„Vienas iš energetikos politikos tikslų – energijos šaltinių saugumas, jų prieinamumas vartotojui ir tausojantis energijos vartojimas. Tai trys banginiai, ant kurių bus konstruojama Europos Sąjungos politika energetikos srityje iki 2030 metų“, – sakė socialdemokratė Birutė Vėsaitė, pasakodama apie tai, kas buvo diskutuojama ES parlamentarų forume „Už atsinaujinančius energijos šaltinius“.
Jos teigimu, ES energetikoje „skalūnų dujų revoliucijos neįvyko ir neįvyks, nes paprasčiausiai jų nėra tiek daug, kad apsimokėtų išgauti“. Kitas dalykas, paskatinęs posūkį atsinaujinančių energijos šaltinių kryptimi, yra Vladimiro Putino politika. „70 proc. energijos buitiniam šildymui ES gauna iš Rusijos ir yra grėsmė, kad ateinančią žiemą europiečiai šals. Tai yra impulsas grįžti prie atsinaujinančios energijos“,– pabrėžė ji.
Pasak B. Vėsaitės, be struktūrinių fondų ir sanglaudos fondo lėšų, galvojama dar apie 38 mlrd. litų panaudoti energetikos efektyvumui didinti, atsinaujinantiems šaltiniams ir moksliniams tyrimams atsinaujinančiosios energetikos srityje, nes Europa orientuojasi į efektyvesnį energijos naudojimą, taip pat pastatų, tarp jų ir gyvenamųjų, energinio efektyvumo didinimą. Politikės teigimu, buvo kalbama ir apie saulės, vėjo energijos plėtrą, nes tai būtų pigesnis energijos šaltinis. Pasak jos, šalims narėms buvo pasiūlyta susipažinti su Lietuvos patirtimi renovuojant pastatus.
L. Balsys: geriausias kuras – energijos efektyvumas
Parlamentaras, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys teigia, kad dabar jau diskutuojama ir apie energetikos plėtrą iki 2050 metų, siejant energetikos klausimus su klimato kaitos problemomis.
Priminęs, kad Europa anksčiau buvo iškėlusi tikslus smarkiai sumažinti anglies dvideginio išmetimą į atmosferą ir padidinti energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, jis pabrėžė, kad ne visoms šalims vienodai sekasi tai įgyvendinti. „Tačiau, net ir neatsižvelgiant į klimato kaitos aspektą, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra gali garantuoti šalims energetinę nepriklausomybę, patikimą elektros energijos gamybą ir tiekimą. Europos Komisijos direktoratas konstatavo, kad geriausia šių tikslų siekti didinant energijos vartojimo efektyvumą. Energijos efektyvumas yra pats geriausias kuras. Ne dujos, ne nafta, o efektyvumas“, – sakė L. Balsys.
Jo teigimu, energijos vartojimo efektyvumas – ne tik namų renovacija, bet ir daug tobulesnis, išmanesnis vartojimas kuriant lanksčias sistemas, pavyzdžiui, automatinis miesto apšvietimo reguliavimas. „Energijos sutaupymas yra tokio masto, kad Europa gali tapti lydere energijos srityje ne didindama gamybą ir vartojimą, o didindama energijos vartojimo efektyvumą. Šis kelias susijęs su inovacijomis, naujų technologijų diegimu ir jų pardavimu pasauliui. Lietuva taip pat gali prisidėti, nes esame aukštųjų technologijų šalis, tik tam trūksta politinio dėmesio“, – kalbėjo L. Balsys.
Politikas pabrėžė, kad reikia skatinti vietinių šaltinių naudojimą energijos gamybai, nes „branduolinė energetika pripažįstama kaip labai brangi“. Pateikęs Didžiosios Britanijos pavyzdį, kuri savo branduolinį projektą – planuojamą statyti Hinklio jėgainę – ketina paremti mokesčių mokėtojų pinigais, jis pabrėžė, kad „branduolinė energetika be valstybės paramos negali egzistuoti, tai negali būti komercinis projektas“.
Todėl, anot L. Balsio, energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių yra optimaliausias kelias. Jis pridūrė, kad, parėmus vėjo ir saulės energetikos plėtrą, investicijos per kelerius metus atsipirktų, o vėliau būtų gaminama įmanomai pigiausia elektros energija.
„Lietuvai vienintelis kelias, kadangi neturime nei anglių, nei naftos, nei dujų pramonės, eiti invoacijų ir atsinaujinančių energijos išteklių keliu“, – sakė L. Balsys.
„Tai ir naujos galimybės atpiginti šildymą gyventojams. ES gyventojai energijos poreikiams išleidžia tik 6,7 proc. savo pajamų, o Lietuvos gyventojai turbūt du trečdalius, jeigu imsime pajamų vidurkį. (…) Branduolinės energijos gamyba Lietuvoje nebūtų konkurencinga, nes regioniniai partneriai nerodo noro prisidėti, o vieni mes nesame pajėgūs. Norėčiau pamatyti vėjo jėgainių scenarijų. Jei valstybė investuotų į vėjo jėgainių parką, mes turėtume ateinantiems 20 metų atsinaujinančią energiją, kuri būtų gerokai pigesnė ir nekratytų mūsų vartotojų kišenių“, – sakė B. Vėsaitė.