnius procentus nei tuo metu teikė paprastiems mirtingiesiems. Beje, bankininkės žadėto skambučio taip ir nesulaukta.
Milijoninės pajamos
Jei tikite, kad mokėdami už pirkinius nė cento nesumokate už tokią paslaugą bankui, esate neteisūs. Kiekviena operacija kreditine kortele apmokestinama. Paprasčiausia bankui moka ne pirkėjas, bet prekės pardavėjas. Žinoma, verslininkas iš savo kišenės šio mokesčio nemoka, jis paprasčiausia įskaičiuotas į prekės kainą. Smulkūs verslininkai net nepriima mokėjimo kortelės, jei pirkinių kaina mažesnė negu 10 Lt – tokiu atveju bankui už kortelės administravimą jie išties mokėtų iš savo kišenės.
Kita situacija. Jūs bankui „paskolinote“ metams 10 tūkst. Lt, už kuriuos šiandien bankas temoka 1 proc. palūkanų. Metų pabaigoje gausite 100 Lt. Tačiau tokią pat sumą pasiskolinus iš banko, bankui teks mokėti maždaug 8 proc. metinių palūkanų.
„Naudokitės kredito kortelėmis“, – siūlo, sakykime, bankas „Swedbank“ ir kiša klasikines „MasterCard Standart“ ar „Visa Klassic“ korteles. Jei susigundėte, žinokite, kiek visa tai kainuos. Kortelės išdavimas – 7 Lt, kortelės administravimo mėnesinis mokestis – 3,05 Lt, metinė palūkanų norma – nuo 17 proc. Už sutarties sudarymą taip pat teks pakloti. Jei sumanysite keisti kredito limito sumą, bankas už šią paslaugą nurėš 30 Lt. Neduok Dieve, jei pavėluosite grąžinti kreditą. Tada jūsų kortelė bus užblokuota, o norint atblokuoti, teks mokėti 40 Lt. Beje, norint bankomate išgryninti kreditą, teks mokėti 2 proc. sumos, tačiau ne mažiau negu 7 Lt. Yra ir daugiau specifinių mokesčių.
Sudėjus visas banko teikiamas paslaugas už kreditą, gaunasi toks vaizdas. Jei įsigysite klasikinę kredito kortelę, kuriai suteiktas, pavyzdžiui, 3 tūkst. Lt kredito limitas, kai kredito sutarties trukmė yra 42 mėnesiai, kredito grąžinimo terminas – 4 mėnesiai mokant 750 Lt kredito grąžinimo mėnesinį mokestį (taikant fiksuotą 19 proc. metinę palūkanų normą), jums teks grąžinti 5 175 Lt. Vos ne dvigubai daugiau, negu skolinotės.
Negalvokite, kad jūsų mylimas bankas jums už ačiū atiduos jūsų sąskaitoje esančius litus (arba eurus). Norite grynaisiais? Prašome, sako SEB bankas, ir atskaito iš jūsų sąskaitos mažiausiai 5 Lt arba net 0,8 proc. norimos išgryninti sumos. Jeigu norimų išgryninti pinigų kiekis didelis – daugiau negu 50 tūkst. Lt, šią operaciją reikia iš anksto užsakyti. Tačiau jei apsigalvojote ir bandysite operaciją atšaukti arba pinigų nepasiimsite, bankas nuo užsakytos sumos atskaičiuos 0,1 proc., tačiau ne daugiau negu 1 tūkst. Lt.
Du didžiausi mūsų šalyje veikiantys skandinavų bankai – SEB ir „Swedbank“ – Lietuvoje 2012 m. sumokėjo vos 3 tūkst. Lt pelno mokesčio, nors patys uždirbo šimtus milijonų litų pelno. Tokį, koks priklauso, pelno mokestį yra sumokėjęs vienintelis bankas „Nordea“ – apytiksliai 11 mln. Lt. Tokius duomenis yra pateikęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas. Bankų atstovai aiškina, kad visi mokesčiai yra sumokami, tik bankai juos skaičiuoja naudodamiesi specialia metodika.
„Išeina, kad didieji bankai Lietuvoje dirba nuostolingai, nors vien tik už konvertavimą iš Lietuvos bankai išveža apie 120 mln. Lt, o ką jau kalbėti apie tas sumas, kurios surenkamos iš įmokų už komunalinius mokesčius ar po 40–50 Lt už tarptautinius pervedimus. Jie iš Lietuvos išveža maždaug po pusę milijardo litų“, – skaičiavo B.Bradauskas.
Mažiausiai mokesčių 2012 m. sumokėjęs SEB bankas tais metais uždirbo apie 126 mln. Lt, o AB SEB banko grupė – 86,3 mln. Lt neaudituoto grynojo pelno, „Swedbank“ – 367 mln. Lt grynojo pelno.
Valdas Kvedaras
