energetinis saugumas

NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro, analizuojančio karinio energetinio efektyvumo ir saugumo ir kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos aspektus, partnere ketina tapti Suomija. Oficialų norą jungtis prie centro veiklos Suomis atstovai išreiškė lapkričio 14-15 dienomis Vilniuje vykusiame devintame vykdomojo komiteto susitikimas, teigiama NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro pranešime.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kovo 31 dieną Vašingtone susitiko su JAV valstybės departamento specialiuoju pasiuntiniu energetikai Amosu Hochsteinu. Ministras išreiškė susirūpinimą Lietuvos kaimynystėje nesilaikant tarptautinių saugumo standartų statoma Astravo atomine elektrine ir atkreipė dėmesį į dujotiekio „Nord Stream 2“ neigiamą poveikį ES energetiniam saugumui.

Lietuva remia Europos Komisijos teikiamus pasiūlymus didinti Europos Sąjungos (ES) energetinį saugumą bei valstybių narių solidarumą sprendžiant galimas problemas, įskaitant ir dujų tiekimo sutrikimus, tvirtina energetikos ministras Rokas Masiulis. „Puikiai suprantame, kad veikdami su partneriais galime pasiekti daugiau.

Europos Komisijos (EK) pasiūlymai dėl Europos Sąjungos (ES) energetinio saugumo didinimo nėra susiję su Rusijos dujų milžine „Gazprom“, pareiškė Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Ševčovičius. „Prielaida, kad visas šis paketas yra susijęs su „Gazprom“, neabejotinai yra klaidinga. Šiuo klausimu mes dirbame jau ne pirmus metus, o dujų tiekimo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai buvo gauti dar 2009 metais. Mūsų santykiai su Rusija dabar apima labai daug įvairių sričių.

 Lietuva ir Latvija bendromis jėgomis stiprina energetinį saugumą. Šiandien (spalio 16 d.) Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis ir Latvijos ekonomikos ministrė Dana Reizniece-Ozola Rygoje pasirašė supratimo memorandumą dėl alternatyvių dujų tiekėjų paieškos bei bendros dujų rinkos sukūrimo. Memorandumo tikslas – stiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą užtikrinant alternatyvius gamtinių dujų tiekimo šaltinius.

Briuselyje dedamas tvirtas pagrindas Lenkijos ir Lietuvos dujų jungčiai (GIPL) – pasirašyta penkiašalė sutartis dėl jungties finansavimo. Parašus padėjo Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemų operatorių – įmonių „Amber Grid“ ir „Gaz Systems“ bei Europos agentūros INEA („Innovations & Networks Executive Agency“), atsakingos už strateginių ES projektų finansavimą, atstovai.

Jeigu dėl galimo rusiškų dujų embargo Lietuvoje jų alternatyvos kainuotų 50 arba 100 proc. brangiau, jau per pirmus metus Lietuvos verslas būtų praradęs atitinkamai 1,6 arba 1,9 mlrd. litų – tai prilygsta šalies investicijoms į dujotiekio jungtį su Lenkija arba SGD terminalą.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje yra politinis projektas ir garantuoja energetinį saugumą, bet ne mažesnes dujų kainas, teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Jankauskas. „Visų pirma, tai aišku politinis, garantuojantis saugumą (projektas), ir reikėjo taip pozicionuoti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankysis Briuselyje, kur Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime aptars Europos Sąjungos (ES) energetinio saugumo stiprinimą bei Bendrijos klimato ir energetikos politiką. Susitikime taip pat bus kalbama apie ES ekonominę būklę bei užsienio politikos klausimus. Pasak Prezidentės, didelė Europos šalių priklausomybė nuo vieno išorės energetikos tiekėjo stabdo ES ekonomikos augimą ir kelia grėsmę jos energetiniam saugumui.

„Vienas iš energetikos politikos tikslų – energijos šaltinių saugumas, jų prieinamumas vartotojui ir tausojantis energijos vartojimas. Tai trys banginiai, ant kurių bus konstruojama Europos Sąjungos politika energetikos srityje iki 2030 metų“, – sakė socialdemokratė Birutė Vėsaitė, pasakodama apie tai, kas buvo diskutuojama ES parlamentarų forume „Už atsinaujinančius energijos šaltinius“. Jos teigimu, ES energetikoje „skalūnų dujų revoliucijos neįvyko ir neįvyks, nes paprasčiausiai jų nėra ...

Šiandien Liuksemburge vykusioje Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje už energetiką atsakingi Europos Sąjungos ministrai pagal Europos Komisijos pateiktą komunikatą diskutavo, kokia turi būti ES energetinio saugumo strategija. Taip pat aptarti klimato ir energetikos politikos strategijos iki 2030 metų, dujų konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos bei kiti tarptautiniai energetikos klausimai, biodegalų (ILUC), energijos kainų ir išlaidų temos.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, elektros jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPolLink“, kuri sujungs Lietuvos tinklus su Vakarais, svarbi ne tik energetinei, bet ir politinei Lietuvos nepriklausomybei.

Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad Jungtinių Valstijų viceprezidento Joe Bideno vizitas, tai – NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimų patvirtinimas ir signalas suinteresuotiems destabilizuoti padėtį regione. J. Bidenas ne tik patvirtino, kad Jungtinės Valstijos yra pasiruošusios užtikrinti visų Aljanso šalių narių saugumą, bet ir išsakė paramą pastangoms diversifikuoti energijos šaltinius ir liberalizuoti energetikos rinką.

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė telefonu kalbėjo su Lenkijos prezidentu Bronislowu Komorowskiu. Šalių vadovai aptarė saugumo situaciją regione ir tolesnį bendradarbiavimą šioje srityje. Prezidentai pripažįsta, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje ir karinės galios demonstravimas Kaliningrade kelia grėsmę Baltijos regiono ir Lenkijos saugumui, todėl būtinos neatidėliotinos priemonės ir sutelktos pastangos stiprinant regiono saugumą.

Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ projektas – dujotiekis „Pietų srautas“ – susidūrė su rimtomis teisinėmis problemomis: Europos Komisijos (EK) teigimu, visi iki šiol pasirašyti susitarimai su Europos Sąjungos (ES) šalimis, kurių teritorija turėtų driektis naujasis dujotiekis, prieštarauja ES teisės normoms. O tiksliau – Trečiojo energetikos paketo nuostatoms, kurios draudžia tai pačiai kompanijai būti ir dujų tiekėja, ir vamzdyno savininke – operatore.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su NATO Generaliniu Sekretoriumi Andersu Foghu Rasmussenu oficialiai atidarė NATO energetinio saugumo kompetencijos centrą. Tai pirmasis ir vienintelis toks centras Aljanse.

Siekiant užsitikrinti visapusišką energetinį saugumą būtinas kompleksinis požiūris ir mokslo indėlis vystant ateities technologijas. Apie tai šiandien savo pranešime kalbėjo energetikos viceministras Aleksandras Spruogis, liepos 4 d. dalyvaudamas konferencijoje „Mokslinė parama energetiniam saugumui Baltijos jūros regione“ Lietuvos mokslų akademijoje.

Eglė Merkytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Penktadienį Liuksemburge įvyko paskutinė Airijos vadovaujama Energetikos taryba. Toliau – Lietuvos eilė. Kaip vieną iš pagrindinių pirmininkavimo prioritetų Lietuva išsikėlė energetinį saugumą ir tikisi paspartinti ambicingą projektą – energetikos vidaus rinkos sukūrimą.

Didžiausią grėsmę Lietuvos energetiniam saugumui kelia priklausomybė nuo Rusijos dujų koncerno "Gazprom", o gamtinių dujų sektorius yra pažeidžiamiausia šalies energetikos sritis, teigiama penktadienį paskelbtoje Valstybės saugumo departamento (VSD) 2012 metų veiklos ataskaitoje visuomenei. "Ypatingą grėsmę Lietuvos energetiniam saugumui kelia šalies priklausomybė nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo Rusijos Federacijos "Gazprom" ir jo diktuojamų dujų kainų bei tiekimo sąlygų.

Centrinės Europos energijos partnerių (CEEP) nariai penktadienį pasirašė Vilniaus memorandumą, kuris numato efektyviai panaudoti energetinius išteklius ir didinti energetinę nepriklausomybę. "Garsiai nuskambėjo klausimas, ar turi būti toliau klimato politika, ar visgi energetikos politika, kuri padeda įgyvendinti klimato politiką. Tai yra, be abejo labai, svarbūs klausimai, apie kuriuos kalbėsime ir mūsų pirmininkavimo metu.

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius su Švedijos premjeru Fredriku Reinfeldtu penktadienį Stokholme aptarė energetinį saugumą. "Turiu pasakyti, kad vyko susitikimas "tete a tete" iš pradžių, po to turėjome su juo pietus ir buvo labai daug diskutuojama apie energetikos saugumą, apie finansinę-ekonominę padėtį tiek Švedijoje, tiek Lietuvoje, tiek Europoje“, - telefonu iš Stokhlomo BNS sakė A.Butkevičius.

  Lietuvos energetinį saugumą užtikrinantys projektai negali tapti galimų kompromisų objektu derybose su "Gazprom" dėl pigesnių dujų, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.   "Lietuva visada turi laikytis Lietuvai naudingos pozicijos - tai yra Lietuvos energetinis saugumas. Tai yra pagrindinės sąlygos, kurių turi laikytis bet kuri valdžia - tai, kas naudingiausia Lietuvai.

Žaviuosi „patriotų“ išradingumu. Štai visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ tuoj po rinkimų nei iš šio, nei iš to atliko apklausą ir „išsiaiškino“, jog daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad po spalį įvykusių Seimo rinkimų naujai išrinkta valdžia privalo tęsti strateginių energetikos projektų plėtrą. Būtent taip „Spinter“ ir pranešė – nauja valdžia „privalo“. Niekam neturi rūpėti referendumo dėl atominės rezultatai.

Didieji Lietuvos energetiniai projektai nėra grindžiami apgalvota strategija ir ekonominiais skaičiavimais, mano Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, istorikas ir politologas Antanas Kulakauskas. NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras, teiksiantis ekspertinę paramą energetinio saugumo klausimais, veiks Vilniuje. Jis kuriamas prie Užsienio reikalų ministerijos veikiančio Energetinio saugumo centro bazėje.

„Rosatom“ Rusijos Dūmos atstovai mums pasakojo apie Baltijos atominės elektrinės statybos projektą. Buvo užduoti klausimai, bet atsakymų į juos nesulaukėme“, – po oficialaus vizito į Svetlogorską (Rusijos Kaliningrado sritis), kur Baltijos Asamblėjos nariai domėjosi atominės energetikos perspektyvomis, sakė Baltijos Asamblėjos pirmininkas Paulius Saudargas.

Daugumos apklaustų gyventojų nuomone, sėkmingai pabaigus šiuo metu vykdomus strateginius projektus, t.y. sujungus  elektros tinklus su Vakarų Europa ir pastačius dujų terminalą, Lietuva ženkliai padidintų energetinę nepriklausomybę. „Spinter tyrimai“ atliktos  visuomenės nuomonės apklausos rezultatai parodė, kad  78 proc. apklaustųjų neatmeta galimybės, kad Rusija gali riboti arba nutraukti gamtinių energijos resursų tiekimą Lietuvai ir tik 13 proc.

Bulgarija gali tapti viena pirmųjų Europos šalių, gausiančių dujų iš Azerbaidžano. Tai pirmadienį per spaudos konferenciją po derybų su Bulgarijos prezidentu Georgijumi Parvanovu pareiškė Azerbaidžano valstybės vadovas Ilhamas Alijevas. „Geografiniu požiūriu Bulgarija yra netoli Azerbaidžano dujų telkinių ir, suprantama, gali tapti viena pirmųjų šalių, priimsiančių mūsų dujas. Dėl to dabar vedamos konkrečios derybos“, - sakė I. Alijevas.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis trečiadienį su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju naujai kylantiems saugumo iššūkiams Giboru Iklody aptarė energetinio saugumo klausimus, naujausių technologijų ir idėjų taikymą NATO karinėse operacijose. „Energetinis saugumas karinėse operacijose – nauja, tačiau ypač svarbi NATO veiklos sritis.

Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės surengtame pasitarime parlamentinių frakcijų bei komitetų atstovams pristatytas Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2013 metais projektas. Programos parlamentinio matmens projektą rengęs Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas Vytautas Stankevičius atkreipė dėmesį, kad pirmininkavimo programa nustato visos ES politinę darbotvarkę 18 mėnesių.

Lietuvoje trečiadienį lankysis Jungtinės Karalystės vyriausybės energetinio saugumo ir klimato kaitos pasiuntinys flotilės admirolas Neilas Morisettis. Vizito metu svečias susitiks su Lietuvos krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene, energetikos ministru Arvydu Sekmoku, Užsienio reikalų ministerijos pareigūnais, taip pat lankysis neseniai įsteigtame Energetinio saugumo centre.

„Aš manau, kad jei papūs stipresnis vėjas, Baltijos AE statiniai subyrės“, – sakė Michailas Kostiajevas, Kaliningrado srities iniciatyvinės grupės  referendumui dėl Baltijos AE statybos nutraukimo rengti pirmininkas. Po to, kai šių metų kovą Japonijos pakrantėje įvykęs galingas žemės drebėjimas ir cunamis smarkiai apgadino Fukušimos atominę elektrinę,  visame pasaulyje prabilta apie būtinybę griežtinti reikalavimus atominei energetikai.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis viešoje diskusijoje „Lietuva Europos Sąjungoje: po 7 narystės metų – Europos vairo link“ Vilniuje liepos 19 dieną įvardino pagrindinius Lietuvos narystės ES iššūkius: energetinė nepriklausomybė, konkurencingumo didinimas ir pasirengimas pirmininkavimui ES Tarybai. Valdovų rūmuose vykusioje diskusijoje susirinko apie 150 žmonių.

Jungtinių Valstijų (JAV) valstybės sekretorė Hilari Klinton (Hillary Clinton) pagyrė Lietuvą už žingsnius energetinės nepriklausomybės link ir pažymėjo, kad energetikoje neturėtų būti nesąžiningos konkurencijos. „ Niekas neprieštarauja, kad Rusija parduotų dujas vartotojams, bet mes nenorime matyti nesąžiningos konkurencijos, monopolinių veiksmų. Ir norime paskatinti Europos valstybes siekti didesnės energetinės nepriklausomybės.

Metų pradžioje portale buvo publikuotas straipsnis apie Baltarusijos energetinį saugumą. Šį kartą norėtųsi pasidomėti Suomijos energetiniu saugumu, padiskutuoti apie šios šalies energetikos grėsmes ir perspektyvas. Iš pirmo žvilgsnio grėsmių tikrai netrūksta. Mat ši šalis, kaip Lietuva ir kitos Baltijos šalys, taip pat Baltarusija ir Ukraina iš Rusijos gauna 100 proc. reikalingų gamtinių dujų (GD). Be to, Suomija iš Rusijos gauna apie 70 proc.

Metų pradžioje portale buvo publikuotas straipsnis apie Baltarusijos energetinį saugumą. Šį kartą norėtųsi pasidomėti Suomijos energetiniu saugumu, padiskutuoti apie šios šalies energetikos grėsmes ir perspektyvas.Iš pirmo žvilgsnio grėsmių tikrai netrūksta. Mat ši šalis, kaip Lietuva ir kitos Baltijos šalys, taip pat Baltarusija ir Ukraina iš Rusijos gauna 100 proc. reikalingų gamtinių dujų (GD). Be to, Suomija iš Rusijos gauna apie 70 proc.

Suirutė Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje privertė atkreipti dėmesį į politinės įtampos ir įsikišimo pasekmes. Ypač aktualios šiame kontekste pasidarė energijos importo kainos ir jos prieinamumas. Vartotojai bijo dujų kainų šuolių, o energetinis saugumas užima svarbią vietą daugelio Vakarų vyriausybių politikos darbotvarkėse. Tai nėra naujas fenomenas. Jau nuo 1960 m. Europa mėgino sukurti savo energijos atsargas.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Rusijos Kaliningrado srities gubernatoriui Nikolajui Cukanovui išsakė susirūpinimą dėl pasienyje su Lietuva planuojamo įgyvendinti atominės elektrinės projekto branduolinės saugos, taip pat pakartotas reikalavimas, kad šios elektrinės poveikio aplinkai vertinimas būtų atliekamas laikantis aukščiausių tarptautinių standartų ir įsipareigojimų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį vyksta vienos dienos darbo vizito į Vieną. Austrijos sostinėje Lietuvos vadovė lankysis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) būstinėje, kur sakys kalbą ESBO Nuolatinėje taryboje, susitiks su šios organizacijos generaliniu sekretoriumi Marcu Perrinu de Brichambaut.

Energetinis saugumas – vienas svarbiausių aspektų kompleksinėje valstybės saugumo šiuolaikiniame pasaulyje sampratoje. Baltarusijoje šis aspektas yra susijęs ne tik su tiesioginiu valstybės saugumu, bet ir su valdančiojo režimo stabilumu. Tai ypač aktualu dabar, kai Aleksandras Lukašenka, norisi tikėtis, galutinai prarado Europos pasitikėjimą.Baltarusija energetikos klausimais faktiškai yra visiškai priklausoma nuo Rusijos.

Vyriausybei geriau sekasi piešti skaidres ir rašyti deklaracijas bei dumti akis, nei įgyvendinti konkrečius energetinius projektus, – mano buvęs Europos parlamentaras, ekonomistas Eugenijus Maldeikis. „Balsas.lt“ teiravosi jo apie Visagino atominės elektrinės projekto perspektyvas ir bendrą energetikos projektų būklę.

Mažeikių naftos perdirbimo įmonės „Orlen Lietuva“ likimas žada tapti dar vienu punktu mūsų su Lenkija geros kaimynystės santykių ginčų sąraše. „Ginču“ todėl, kad vieni ieško, kur nepametė, kiti susapnavo įmonės strateginę reikšmę. Jei, tarkim, staiga išgirstume, jog Lietuvos vyriausybė nusprendė statyti šalyje naftos perdirbimo įmonę – skaniai pasijuoktume iš tokio sumanymo.

Skalūnų dujų karštinė, per pastarąjį dešimtmetį pakeitusi JAV dujų rinką, pamažu atkeliauja ir į senąjį žemyną. Pajutę galimą sėkmę vienas po kito į Europą gręžiasi energetikos sektoriaus rykliai – „Exxon Mobil“, „Conoco Phillips“, „Chevron“, „Marathon Oil“, „Halliburton“ ir kiti. Pirmi bandomieji šių nekonvencinių dujų žvalgybos gręžiniai jau išgręžti Lenkijoje ir Vengrijoje.

Pagrindiniai Lietuvos interesai Belgijos pirmininkavimo ES metu - ambicinga nauja ES energetikos strategija 2011-2020 metams, kuri numatytų realias priemones bendros ES energetikos rinkos funkcionavimo kliūtims šalinti, ir koordinuota išorės energetikos politika, pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministro Audronius Ažubalis pirmadienį Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos bendrųjų reikalų tarybos posėdyje.

Dvišaliai Lietuvos ir Ukrainos santykiai, numatomi vizitai, ekonominio bendradarbiavimo klausimai ir Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą stiprinimas aptarti Seimo Pirmininkės Irenos Degutienė susitikime su Ukrainos užsienio reikalų ministru Kostiantynu Hryščenka. Seimo Pirmininkė pristatė Lietuvos planus šį spalį surengti trišalės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tarpparlamentinės asamblėjos susitikimą ir joje numatomus svarstyti klausimus.

Visagino atominės elektrinės projektas yra solidarumo testas bendrai Europos Sąjungos (ES) energetikos politikai. Tai Briuselyje vykstančioje Europos branduolinės energetikos asamblėjoje pareiškė energetikos ministras Arvydas Sekmokas. „Branduolinė energetika Lietuvai padės spręsti ne tik energetinio saugumo, kovos su klimato kaita, bet ir investicijų ir ekonomikos skatinimo klausimus.

Šurmulingame naujienų sraute gana tyliai nuskambėjo žinia, kad Vilniuje bus steigiamas Energetinio saugumo centras. Ir ne bet koks, o itin aukštos kompetencijos, galintis gauti NATO akreditaciją. Tokio centro kūrimą Vyriausybė svarsto jau nebe pirmus metus. Nors ilgai rengtasi, paskutiniame etape būta ginčo tarp užsienio reikalų ir energetikos ministrų.

Šalies premjeras Andrius Kubilius JAV susitiko su šios šalies valstybės sekretore Hillary Clinton. Ministras pirmininkas teigė, kad šiame susitikime be kitų buvo aptarti ir energetinio saugumo klausimai. Lietuvai gali būti naudinga Jungtinių Valstijų technologinė parama statant suskystintų dujų terminalą, ketvirtadienį sakė Vašingtone viešintis Lietuvos premjeras Andrius Kubilius po susitikimo su JAV valstybės sekretore Hillary Clinton.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė yra įsitikinusi, kad naujoje NATO strateginėje koncepcijoje energetiniam saugumui bus skirtas reikšmingas dėmesys. "Energetinis saugumas yra minimas ir naujosios NATO strategijos apmatuose. Ir bus paminėtas, aš esu tikra, kaip svarbi nauja dimensija", - Eltai teigė R. Juknevičienė. Savo ruožtu Lietuva nuo kitų metų steigia Energetinio saugumo centrą ir ketina siekti, kad jis taptų NATO kompetencijos centru.

Energetinio saugumo centrą Lietuvoje planuojama įsteigti jau kitų metų sausio pirmąją. Apie tokius ketinimus pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo pasakė Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. Pasak kanclerio, Vyriausybė galutinio sprendimo dėl tokio centro steigimo dar nėra priėmusi, tai ketinama padaryti trečiadienį.