Dažniausiai ir toliau klastojami 20 bei 50 eurų nominalo banknotai – jie sudarė 83 proc. pirmąjį pusmetį nustatytų klastočių. Trečioje vietoje yra 100 eurų nominalo banknotai, kurių dalis sudarė 10,9 procento. Rečiausiai pinigų klastotojai susidomi 200 eurų nominalo banknotais – jų dalis pirmąjį pusmetį tesudarė 0,8 proc. nustatytų klastočių.
„Tikimybė gauti padirbtą banknotą išties yra labai maža. Palyginti su apyvartoje esančių tikrų banknotų skaičiumi, kuris nuosekliai didėja BVP augimo tempą viršijančiu tempu, padirbtų banknotų skaičius tebėra labai nedidelis“, – pažymėjo ECB.
2017 metais apyvartoje esančių euro banknotų skaičius padidėjo 5,9 proc., o jų bendra vertė – 4 procentais. Iš viso apyvartoje euro zonoje yra daugiau kaip 21 mlrd. bendros valiutos banknotų, kurie kartu yra verti daugiau kaip 1,1 trln. eurų.
Vokietijos centrinio banko duomenimis, pirmąjį pusmetį Vokietijoje buvo konfiskuota 31,1 tūkst. euro banknotų klastočių – 6,2 proc. mažiau negu tuo pat laikotarpiu pernai. Aptiktų klastočių bendra vertė, skaičiuojant pagal šiuose banknotuose nurodytą nominalą, sudarė 1,8 mln. eurų.
„Statistiškai 10 tūkst. žmonių tenka maždaug septyni suklastoti banknotai per metus“, – pareiškė Bundesbanko valdybos narys Johannesas Beermannas.
Vokietijoje dažniausiai klastojami 50 eurų nominalo banknotai – jie sudaro 72 proc. visų klastočių.
Tuo tarpu Estijoje per metus padaugėjo nustatytų 50 ir 100 eurų nominalo banknotų klastočių. O suklastotų monetų Estijoje buvo aptikta 20 proc. mažiau negu metais anksčiau – tik 39 atvejais. Iš viso sausio–birželio mėnesiais šalyje buvo rasta 1,159 tūkst. suklastotų euro banknotų – 912 vienetų daugiau negu metais anksčiau.
