„Mes apsisprendėme, kad mes kaip partija turime kreiptis su ieškiniu į teismą dėl dalykinės reputacijos menkinimo, VSD pažymoje išdėstytų teiginių paneigimo“, – BNS sakė partijos vadovas Eugenijus Gentvilas.
Anot jo, bus prašoma paneigti teiginius, „kad partija buvo įkurta „MG Baltic“, kad partija faktiškai kontroliuojama „MG Baltic“ koncerno, taip pat – pilnai kontroliuojama, ir kad mus 2006 metais buvo parinktas pirmininkas, t. y. Petras Auštrevičius“, – sakė E. Gentvilas.
Sprendimą kreiptis į teismą partijos valdyba priėmė ketvirtadienio vakarą.
„Galima susidaryti įspūdį, kad kai kuriuos procesus (koncernas – BNS) galėjo kontroliuoti, bet pilnai kontroliuojama – reiškia, ir valdyba turėjo būti pilnai kontroliuojama, ir vadovybė sudėliota, kaip „MG Baltic“ nori, dabar akivaizdu, kad jie nenorėjo Remigijaus Šimašiaus, nenorėjo manęs, bet mes esame vadovais“, – kalbėjo liberalų vadovas.
„Pilnas kontroliavimas reiškia ir pilną finansavimą, Tėvynės sąjunga yra gavusi daugiau „MG Baltic“ paramos nei mes“, – pridūrė E. Gentvilas.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrime dėl neteisėtos verslo įtakos politiniams procesams išslaptintoje VSD medžiagoje teigiama, kad 2006 metais įsteigtas Liberalų sąjūdis buvo koncerno „MG Baltic“ ilgalaikis politinis projektas, pilnai kontroliuojamas koncerno vadovų.
Rašte nurodoma, kad koncernui „MG Baltic“ siekiant eliminuoti pagrindinius konkurentus statybų versle sostinėje, buvo pasirinktas „politinis“ scenarijus įsteigti faktiškai „MG Baltic“ kontroliuojamą partiją“.
Liberalų sąjūdis įkurtas 2006 metais, kai dalis partijos narių dėl konfliktų su Artūru Zuoku buvo pašalinti arba patys paliko Liberalų ir centro sąjungą. Naujai įkurto Liberalų sąjūdžio pirmininku buvo išrinktas dabartinis europarlamentaras Petras Auštrevičius.
VSD rašte teigiama, kas pastarasis buvo „pasirinktas“ tapti naujai steigiamos partijos vadovu, nes kitas pretendentas buvo įvardintas kaip netinkamas“.
Taip pat VSD rašte minimas ir Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas Vitalijus Gailius, kuris vadinamas koncerno vadovams parankiu asmeniu, teigiama, kad juos siejo asmeniniai ryšiai.
Anot E. Gentvilo, tiek P. Auštrevičius, tiek V. Gailius patys gali kreiptis į teismą dėl šmeižto, jei mano, kad jų reputacija sumenkinta.
Partijos vadovas taip pat pripažino, kad valdyboje dėl VSD medžiagoje aprašyto šių dviejų politikų vaidmens partijos procesuose vyko aštrios diskusijos, bet jokios kalbos apie jų šalinimą iš partijos nėra.
„Dėl V. Gailiaus, P. Auštrevičiaus aš pasakiau, kad partija negali dėl jų reputacijos kreiptis į teismą, į teismą gali kreiptis jie patys. Ar jie mano, kad jų dalykinė reputacija sumenkinta, nežinau, tai jų sprendimas, partija negali už fizinį asmenį teikti ieškinio“, – sakė E. Gentvilas.
Anot jo, valdyboje dėl šių politikų vyko „atviras, karštas pokalbis, bet apie kokį metimą nebuvo kalbos“.
VSD rašte komitetui paskelbė, jog po tuometinio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio sulaikymo dėl kyšio koncernas „MG Baltic“ siekė, kad Liberalų sąjūdžio lyderiu taptų V. Gailius.
V. Gailius sako sprendimą dalyvauti partijos vadovo rinkimuose priėmęs, kai pasklido gandai, esą jis pas dabartinius valdančiuosius kviečiamas teisingumo ministru, jis neigia bet kokią „MG Baltic“ įtaką.
Ketvirtadienį žurnalistams komentuodamas VSD raštą jis taip pat teigė neketinantis trauktis iš partijos.
„Aš sprendimus priimu pats, manęs pirštu niekas nestumdo. O jei tai specialiai surežisuota situacija, parašant pamąstymus, reikėtų identifikuoti tos situacijos režisierius. Jeigu noras yra suskaldyt (partiją – BNS) per mane, tai tikrai nebūsiu tuo, kuris tai padarys“, – sakė V. Gailius.
V. Gailius minimas VSD rašte apie įvykius po E. Masiulio sulaikymo dėl įtarimų kyšio ėmimu 2016 metų gegužę. Rate teigiama, kad dėl to koncerno vadovai „iš dalies prarado LLS (Liberalų sąjūdžio) kontrolę, todėl buvo priversti imtis veiksmų, t. y. pasirinkti kitą sau parankų asmenį, kuris pakeistų E. Masiulį“.
„Buvo pasirinktas V. Gailius, su kuriuo, VSD duomenimis, (tuometinis „MG Baltic“ viceprezidentas – BNS) Raimondas Kurlianskis ir (žurnalistas – BNS) Tomas Dapkus palaiko santykius nuo 2011 metų. Nuo 2013 metų buvo bendraujama artimai – V. Gailius gaudavo informacinį palaikymą, be to, sustiprėjo jo ir MG atstovų asmeniniai ryšiai“, – teigiama rašte.
„Pažymėtina, kad po E. Masiulio sulaikymo V. Gailiaus ir R. Kurlianskio kontaktai nutrūko (tikėtina, dėl reputacinės rizikos), tačiau iš karto prasidėjo aktyvūs V. Gailiaus kontaktai su T. Dapkumi“, – nurodo VSD.
Anot rašto, 2016 metų birželį T. Dapkus – tikėtina, su R. Kurlianskio pagalba – padėjo formuoti V. Gailiui politinę strategiją, ieškoti kompromituojančios informacijos prieš jo konkurentus partijoje.
VSD teigimu, T. Dapkus teikė V. Gailiui informaciją apie Aušrinę Armonaitę bei kitus partijos narius, kurstė P. Auštrevičių reikšti nepasitikėjimą Remigijumi Šimašiumi. Rašte cituojama ir T. Dapkaus žinutė: „panašu, kad Remigučiui laikas trauktis“.
„T. Dapkus siekė suformuoti žurnalistams neigiamą nuomonę apie visus V. Gailiaus konkurentus – A. Armonaitę, E. Gentvilą, R. Šimašių“, – teigiama rašte.
Po E. Masiulio sulaikymo V. Gailius du kartus kandidatavo į Liberalų sąjūdžio pirmininkus, bet abu sykius pralaimėjo.
2016 metų birželį partijos lyderiu buvo išrinktas R. Šimašius, 2017 metų gruodį – E. Gentvilas.
