eugenijus gentvilas

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad rekordiškai žemi jo vadovaujamos partijos reitingai yra sunkiausio partijos išgyvento laikotarpio atspindys. „Tikėtina, kad po šitiek smūgių, po tokio ilgo, tendencingo puolimo, buvo galima tikėtis tokių dalykų. O ten 2 ar 3 procentai, iki kur tas dugnas, aš tikrai nespėliojau.

Seimui sprendžiant dėl mokesčių ir pensijų reformų, pagrindinių opozicijos frakcijų vadovai didelio palaikymo nežada, rašo portalas 15min.lt. Jie mokesčių reformoje įžvelgė atskirų elementų, kuriuos galėtų palaikyti, tačiau dėl bendro paketo – nuomonės neigiamos. Frakcijos dėl to ketina apsispręsti ketvirtadienį.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad problemų kamuojamą partiją bando sužlugdyti išorės jėgos. Politinės korupcijos byloje teisiamos bei parlamentinio tyrimo dėl verslo poveikio politikai išvadose figūruojančios partijos vadovai teigė, kad tai daro politiniai konkurentai arba žmonės, nekenčiantys liberalizmo. „Aš taip ir traktuoju tuos įvykius, kaip iš išorės ateinančius bandymus sužlugdyti mus“, – penktadienį per Liberalų sąjūdžio tarybos posėdį sakė E. Gentvilas.

Liberalų sąjūdis klaidinga vadina Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagą apie koncerno „MG Baltic“ įtaką partijai – įrodymui skelbia partijos steigimo protokolus. Anot liberalų, VSD rašte politinės korupcijos byloje įtariamas Eligijus Masiulis įvardijamas kaip „MG Baltic“ koncerno „parinktas“ pirmininkas steigiant Liberalų sąjūdį, tačiau jis rinkimuose nė nedalyvavo. „Jei nutekinta VSD pažyma yra rimtas dokumentas, tai VSD – dokumentų klastotojas.

Per pastaruosius porą metų Liberalų sąjūdžiui organizuojamos jau antros laidotuvės, bet jie rankų nuleisti neketina net paplitus saugumo išslaptintai medžiagai. Nors liberalų pirmininkas Eugenijus Gentvilas partijai numato sunkius laikus, politologas Saulius Spurga tiesmukesnis – partijos ateities nematyti.

Liberalų sąjūdžio valdyba apsisprendė skųsti teismui Valstybės saugumo departamentą dėl partijos dalykinės reputacijos menkinimo. „Mes apsisprendėme, kad mes kaip partija turime kreiptis su ieškiniu į teismą dėl dalykinės reputacijos menkinimo, VSD pažymoje išdėstytų teiginių paneigimo“, – BNS sakė partijos vadovas Eugenijus Gentvilas.

Seimas sugriežtino baudas už pajamų slėpimą. Už pajamas, kurių žmogus negalės pagrįsti, jis privalės sumokėti mokesčius, be to, jam būtų skirta 50–100 proc. jų dydžio bauda. Tikimasi, kad tai mokesčius vengiančius mokėti asmenis vers apskaityti pajamas. Jei už pažeidimus per 5 metus jau būtų skirta bauda, tada mokesčių slėpėjui teks susimokėti dukart didesnę baudą.

Tiriančios, ar pradėti apkaltą Socialdemokratų darbo frakcijos nariui Artūrui Skardžiui, specialiosios Seimo komisijos darbą bus prašoma pratęsti. „Prašysime apkaltos komisijos (veiklos) pratęsimo“, – antradienį BNS informavo komisijos vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė. Anot jos, kol kas nežinoma, iki kada bus prašomą pratęsti komisijos veiklą, nes tai priklauso nuo STT atliekamo ikiteisminio tyrimo baigties.

Išslaptintame Valstybės saugumo departamento (VSD) išraše pažymima, kad koncernas „MG Baltic“ – grėsmė nacionaliniam saugumui, tačiau parlamentarai stebisi, kodėl teisėsauga nesiėmė jokių veiksmų, nors šią informaciją gaudavo nuo 2006 metų. Portalas tv3.lt gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą, skirtą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuriame VSD pabrėžia, kad „MG Baltic veikla“ gali destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą.

Kanapių entuziastai trečius metus iš eilės buriasi prie Seimo diskutuoti apie kanapes, jų padėtį Lietuvoje ir pasaulyje bei galimybę šią medžiagą legalizuoti. Kol dalis visuomenės renginį pasitinka skeptiškai, politikai jo nekritikuoja – atvirkščiai, jie ryžtasi prabilti, kad kanapių klausimu galima eiti į kompromisus.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas reikalauja buvusio šios partijos nario europarlamentaro Antano Guogos atsisakyti mandato. Kaip ketvirtadienį pranešė partija, kaip Liberalų sąjūdžio atstovo išrinkto A. Guogos trauktis reikalaujama po jo antradienį paskelbtų teiginių apie liberalų parlamentarą Virgilijų Alekną. „Jau ne pirmą kartą A. Guoga patvirtino savo „bobos liežuvautojos“ reputaciją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Liberalų sąjūdžio skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo neskirti pusmečio valstybės biudžeto dotacijos už šiurkštų politinės kampanijos finansavimo pažeidimą. VRK pernai spalį pripažino, kad liberalų Seimo rinkimų kampanija neteisėtai finansuota per Taikomosios politikos instituto surengtus mokymus partijos nariams. VRK konstatavo, kad per 45 tūkst. eurų kainavę mokymai yra neteisėta nepiniginė auka.

Reaguodamas į pastarųjų dienų politinius neramumus, liečiančius konservatorius ir jų narius, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad „opozicija nėra tokia, kokia dedasi viešumoje“, o politinės korupcijos skandalai ima klampinti opozicijos lyderius.

Seimo nariai vienbalsiai atmetė Agnės Širinskienės pristatytą pasiūlymą nekurti komisijos, turinčios ištirti didelių žemės plotų įsigijimą. Dabar klausimo dėl komisijos kūrimo imsis Kaimo reikalų komitetas, o dėl iniciatyvos vėl bus balsuojama Seimo posėdžių salėje. Nors Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritaria opozicijos siūlymui sukurti komisiją, parlamentarai šios nuomonės nepaisė ir nubalsavo, kad šį klausimą turėtų perimti svarstyti Kaimo reikalų komitetas.

Liberalų sąjūdžio valdyba pašalino iš partijos ilgametį jos narį, Vilniaus savivaldybės politiką Vidmantą Martikonį, BNS patvirtino partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas. V. Martikonis prieš kurį laiką kartu su dar trimis liberalais – Šarūnu Skuču, Mindaugu Mačerniu ir Justina Kašėtaite – įkūrė atskirą Racionalios veiklos skatinimo (liberalų) frakciją Vilniaus miesto taryboje.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas ir frakcijos seniūnas Seime Eugenijus Gentvilas reikalauja pakartoti balsavimą dėl Mindaugo Basčio apkaltos, o šiandien vykusį balsavimą pripažinti neteisėtu. „Šiame balsavime slaptumas buvo pažeistas ir paaiškėjus aplinkybėms, kad buvo fotografuoti slapto balsavimo biuleteniai, siūlau pripažinti šitą balsavimą neįvykusiu.

1989 m. kovo 23 diena. Įvyksta Tarybų Sąjungos liaudies deputatų rinkimai. Okupuotoje Lietuvoje juos ryškia persvara laimi Sąjūdis, Komunistų partijos atstovus palikęs mažumoje. Nepaisant vis aštrėjančios įtampos tarp Sąjūdžio ir Komunistų partijos, pradedama ruoštis Tarybų Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rinkimams, kurie numatomi 1990 m. vasarį.

Į viešumoje pasirodžiusį įrašą, kuriame žemės ūkio ministras ir viceministras spaudžia Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovą palikti pareigas, netruko sureaguoti ir Seimo opozicinių partijų pirmininkai. Parlamentarai neatmeta galimybės, kad ministro gali laukti ir interpeliacija. Portalo tv3.lt paviešintame įraše girdėti, kaip pernai vasarą žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir viceministras Artūras Bogdanovas spaudė NŽT vadovą Danielių Kuprį palikti pareigas.

Trečiadienį posėdžiavusi Liberalų sąjūdžio valdyba įvardijo partijos skyrių ir narių iki vasario pradžios siūlytus pretendentus būti kandidatais į prezidentus. Kandidatais iškelti septyni partijos nariai: europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo nariai Eugenijus Gentvilas, Vitalijus Gailius ir Arūnas Gelūnas, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis.

Rinkėjai turi teisę žinoti, kiek jų išrinkti parlamentarai turi sukaupę turto, koks jų atlyginimas, kokios su parlamentine veikla susijusios išlaidos. Ta pati suma vienam yra didelė, o kitam – maža. Todėl ir kai kurie mūsų parlamentarai skundžiasi dėl palyginti nedidelių atlyginimų. Kaip yra iš tikrųjų? Šį kartą pateiksime ne tik oficialius duomenis, bet ir juos palyginsime su gretimų šalių duomenimis ir finansavimo tvarka.

Vienas po kito pradėjo lįsti Ramūno Karbauskio skeletai iš spintos. Pradedant jo noru išlikti greta Gretos – mokėti algą frakcijoje fiktyviai dirbančiai panevėžietei, tęsiant nesibaigiančius viražus su užgrobiama tautiečių žeme bei sofos ūkininkais sūnumis – jaunaisiais Lietuvos milijonieriais ir užbaigiant itin neskaniai kvepiančiu nacionalinio transliuotojo žurnalistų spaudimu.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė sako, kad Lietuvos radijo ir televizijos pateikti atsakymai ir dokumentai reikalauja detalios analizės, o ją geriausiai atliktų laikinoji Seimo tyrimo komisija.

Penktadienį apie sprendimą trauktis iš Seimo pranešęs Kęstutis Pūkas tai padarė per vėlai, sako komisijai dėl jo apkaltos vadovavusi Seimo Socialdemokratų frakcijos narė Dovilė Šakalienė. „Viena vertus, tikrai džiugu, kad žmogus pagaliau priėmė sprendimą, kurį jis seniai turėjo priimti, nes nėra tinkamas eiti Seimo nario pareigas. (...) Kita vertus, paskutiniu momentu, matydamas, kad nepavyks užvilkinti proceso, nepavyks pažeminti dar kartą Seimo, jis išvengė pašalinimo apkaltos būdu.

Parlamentas balsavimu apsispręs, ar advokatės išvyka yra svarbi priežasti atidėti klausimą dėl parlamentaro Kęstučio Pūko mandato panaikinimo. „Advokatė prieš dvi dienas pranešė, kad išvyko į Pietų Ameriką, jei Seimas pripažins, kad tai svarbi priežastis nesvarstyti, ir nesvarstysime, nes K. Pūkas turi tokią teisę, turėti advokatą“, – prieš plenarinį posėdį penktadienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Seimo seniūnų sueiga išėmė iš darbotvarkės klausimą dėl parlamentaro Kęstučio Pūko mandato panaikinimo. „Nutarė nesvarstyti. K. Pūko advokatė (Aušra Ručienė – BNS) pranešė, kad išvyko į Argentiną, bilietą įsigijo gruodžio mėnesį. Dar sausio 9 dieną sakė, kad dalyvaus, nors žinojo, kad po dviejų dienų išskrenda“, – BNS penktadienį sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Penktadienį, paskutinę pratęstos Seimo rudens sesijos dieną, parlamentarams ketinama pristatyti iniciatyvą atlikti visuomeninio transliuotojo finansinės ir ūkinės veiklos tyrimą. Atlikti LRT ūkinės ir finansinės veiklos parlamentinį tyrimą siūlo 40 Seimo narių iš valdančiosios valstiečių, opozicinės „tvarkiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijų.

Seimo rinkimuose daugiau rinkėjų savo balsą atiduotų Naglio Puteikio vadovaujamai Lietuvos centro partijai nei Liberalų sąjūdžiui. N. Puteikio partija pirmą kartą pateko tarp keturių populiariausių politinių jėgų. Kas padėjo „centristams“ šoktelti reitingų lentelėje? Lapkritį atliktoje apklausoje už Lietuvos centro partiją sakė balsuosiantys 6 proc. apklaustųjų, už Eugenijaus Gentvilo vedamus liberalus – 5 procentai.

Trečiadienį patikrinę visus suvažiavimo dokumentus Liberalų sąjūdžio atstovai teigia nustatę šešis delegatus, kurie nepasirašė, kad gavo elektroninio balsavimo kodus. „Nustatyta, kad suvažiavime dalyvavo 662 žmonės“, – BNS sakė partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas. Komentuoti plačiau situaciją jis trečiadienio vakarą atsisakė.

Parlamente opozicinėje Liberalų sąjūdžio frakcijoje dirbantis Arūnas Gelūnas įstojo ir į partiją – Liberalų sąjūdžio valdyba trečiadienį patvirtino jo prašymą tapti partijos nariu. „Metus dirbęs petys į petį su kolegomis Liberalų sąjūdžio frakcijoje Seime daug išmokau. Tai – žmonės, neprarandantys tikėjimo liberaliomis vertybėmis ir žmogaus teisėmis net ir labai sunkiu šiai partijai laikotarpiu“, – pranešime spaudai teigė A. Gelūnas.

Europarlamentarui Petrui Auštrevičiui išsakius abejonių dėl Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimais, kuriuose vieno balso persvara parlamentaras Eugenijus Gentvilas aplenkė Seimo narį Vitalijų Gailių, partijos atstovai žada tikslinti neatitikimus.

Vos vienu balsu Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimuose Eugenijui Gentvilui nusileidęs Vitalijus Gailius tapo pirmuoju partijos pirmininko pavaduotoju. „Dėl pirmojo pavaduotojo aš dėkingas Vitalijui už jo sutikimą ir dėkingas suvažiavimui, kad tokią įdomią pirmininko rinkimų dvikovą padarėte“, – kalbėjo partijos pirmininku išrinktas E. Gentvilas. Pavaduotojais E. Gentvilo siūlymu toliau dirbs šias pareigas jau ėję Simonas Kairys, Edita Rudelienė, Aušrinė Armonaitė.

Politologė Jūratė Novagrockienė sako, kad vieno balso persvara Liberalų sąjūdžio pirmininko postą laimėjęs parlamentaras Eugenijus Gentvilas yra žinomas ir patyręs politikas, jo pergalė leidžia tikėtis stabilumo. Pasak politologės, tolygus balsų pasidalijimas tarp E. Gentvilo ir jam nusileidusio Seimo nario Vitalijaus Gailiaus nebūtinai reiškia, kad partija susiskaldžiusi. „Tai nereiškia visiško susiskaldymo. Nemanau, kad būtų galima sakyti, kad vieni laimėjo, kiti pralaimėjo.

Lietuvos liberalų sąjūdžio partijos pirmininko vairą perima iki šiol laikinuoju pirmininku buvęs Eugenijus Gentvilas. Tai lėmė slaptas balsavimas šeštadienį Kaune vykusiame Liberalų suvažiavime. Apie dalyvavimą pirmininko rinkimuose skelbė du kandidatai – liberalų frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas, laikinasis partijos pirmininkas, ir parlamentaras, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, Vitalijus Gailius.

Šeštadienį Kaune renkamas naujas Liberalų sąjūdžio pirmininkas, į šias pareigas kandidatuoja frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas, šiuo metu einantis laikinojo partijos pirmininko pareigas, ir parlamentaras, Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius. „Buvo iškelti ar išsikėlė du kandidatai – Vitalijus Gailius ir Eugenijus Gentvilas. Abu nepersigalvojo“, – kalbėjo suvažiavimui pirmininkaujantis Simonas Kairys.

Laikinasis Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad penktadienį teisėsauga patikslino įtarimus partijos korupcijos byloje įtariamam asmeniui, tačiau teigia, kad partijai įtarimai nesikeičia.

Finansinė Liberalų sąjūdžio situacija yra aptvarkyta, paskola bankui bus atiduodama laiku, sako laikinasis partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas. „Finansiniai reikalai partijoje – aptvarkyti, tai yra su Šiaulių banku kredito reikalai sutvarkyti, kredito grąžinimas pradėtas. Paskolos grąžinimo terminai nenutęsiami, balandžio mėnesį mes grąžinsime visą paskolos dalį“, – šeštadienį Kaune vykstančiame suvažiavime sakė E. Gentvilas.

Šeštadienį Kaune vyks Liberalų sąjūdžio suvažiavimas, kuriame bus renkamas naujas partijos pirmininkas. Kol kas apie dalyvavimą pirmininko rinkimuose yra paskelbę du kandidatai – liberalų frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas, šiuo metu einantis laikinojo partijos pirmininko pareigas, ir parlamentaras, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, Vitalijus Gailius. Kandidatai gali būti iškelti ir rinkimų dieną.

Tyrimą dėl koncerno „MG Baltic“ ir kelių politinių partijų galimos korupcijos vykdanti teisėsauga sako, kad Liberalų sąjūdžiui neseniai praplėsti įtarimai yra galutiniai. Partijos vadovas Eugenijus Gentvilas įtarimų išplėtimą sieja su artėjančiais partijos pirmininko rinkimais. „Politinei partijai „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ buvo įteiktas galutinis, papildytas naujais epizodais pranešimas apie įtarimą juridiniam asmeniui“, – rašoma Specialiųjų tyrimų tarnybos BNS pateiktame atsakyme.

Likus gerai savaitei iki Liberalų sąjūdžio (LS) suvažiavimo, į partijos vairininkus oficialiai taikosi du kandidatai - dabartinis laikinasis partijos vadovas bei frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas ir parlamentaras Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius. E. Genvilas dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė, kad partijos skyriai į pirmininkus yra iškėlę 12 kandidatų, todėl išlieka tikimybė, kad vienas ar keli jų apie savo ketinimus praneš per suvažiavimą.

Vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl koncerno „MG Baltic“ ir kelių politinių partijų galimos korupcijos, teisėsauga išplėtė įtarimus Liberalų sąjūdžiui. Anksčiau įtarimai jam buvo susiję su buvusių jos narių Eligijaus Masiulio ir Šarūno Gustainio galimu kyšininkavimu ir prekyba poveikiu partijos naudai, tačiau prokurorai praėjusią savaitę konstatavo, jog liberalai galėjo turėti naudos iš narystę joje suspendavusio Gintaro Steponavičiaus piktnaudžiavimo.

Kilus nepasitenkinimui naująja Sveikatos apsaugos ministerijos tvarka dėl receptinių vaistų, ministras Aurelijus Veryga pakviestas pasiaiškinti Seimo opozicijai. Trys opozicinės partijos – Lietuvos liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“ – trečiadienį klausė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos apie vaistinėse kilusį sąmyšį dėl receptinių vaistų, medikų algas, priklausomybės ligų centrų pertvarką ir kt.

Nors laiko iki Lietuvos prezidento rinkimų dar apstu, kalbos apie galimus kandidatus netyla. Žiniasklaidoje reguliariai skelbiama visuomenės nuomonė apie realiausius pretendentus, tačiau didžiausios šalies politinės partijos apie savo favoritus tyli arba užsimena tik puse lūpų.

 Laikinasis opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininkas parlamentaras Eugenijus Gentvilas kandidatuos į partijos vadovus gruodį vyksiančiuose rinkimuose. Apie savo sprendimą E. Gentvilas bendražygiams pranešė trečiadienio vakarą vykusio partijos valdybos posėdžio metu, BNS informavo partijos spaudos atstovė Dovilė Tuskenytė. „Partija ir liberalizmas.

Seimui antradienį svarstant projektą dėl 2018-ųjų paskelbimo laisvės kovų dalyvio Adolfo Ramanausko-Vanago metais „valstietis“ Dainius Kepenis pasiūlė pastatyti bendrą paminklą laisvės kovotojams ir stribams. „Aš pritariu A. Ramanausko-Vanago metams, bet žodis „partizanai“ – dviprasmis. Partizanai buvo ir vienoki, ir kitokie. Mes turime galvoti apie tuos žmones, kurie jautriai priims tą žinią.

„Valstiečių“ blokuotas liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen projektas, kuriuo atsisakoma amžino embrionų saugojimo atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūras, bus pateiktas Seime kitą savaitę, o kolegę užsipuolusius Seimo narius Liberalų sąjūdis skundžia Seimo Etikos ir procedūrų komisijai bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.

Seimo narys Vitalijus Gailius antradienį pranešė dalyvausiąs gruodį vyksiančiuose Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimuose. „Tikiu, kad liberalai turi likti nuoseklia ir kritiška opozicija. Savo ruožtu matau vis mažiau prasmės būti tarp liberalų, kadangi dabartinė partijos vadovybė neturi jokios ateities vizijos bei strategijos“, – BNS atsiųstame pareiškime sakė V. Gailius. „Todėl laikas apsispręsti: reikia trauktis arba imtis atsakomybės.

Seimas ketvirtadienį nesutiko į sesijos darbų programą įtraukti liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen projekto atsisakyti neriboto embrionų saugojimo pagalbiniame apvaisinime. Už tai, kad projektas būtų įtrauktas į darbotvarkę, balsavo 23 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 26 parlamentarai, tad V. Čmilytė-Nielsen jo net negalėjo pristatyti per opozicinę darbotvarkę. Pasipiktinę Liberalų sąjūdžio atstovai tuomet paliko posėdžių salę.

Ar spėjote vakar aplankyti visus artimųjų kapus? Etnologai sako, kad vykti į kapines reikia per Vėlines, tad ir nedarbo diena turėtų būti šiandien. Dvi iš eilės poilsio dienos kapams lankyti išties būtų patogu. Šiandien kapinėse tie, kam nereikia skubėti į darbą, daugiausia senjorai. Vieni džiaugiasi, kad šiandien be spūsčių gali uždegti žvakelę ant artimųjų kapų, kiti stebisi, kodėl Vėlinės yra darbo diena, mat ta diena turėtų būti skirta mirusiesiems gerbti ir keliauti į kapus.

Lietuvos politinėje padangėje galime sulaukti naujų veikėjų – Lietuvos socialdemokratų partiją palikę parlamentarai pasiryžo kurti naują partiją, Lietuvos liberalų sąjūdis taip pat sulaukė siūlymo persiformuoti. Politologai abejoja, ar nauji pavadinimai padėtų atsikratyti praeities problemų.