„Visi pateikti LRT atsakymai reikalauja išsamios analizės, ir LRT veikla, kurios detales buvo siekiama išsiaiškinti Seimo narių paklausimuose, reikalinga parlamentinės kontrolės, įvertinant kaip taikomas LRT įstatymas, kiti teisės aktai“, – pristatydama iniciatyvą sukurti tyrimo komisiją Seime argumentavo A. Širinskienė.
Anot jos, net ir po pakartotinio Seimo narių grupės kreipimosi LRT taryba motyvuodama konfidencialumu pateikė ne visą prašytą informaciją, kuri susijusi su LRT valdymu, ūkine ir finansine veikla.
„Net nebuvo pateiktas Seimui siunčiamų dokumentų sąrašas. Dėl to negalima įvertinti, ar visi dokumentai, kuriuos norėta pateikti, yra pateikta“, – tvirtino komiteto pirmininkė.
Jos teigimu, dalis sutarčių su prodiuseriais pateikta be dalies puslapių, priedų, kitu atveju pateikti tik priedai, tačiau nepateikiamos sutartys.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė paminėjo kelias LRT sutartis su privačiais prodiuseriais, kurios kelia daug klausimų. Pasak A. Širinskienė, su vienu prodiuseriu sutarta dėl vienkartinės 130 minučių trukmės laidos sukūrimo, už tai sumokant per 100 tūkst. eurų. Pagal kitą sutartį, už 150 minučių trukmės laidą sutarta sumokėti per 110 tūkst. eurų, be to, LRT dar savais resursais įsipareigojo prisidėti prie laidos kūrimo, todėl programos kaina išauga iki 140 tūkst. eurų.
„Yra sutarčių, kurios pasirašomos kaip neatlygintinos, praleidžiamas penktasis skyrius, kuris vėliau įterpiamas ir atsiranda atlyginimo suma“, – vardijo A. Širinskienė.
Kai kurie opozicijos atstovai siūlymą tirti LRT finansinę, ūkinę veiklą įvertino kaip kišimąsi į žiniasklaidos laisvę, žurnalistų persekiojimą už kritiką.
„Žinote, kuo baigiasi parlamentiniai tyrimai – po-li-ti-ka-vi-mu“, – sakė liberalas Eugenijus Gentvilas.
Tuo metu A. Širinskienė tvirtino, kad visi keliami klausimai yra finansinio ir vadybinio pobūdžio.
„Dažnai pasigirsta klausimas, ar to negalėtų atlikti kitos institucijos, manau, kad laikinoji komisija neabejotinai pasitelks kitas institucijas, kaip darė kitos tyrimo komisijos“, – sakė komiteto vadovė.
Be to, anot jos, būtina ne tik atskleisti problemas LRT, bet ir imtis jas spręsti.
„Nei STT, nei kitos institucijos tokios galimybės neturi“, – tvirtino A. Širinskienė.
Penktadienį, paskutinę pratęstos Seimo rudens sesijos dieną, parlamentarai ketina spręsti, ar atlikti visuomeninio transliuotojo finansinės ir ūkinės veiklos tyrimą.
Atlikti tokį tyrimą siūlo 40 Seimo narių iš valdančiosios „valstiečių“, opozicinės „tvarkiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijų.
Kritikai sako, kad kad LRT veiklos tyrimas gali būti traktuojamas kaip bandymas pažeisti nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą.
Nutarimo dėl komisijos steigimo projekte numatomas įpareigojimas įvertinti LRT Tarybos pateiktą 2016 metų veiklos ataskaitą, taip pat įvertinti, „ar LRT valdymo struktūra, įdarbintų darbuotojų skaičius, darbuotojų atlyginimų dydis, pačios LRT kuriamų laidų, LRT kartu su prodiusavimo paslaugas teikiančiomis kompanijomis ar nepriklausomais prodiuseriais bei tik prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų ar nepriklausomų prodiuserių kuriamų laidų santykis įgalina racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą bei atitinka Lietuvoje esančios rinkos sąlygas“.
Be to, komisija turėtų nagrinėti, ar LRT valdymo struktūra, apibrėžtos jos funkcijos bei kompetencijų pasidalijimas atitinka europinę nacionaliniams transliuotojams taikomą praktiką, ar užtikrina skaidrų LRT darbą ir sudaro tinkamas sąlygas nacionalinio transliuotojo misijai įgyvendinti.
Pagal projektą, parlamentarai turėtų įvertinti, ar 15 metų neatnaujintas Vyriausybės nutarimas nesukuria prielaidų neskaidrioms pirkimų procedūroms, korupcinei aplinkai atsirasti ir LRT išvengti viešųjų pirkimų procedūrų. Be to, komisijai siūloma pavesti išaiškinti, ar LRT iš prodiuserių perkamų paslaugų kainos atitinka rinkos sąlygas, ar jo turtas nuomojamas rinkos kainomis ir pan.
Prieš tai kelios dešimtys parlamentarų dukart teikė LRT Tarybai klausimynus, užduodami panašius klausimus, bet visų atsakymų negavo.
LRT Taryba iš pradžių atsisakė pateikti Seimui konkrečius duomenis motyvuodama komercinėmis paslaptimis ir konfidencialiomis sutartimis su laidas kuriančiais prodiuseriais bei kompanijomis. Vėliau sutikus prodiuseriams dalį duomenų pateikė.
