Parlamentarai neatmeta galimybės, kad ministro gali laukti ir interpeliacija.
Portalo tv3.lt paviešintame įraše girdėti, kaip pernai vasarą žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir viceministras Artūras Bogdanovas spaudė NŽT vadovą Danielių Kuprį palikti pareigas.
Jam grasinta, kad nepasitraukus, prie atleidimo prisidės Generalinė prokuratūra, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), o galiausiai per surengtą neeilinę atestaciją teks aiškintis tuometinei Vyriausybės kanclerei Mildai Dargužaitei.
Primena KGB tardymą
Išklausęs pokalbio įrašą, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sakė, kad jam susidarė įspūdis, jog klausosi 1937 m. KGB rengto tardymo.
„Tai lietuviški kagėbistiniai metodai. Ką reiškia toks spaudimas, kai, pavyzdžiui, sako, Erikas, ne, suprask NMA vadovas, galėtų ir nematyti tavo problemų, jeigu išeisi. Kitaip sakant, viskuo galima manipuliuoti.
Reiškia, vieni kitus gali paspausti, gali pamatyti tavo turimas problemas, gali jų ir nematyti, jeigu būsi paklusnus. Tai akivaizdžiai rodo, kad pats ministras arba nekontroliuoja, arba kontroliuoja štai tokiais nedemokratiniais, neteisėtais metodais sau pavaldžių institucijų veiklą“, - tv3.lt kalbėjo E. Gentvilas.
Parlamentaras neabejoja, kad Seime atsiras iniciatyva rinkti parašus dėl interpeliacijos B. Markauskui, bet lygiai taip pat E. Gentvilas neabejoja, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga imsis ginti savo deleguotą ministrą.
„Puikiai suprantu valstiečius ir ministrą B. Markauską – jie įrodinės, kad nieko čia tokio nebuvo. Mes analogiškai matėme, kai ministro ministerijoje patarėja spaudžia sveikatos įstaigų vadovus. Panašu, kad čia atsirado tokie laikai. Jeigu dar sovietiniais laikais dar reikėjo kokios trijulės, kuri nuteistų, tai čia tiesiog užtenka paspausti, pašantažuoti. Šlykštu, kad demokratinėje Lietuvoje tokie dalykai vyksta“, - sakė liberalų vadovas.
Stebisi, kaip valdoma ministerija
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis taip pat neatmeta interpeliacijos B. Markauskui galimybės, tačiau sako, kad kol kas apie tai šiek tiek per anksti kalbėti. Konservatorių lyderis taip pat stebisi spaudimo metodais, kuriuos girdėjo įraše.
„Man yra labai keista tie argumentai, kuriuos [viceministras] išdėstė savo pokalbyje, jis tikrai turėtų paaiškinti, ką jis turėjo galvoje. Viena vertus, jeigu jis grasina žmonėms, kad parašys papeikimus, ir jeigu yra pagrindas tiems papeikimams, kodėl jis neparašė jų iki šiol? Jisai taip pat sako, kad prokuratūra jam paprašius gali atsiųsti kokį nors griežtą raštą prie NŽT vadovą“, - tv3.lt kalbėjo G. Landsbergis.
Viena vertus, galima manyti, kad A. Bogdanovas giriasi ryšiais su teisėsaugos institucijomis, kurie neturėtų būti Lietuvoje teisėti, mano G. Landsbergis.
„Kita vertus, jeigu visa tai daroma manipuliaciniais tikslais, neturint jokios informacijos arba galimybių ką nors nubausti, man tada klausimas, ar institucija, kaip NŽT, išvis yra teisingai valdoma, ar ji apskritai valdoma, ar jai kas nors vadovauja, jeigu žmonės tai daro meluodami, remdamiesi netikslia, neteisinga ar melaginga informacija“, - teigė Seimo narys.
Taip pat G. Landsbergis mano, kad į klausimą, kokiais principais šiuo metu valdoma Žemės ūkio ministerija, turėtų atsakyti Vyriausybei vadovaujantis Saulius Skvernelis.
Galima pradėti tyrimą
Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas įrašo turinį vadina psichologiniu smurtu ir teroru. „Viešpatie, jeigu žmogus, kuris klauso tą įrašą, turi klausą, tai ten viskas yra labai pasakyta. Tai yra, pirmas dalykas, psichologinis spaudimas, psichologinis teroras. Antras dalykas, grasinimas kitų institucijų pagalba – minimos ir prokuratūra, ir VTEK – sukurti bylą, tarnybinį tyrimą ar panašiai, kurios priverstų atsistatydinti“, - tv3.lt sakė G. Paluckas.
Paklaustas, ko dabar turėtų imtis parlamentarai, socialdemokratų lyderis teigė, kad Seimas galėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas ir pradėti parlamentinį tyrimą.
„Aš manau, kad Seime, kaip dabar madinga, tuo klausimu galėtų sudaryti tyrimo komisiją ir pasikviesti teisėsaugos institucijas atitinkamas. Ir šiaip Seimas galėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas, siekiant išsiaiškinti, ar nėra tokiuose veiksmuose nusikaltimo sudėties“, - siūlė G. Paluckas.
Premjeras grasinimų neįžvelgia
Įdomu tai, kad premjeras Saulius Skvernelis pareiškė neklausęs ir neketinantis klausyti įrašo, o ministrui palinkėjo sprendimus dėl pareigūnų daryti ryžtingai.
„Negirdėjai ir neklausysiu, kadangi tai įrašas, kuris padarytas yra keistu būdu. Bet aš noriu ministrui palinkėti, kad sprendimus, kuriuos reikia priimti atskirų pareigūnų atžvilgiu, darytų ryžtingai, be tokių pokalbių. Nes teismas parodė, kad sprendimas buvo teisingas. Bet kada žmogus nori padaryti, kaip geriau, kad galbūt išsiskirti, kaip sakoma, gražiuoju, to daryti nereikia. Jeigu yra pagrindai, tiesiog reikia priimti sprendimą ir tada nereikė tokių pokalbių vesti, nebus tokių įrašų“, - TV3 kalbėjo S. Skvernelis.
Premjeras taip pat nemano, kad ministras ir viceministras prieš D. Kuprį naudojo spaudimo priemones.
„Koks spaudimas. Buvo, matyt, bandymas pasiūlymas, kad išeitų savo noru, nes kitaip gali būti įvairios problemos, kurios ne tai, kad išgalvotos ar dirbtinai, jos jau buvo. Tie visi klausimai, kas susiję su VTEK, ar kiti, jie buvo patvirtinti. Bet tiesiog nereikia tokiais dalykais aiškinti. Pats pareigūnas, kuriam išreikštas nepasitikėjimas dėl jo darbo abejonės, jis žino savo problemas ir dar kartoti nėra reikalo. Manau, kad gera pamoka ir taip negalima daryti ateityje“, - sakė premjeras.
Vargu, ar atsisveikinsime su ministru
Išklausęs įrašą apžvalgininkas Rimvydas Valatka stebėjosi, kad, jeigu ministras ir viceministras turėjo kompromituojančių įrodymų apie D. Kuprio veiklą, jie nesikreipė į Generalinę prokuratūrą, o tik tuo grasino. Taip pat apžvalgininkas stebėjosi, kad įraše A. Bogdanovas į savo pavaldinį D. Kuprį kreipiasi ne „jūs“, o „tu“. Taip, anot R. Valatkos, kalbėta tik kolchoze.
R. Valatka mano, kad B. Markauską iš ministro pareigų reikėjo atleisti jau seniai, nes politiką kompromituojančių istorijų – apstu, o „ministro veikla jau seniai kėlė įtarimų“, tarp jų ir įraše minimo Eriko Bėronto istorija.
„Manyčiau, kad nė vienam valstiečių deleguotam ministrui iš esmės niekas negresia. Nebent jie girti perėjoje žmogų užmuštų. <...> Šita partija (LVŽS – aut. past.) atėjo iš kolchozų gilumos. Ji nesupranta vieno dalyko. Taip, be abejo, Seimo dauguma yra labai stiprus argumentas išlikti valdžioje, nesitraukti, nereaguoti į tai, kas rodoma, rašoma, transliuojama. Bet jie pamiršta, kad praėjo tik vieneri metai, o dvejų trejų metų rėkti pradės ne tie, kurie visą laiką juos kritikavo, o jų pačių rinkėjai“, - tv3.lt sakė R. Valatka.
Paklaustas, ar galime tikėti interpeliacijos B. Markauskui, R. Valatka priminė, kad pernai surengta interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Veryga buvo ir silpna, ir neturėjo jokio atgarsio.
„Esant tokiam jėgų išsidėstymui Seime, kai nėra aiškios opozicijos, interpeliacija yra pavojingas dalykas. Dažniausiai ji atsisuka prieš tuos, kurie kelia. Pirmiausia visiems yra aišku, kad ji nepraeis. Jeigu aš būčiau dabartinėje opozicijoje, aš to nekelčiau, nes vis tiek interpeliacija baigtųsi niekuo“, - prognozavo R. Valatka.
Viešino neteisėtą atleidimą
D. Kuprys NŽT vadovauti ėmėsi 2016 m. gegužės 30 d., tačiau sekančių metų rugpjūčio 21 d. nuspręsta jį atleisti. Atleidimo priežastimi tapo VTEK nuosprendis, kad D. Kupriui nuolat kyla interesų konfliktas, nuomojantis žemės sklypus 13 iš 50 NŽT padalinių prižiūrimų teritorijų. D. Kuprys teigė, kad jo atleidimas nebuvo teisėtas ir tai bandė įrodyti teisme. Rugpjūčio 18 d. Kriminalinės policijos pareigūnai D. Kuprio kabinete atliko kratą ir paėmė dokumentus.
„Mane beveik metus vertė išeiti iš darbo savo noru, nors galiu užtikrinti, kad per savo tarnybos laiką nepažeidžiau jokio įstatymo ir nesupainiojau jokių viešųjų ir privačių interesų. Juolab tokių faktų nenustatė jokio institucija“, - praėjusį rugpjūtį žurnalistams kalbėjo D. Kuprys.
Vis dėlto šių metų sausį Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė skundą dėl atleidimo iš darbo ir priėmė sprendimą, kad D. Kuprio atleidimas pagrįstas ir teisėtas.